Apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto įperkamumas
Nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą pagilino pasaulinę maisto krizę. ES šalys koordinuoja veiksmus, kad užtikrintų pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą ir teiktų pagalbą skurdžiausioms pasaulio šalims.
Kokių veiksmų ES imasi reaguodama į maisto krizę?
ES ir jos valstybės narės yra vieningos Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje ir yra tvirtai įsipareigojusios imtis veiksmų siekiant įveikti pasaulinę maisto krizę.
Solidarumo koridoriai ir susitarimas dėl grūdų išgabenimo Juodąja jūra
Svarbus ES šalių prioritetas reaguojant į didėjančio maisto stygiaus problemą – padėti Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio maisto produkciją, nes tam Rusijos invazija labai pakenkė.
Ukraina yra viena iš svarbiausių pagrindinių maisto produktų, pvz., kviečių ir kukurūzų, gamintojų ir eksportuotojų. 2016–2021 m. apie 90 % kviečių ji eksportavo į Afriką ir Aziją, o tai padėjo užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą kai kuriuose nepalankiausioje padėtyje esančiuose pasaulio regionuose.
Nuo karo pradžios Rusijai užblokavus Ukrainos uostus, Juodosios jūros pakrantėse esančiose saugyklose įstrigo apie 20 mln. tonų grūdų.
2022 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė ES ir Ukrainos solidarumo koridorių kūrimo veiksmų planą. Tikslas – plėtoti alternatyvius sausumos maršrutus, siekiant padėti Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio produktus, tuo tikslu:
- tiekiant krovininius riedmenis, laivus ir sunkvežimius,
- veiksmingiau naudojant esamus transporto tinklų ir perkrovimo terminalų pajėgumus,
- supaprastinant ir paspartinant muitinės operacijas ir kitus patikrinimus,
- suteikiant galimybę sandėliuoti prekes ES teritorijoje.
Nuo tada, kai 2022 m. gegužės mėn. buvo pradėta ši veikla, solidarumo koridoriais eksportuota daugiau kaip 48 mln. tonų žemės ūkio produktų, įskaitant grūdus ir aliejingąsias sėklas.
2022 m. liepos mėn. Rusija sutiko sustabdyti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą pagal susitarimą su Ukraina, kurį sudarant tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija. Po to buvo pradėta Juodosios jūros grūdų iniciatyva siekiant palengvinti Ukrainos grūdų ir kitų maisto produktų eksportą jūrų maršrutais.
2023 m. liepos mėn. duomenimis, įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą iš Ukrainos buvo laivais išgabenta beveik 33 mln. tonų žemės ūkio prekių. 65 % kviečių, vežamų įgyvendinant šią iniciatyvą, pasiekė besivystančias šalis, be kita ko, vykdant Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (PMP) humanitarines operacijas. 2022 m. Ukraina išliko didžiausia PMP kviečių tiekėja: ji suteikė daugiau kaip pusę kviečių, įsigytų vykdant šios programos pasaulinius viešuosius pirkimus, kiekio.
Išsamiau apie Ukrainos grūdų eksportą (Infografikas.)
Prieš karą 90 % Ukrainos grūdų buvo eksportuojama per Juodąją jūrą. Po Rusijos invazijos jūra gabenama tik pusė grūdų kiekio, o 55 % grūdų eksportuojama solidarumo koridoriais.
Diagramoje parodyta, kad 55 % Ukrainos maisto produktų eksportuota solidarumo koridoriais, o 45 % – pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą.
2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje Ukraina pradėjo iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, kuria taip pat prisidedama prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo. Pagal šią iniciatyvą projekte dalyvaujantys subjektai gali pirkti žemės ūkio produktus iš Ukrainos gamintojų ir nugabenti juos į šalis, kurių gyventojams kyla bado grėsmė.
2023 m. liepos mėn. Rusija nusprendė nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. ES vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos sprendimą.
Rusija ir toliau naudoja maistą kaip ginklą. Nutraukdama šiuos susitarimus tik Rusija viena yra atsakinga už grūdų tiekimo visame pasaulyje sutrikimus ir maisto kainų infliacijos visame pasaulyje kurstymą. Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Maistas pasauliui
Ukrainoje vykstanti tragedija daro poveikį visame pasaulyje, nes dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą gilėja pasaulinė maisto krizė.
ES šalys veikia kartu, kad padėtų žmonėms, kurie susiduria su sparčiai didėjančiomis maisto produktų kainomis, ir teiktų pagalbą skurdžiausioms pasaulio šalims.
Koordinuotas atsakas į maisto krizę
ES šalių koordinuojamą darbą reaguojant į pasaulinę maisto krizę sudaro visų pirma keturios veiksmų kryptys, atsižvelgiant į Tarybos išvadas, dėl kurių susitarta 2022 m. birželio mėn.:
- solidarumas,
- tvari gamyba,
- prekyba,
- daugiašališkumas.
Kaip ES šalys reaguoja į pasaulinę maisto krizę? (Infografikas.)
Solidarumas
ES šalys visame pasaulyje teikia skubią pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje paramos vystymuisi teikėjos. ES deda daug pastangų, kad jos teikiama parama atitiktų vis didėjančius neatidėliotinus poreikius. 2022 m. birželio mėn. ES šalys parėmė 2020–2024 m. laikotarpiui nustatytą 8 mlrd. € vertės įsipareigojimą dėl apsirūpinimo maistu saugumo.
2022 m. ES humanitarinė finansinė pagalba išaugo 32 %, palyginti su 2021 m., ir pasiekė 770 mln. €. Šios lėšos panaudotos siekiant užtikrinti maisto prieinamumą pažeidžiamiausiems asmenims ir remti vietos maisto produktų gamybą, teikiant paramą pinigais ir taikant kitas priemones. ES ir jos valstybės narės taip pat teikia didelę paramą JT Pasaulio maisto programai (PMP).
Be to, pagal Maisto ir atsparumo didinimo priemonę 225 mln. € skirta pietinėms kaimyninėms šalims partnerėms Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos regione.
ES šalys taip pat svariai prisideda prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo, nes didelę savo žemės ūkio produkcijos dalį eksportuoja į besivystančias šalis. Daugiau kaip pusė ES eksportuojamų kviečių vežama į Afriką (Alžyrą, Maroką, Egiptą, Nigeriją) ir Aziją (Pakistaną).
Tvari gamyba
Siekiant patenkinti pasaulinius maisto poreikius, neturėtų būti kenkiama aplinkai ir turėtų būti taikomas tvarios maisto sistemos modelis.
2022 m. birželio mėn. ES vadovai susitarė:
- padėti besivystančioms šalims perorientuoti savo tiekimo grandines, jei to prireiktų,
- paspartinti darbą, susijusį su ES iniciatyvomis, kuriomis siekiama remti Afrikos tvarios žemės ūkio maisto produktų gamybos pajėgumus,
- remti žemės ūkio išteklių, ypač tvariųjų trąšų, gamybos pajėgumus besivystančiose šalyse.
Pastangos kurti tvarias maisto sistemas visame pasaulyje padarys teigiamą poveikį šalių atsparumui susidūrus su krizėmis, pavyzdžiui, tokiomis kaip dabartinė krizė.
Prekyba
ES šalys bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, kad būtų skatinama atvira ir nuspėjama prekybos žemės ūkio prekėmis aplinka.
2022 m. gegužės mėn. įvykusiame specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai pakartojo, jog yra pasiryžę užtikrinti, kad pasaulinė prekyba maisto prekėmis vyktų nesudarant nepagrįstų kliūčių prekybai.
ES sankcijos Rusijai nedaro poveikio žemės ūkio ir maisto sektoriams. Jomis nedraudžiamas Rusijos žemės ūkio prekių importas ir vežimas.
Daugiašališkumas
Kad būtų užtikrintas visapusiškas pasaulinis atsakas į pasaulinę krizę, būtinas efektyvus veiksmų koordinavimas tarptautiniu mastu.
ES šalys bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrintas pasaulinis atsakas į maisto krizę, be kita ko, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip G7 Pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumo aljansas (GAFS) ir Tarptautinė maisto ir žemės ūkio atsparumo didinimo programa (FARM).
Šios iniciatyvos papildo viena kitą ir jomis daugiausia dėmesio skiriama trims veiksmų sritims:
- trumpalaikiams solidarumo veiksmams, kuriais siekiama padidinti pasaulinį maisto produktų tiekimą ir užtikrinti prieigą pažeidžiamoms šalims,
- su prekyba susijusiems veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą pasaulinių rinkų veikimą,
- veiksmams, kuriais siekiama didinti ilgalaikes atsakingas investicijas norint sukurti tvarią ir atsparią maisto produktų gamybą pažeidžiamose šalyse.
ES taip pat glaudžiai koordinuoja savo atsaką su Afrikos Sąjunga, siekdama užtikrinti, kad veiksmai ir iniciatyvos būtų veiksmingai integruoti į platesnę ES ir AS strateginę partnerystę.
2022 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis bendrai pirmininkavo aukščiausiojo lygio susitikimui pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo klausimais. Kartu su kitais vadovais jie paskelbė trumpą deklaraciją, kuria įsipareigojo stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystės iniciatyvas.
ES žemės ūkio maisto produktų gamybos rėmimas
Per pastaruosius 60 metų – iš kartos į kartą ir per įvairias krizes – vykdant ES bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) europiečiams buvo užtikrinama pakankamai maisto.
Dėl šios bendros politikos šiandien ES piliečiams maisto trūkumas negresia. Pagal BŽŪP ūkininkai remiami siekiant užtikrinti gamybos tęstinumą.
2022 m. kovo mėn. ES suteikė 500 mln. € paramą ūkininkams, kuriuos labiausiai paveikė dėl energetikos krizės padidėjusios gamybos sąnaudos. Be to, ūkininkai galėtų pasinaudoti:
- išankstinėmis išmokomis, kad būtų reaguojama į su pinigų srautais susijusius iššūkius,
- leidimu laikinai netaikyti kai kurių BŽŪP reikalavimų, pavyzdžiui, reikalavimo atidėti žemės plotus,
- sistema krizei švelninti, kad gautų papildomos paramos.
Siekdamos spręsti padidėjusių maisto kainų problemą, ES valstybės narės taip pat ėmėsi nacionalinių priemonių, be kita ko:
- sumažino PVM tarifus,
- ragina mažmenininkus nedidinti kainų,
- naudoja tikslines ES lėšas, kad padėtų labiausiai skurstantiems asmenims.
2023 m. pavasarį Europos Komisija, siekdama įveikti su žemės ūkio produktų importu iš Ukrainos susijusius vietos rinkos sutrikimus, poveikį patyrusioms valstybėms narėms teikė finansinę paramą. Parama buvo suteikta reaguojant į kai kurių šalių prašymus, o lėšos paramai teikti skirtos iš BŽŪP krizių rezervo.
Apie bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)
Maistas Europai: bendrai žemės ūkio politikai – 60 metų
Praėjus šešiems dešimtmečiams nuo 1962 m., kai buvo pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika, ja remiama atvira bendroji ES žemės ūkio maisto produktų rinka. Sužinokite daugiau apie BŽŪP iš Europos ūkininkų ir paramos gavėjų.
Dėl ko kyla maisto krizė?
Maisto stygius visame pasaulyje didėja nuo 2016 m. Didėjant pasaulinėms biržos prekių kainoms, Rusijos karas prieš Ukrainą ir tai, kad maisto tiekimą Rusija naudoja kaip karo ginklą, labai paveikė maisto rinkas.
Tik Rusija, kuri kare prieš Ukrainą maisto tiekimą paverčia ginklu, yra atsakinga už jos sukeltą pasaulinę apsirūpinimo maistu saugumo krizę. Europos Vadovų Tarybos išvados, 2022 m. birželio 23 d.
Kaip Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau pagilino pasaulinę maisto krizę? (Infografikas.)
Rusijos karinė agresija sukėlė:
- tiek maisto trūkumą,
- tiek rekordiškai augančias maisto ir trąšų kainas.
Atsižvelgiant į ardomąjį COVID-19 pandemijos poveikį, sparčiai didėjant trąšų ir energijos kainoms ir visame pasaulyje blogėjant makroekonominėms sąlygoms, nuo 2020 m. vidurio pasaulinės žemės ūkio biržos prekių kainos nuolat auga.
Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą rinkos padėtis pablogėjo: dar labiau didėja biržos prekių kainos ir mažėja maisto pakankamumas visame pasaulyje.
Rusijos veiksmai, dėl kurių staiga sumažėjo Ukrainos maisto produktų eksportas bei gamyba ir kurie sutrikdė rinkas, be kita ko, yra šie:
- Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada,
- išpuoliai prieš Ukrainos maisto perdirbimo ir eksporto infrastruktūrą,
- Ukrainos ariamosios žemės bombardavimas ir okupavimas,
- tyčinis savo maisto produktų ir trąšų eksporto mažinimas.
2022 m. kovo mėn. Rusija paskelbė laikiną grūdų ir trąšų eksporto draudimą, o dėl to buvo destabilizuotos rinkos. Rusija yra viena iš pagrindinių trąšų, pvz., azoto trąšų, kurios yra labai svarbios užtikrinant žemės ūkio maisto produktų gamybą, gamintojų ir eksportuotojų.
ES niekada netrukdė eksportuoti iš Rusijos maisto produktų, trąšų ir kitų žemės ūkio produktų. Šiems produktams ES sankcijos netaikomos.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto kainos buvo labiausiai išaugusios 2022 m. kovo mėn. – jos padidėjo daugiau kaip 60 %, palyginti su tuo pačiu 2020 m. mėnesiu. Kainos ir toliau išlieka nepastovios.
Kodėl Ukrainoje užauginamos grūdinės kultūros yra itin svarbios siekiant užtikrinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą?
Ukraina, laikoma Europos aruodu, yra viena iš didžiausių pasaulyje žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir eksportuotojų. Ji yra penkta pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje ir ketvirta pagal dydį kukurūzų eksportuotoja.
Skaičiuojant kartu su Rusija (ji yra dar viena svarbi eksportuotoja), Ukrainoje užauginama apie 30 % pasaulyje tiekiamų kukurūzų bei kviečių ir pagaminama daugiau kaip pusė pasaulyje tiekiamo saulėgrąžų aliejaus.
Afrika ir Azija yra pagrindinės Ukrainos žemės ūkio produkcijos gavėjos. 2016–2021 m. daugiau nei pusė (58 %) visų eksportuojamų kviečių buvo vežama į Aziją, o 34 % – į Afriką. Ukrainai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą kai kuriose skurdžiausiose pasaulio šalyse.
Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos transporto infrastruktūrą ir Juodosios jūros uostų, iš kurių paprastai eksportuojama 90 % Ukrainos žemės ūkio produktų, de facto blokada lėmė drastišką eksporto sumažėjimą.
Rusijos pajėgų padaryta žala Ukrainos grūdinių kultūrų pasėliams, maisto sandėliams ir žemės ūkio technikai padarė didžiulį poveikį Ukrainos gamybos ir eksporto pajėgumams.
Kam maisto stygius ir didesnės kainos daro didžiausią poveikį?
Maisto trūkumas kelia vis didesnį susirūpinimą milijonams žmonių, visų pirma Afrikoje ir Azijoje, ypač tose šalyse, kuriose jau patiriamas badas, pavyzdžiui, Somalyje, Jemene ir Afganistane.
Didelės maisto kainos daro poveikį žmonių galimybėms pirkti maistą ir didina spaudimą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, be kita ko, ir Europos Sąjungoje.
Tikėtina, kad krizės poveikis tęsis ir ilguoju laikotarpiu, ypač besivystančiose šalyse.
PMP duomenimis, 2022 m. poreikiai pasiekė precedento neturintį lygį. Rekordinis skaičius žmonių visame pasaulyje – 349 mln. – patyrė didelį badą (PMP 2022 m. metinės apžvalgos duomenimis).
Vaikams besivystančiose šalyse kyla ypač didelė rizika dėl padidėjusio ūmaus mitybos nepakankamumo, kurį nulemia maisto trūkumas ir didesnės kainos.
Europos Sąjungoje maisto netrūksta
ES šalims maisto trūkumas negresia.
ES yra viena iš didžiausių žemės ūkio maisto produktų gamintojų – 2022 m. ji buvo didžiausia prekiautoja pasaulyje – ir, nors Rusijos vykdomas karas Ukrainoje ir klimato kaita daro tam tikrą poveikį gamybai, ES maisto sistema tebėra tvirta ir patikima.
Tačiau ES šalių piliečiai kenčia dėl infliacijos ir didesnių maisto kainų. Įperkamumas yra vienas iš svarbiausių ES vadovams rūpimų klausimų, visų pirma kalbant apie mažas pajamas gaunančias ir pažeidžiamas grupes, patiriančias didžiausią poveikį.
Eurostato maisto kainų stebėsenos priemonės duomenimis, 2023 m. kovo mėn. maisto kainos ES buvo 19 % didesnės nei tą patį 2022 m. mėnesį.