ES sankcijos Rusijai: klausimai ir atsakymai
Visi atsakymai į jūsų klausimus dėl sankcijų, kurias Europos Sąjunga priėmė reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą
Kokias sankcijas iki šiol yra patvirtinusi ES?
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES Rusijai nustatė daug precedento neturinčių sankcijų.
Šiomis priemonėmis papildomos Rusijai jau taikomos sankcijos, nustatytos dar 2014 m. reaguojant į Krymo aneksiją ir Minsko susitarimų nesilaikymą.
Jos apima ekonomines sankcijas, individualias sankcijas, diplomatines priemones ir vizų priemones.
Šiomis priemonėmis siekiama ES politikos tikslo nutraukti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą kuo labiau didinant spaudimą Rusijai ir naudojant visas turimas priemones, kad būtų sumažintas Rusijos gebėjimas vykdyti neteisėtą agresijos karą.
ES sankcijos yra kruopščiai pritaikytos tikslui, kurio siekiama, parengtos taip, kad būtų proporcingos, o jų pobūdis yra laikinas. Tai reiškia, kad jos yra reguliariai peržiūrimos ir ES gali jas koreguoti, palengvinti arba panaikinti, jei bus pasiekti ES tikslai arba bus imtasi prasmingų veiksmų siekiant tokių tikslų.
ES taip pat nustatė sankcijas Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai reaguodama į jų teikiamą paramą Rusijai šiai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą.
Be to, ES nustatė sankcijas asmenims ir subjektams, atsižvelgdama į Rusijos keliamas hibridines grėsmes ir nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje, visų pirma dėl Aleksejaus Navalno mirties.
Kam taikomos sankcijos?
ES ribojamosios priemonės, nustatytos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taikomos daugiau kaip 2 900 asmenų ir subjektų. Į asmenų sąrašą įtraukti:
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas,
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas,
- buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius,
- Romanas Abramovičius,
- Rusijos Valstybės Dūmos (žemųjų parlamento rūmų) nariai,
- Nacionalinės saugumo tarybos nariai,
- Rusijos Federacijos Federacijos Tarybos nariai,
- ministrai, gubernatoriai ir vietos politikai, pavyzdžiui, Maskvos meras,
- aukšto rango pareigūnai ir karinis personalas,
- „Vagnerio grupės“ vadai,
- žinomi verslininkai ir oligarchai,
- Kremliui palankūs antiukrainietiški propagandistai.
Į sąrašą taip pat įtraukti asmenys, atsakingi už toliau išvardytus veiksmus arba dalyvavę juos vykdant:
- vadinamuosius referendumus 2022 m. ir „rinkimus“ 2023 m. Ukrainos teritorijose,
- žiaurumus, įvykdytus Bučoje ir Mariupolyje,
- raketų smūgius prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą,
- Ukrainos vaikų deportavimą ir priverstinį įvaikinimą,
- Ukrainos vaikų „karinį perauklėjimą“,
- Sirijos samdinių verbavimą kovoti Ukrainoje,
- bepiločių orlaivių gamybą ir tiekimą,
- sankcijų apėjimą,
- Rusijos šešėlinio laivyno eksploatavimą,
- Ukrainos kultūros paveldo plėšimą.
Į sąrašą taip pat įtraukti asmenys iš Irano, Baltarusijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR).
Į subjektų sąrašą įtraukti:
- politinės partijos,
- ginkluotosios pajėgos ir sukarintos grupuotės, įskaitant „Vagnerio grupę“,
- bankai ir finansų įstaigos,
- žiniasklaidos organizacijos, atsakingos už propagandą ir dezinformaciją,
- gynybos sektoriaus įmonės, dalyvaujančios dronų gamyboje,
- transporto ir energetikos sektorių įmonės,
- aviacijos, laivų statybos ir mašinų gamybos sektorių įmonės,
- IT, telekomunikacijų ir draudimo sektorių įmonės,
- įmonės, dalyvaujančios apeinant sankcijas,
- bendrovės, susijusios su Rusijos šešėliniu laivynu,
- didžiausia deimantų kasybos įmonė pasaulyje – viešoji akcinė bendrovė „Alrosa“,
- judėjimas „Visos Rusijos liaudies frontas“,
- organizacijos, atsakingos už priverstinę Ukrainos vaikų asimiliaciją.
Sankcijos taip pat taikomos įmonėms iš trečiųjų valstybių, atsižvelgiant į jų paramą Rusijos vykdomam karui.
Sankcijos asmenims apima draudimą keliauti ir turto įšaldymą. Sankcijos subjektams apima turto įšaldymą.
Draudimu keliauti užkertamas kelias į sąrašą įtrauktiems asmenims sausumos, oro ar jūrų transportu atvykti į ES teritoriją ar vykti per ją tranzitu. Turto įšaldymas reiškia, kad įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams priklausančios sąskaitos ES bankuose. Be to, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti tokiems asmenims bet kokias lėšas ar turtą.
Kaip ribojama ES prekyba su Rusija?
Taikydama ekonomines sankcijas ES nustatė Rusijai tam tikrus importo ir eksporto apribojimus. Tai reiškia, kad Europos subjektai negali parduoti tam tikrų produktų Rusijai (dėl eksporto apribojimų), o Rusijos subjektams neleidžiama parduoti tam tikrų produktų Europos Sąjungai (dėl importo apribojimų).
Draudžiamų produktų sąrašu siekiama kuo didesnio neigiamo sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai, kartu apribojant pasekmes ES įmonėms ir piliečiams. Eksporto ir importo apribojimai netaikomi pirmiausia vartojimui skirtiems produktams, taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais, kad nebūtų pakenkta Rusijos gyventojams.
Europos Komisijos teigimu, nuo 2022 m. vasario mėn. ES uždraudė daugiau kaip 48 mlrd. € vertės prekių ir technologijų eksportą į Rusiją ir 91,2 mlrd. € vertės prekių importą iš Rusijos. Tai reiškia, kad, palyginti su 2021 m. eksporto ir importo apimtimi, draudimas šiuo metu taikomas 54 % eksportuojamų prekių ir 58 % importuojamų prekių.
Draudimus įgyvendina ES muitinės.
Bendradarbiaudama su panašiai mąstančiais partneriais, ES paskelbė pareiškimą, kuriame pareiškė pasiliekanti teisę Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje nebetaikyti Rusijai didžiausio palankumo statuso. ES nusprendė imtis veiksmų šioje srityje ne didindama importo tarifus, o patvirtindama tam tikras ribojamąsias priemones, kurios apima tam tikrų prekių importo ar eksporto draudimą. ES ir jos partneriai taip pat sustabdė visą darbą, susijusį su Baltarusijos prisijungimu prie PPO.
Nuo 2023 m. gruodžio mėn. taikomas draudimas Rusijos deimantams. Tai dalis G7 pastangų nustatyti tarptautiniu mastu koordinuojamą deimantų draudimą, kuriuo siekiama iš Rusijos atimti šį svarbų pajamų šaltinį.
Be to, Taryba sudarė subjektų, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą, sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktiems subjektams taikomi griežtesni eksporto apribojimai, susiję su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis.
Kurių prekių negalima eksportuoti į Rusiją iš ES?
Į produktų, kuriems taikomas draudimas, sąrašą įtraukta:
- pažangiosios technologijos (pvz., kvantiniai kompiuteriai ir pažangieji puslaidininkiai, elektroniniai komponentai ir programinė įranga),
- konkrečios prekės ir technologijos, reikalingos naftos perdirbimui,
- energetikos pramonės įranga, technologijos ir paslaugos,
- aviacijos ir kosmoso pramonės prekės ir technologijos (pvz., orlaiviai, orlaivių varikliai, atsarginės dalys bei visų rūšių lėktuvams ar sraigtasparniams skirta įranga ir aviaciniai degalai),
- jūrų navigacijos prekės ir radijo ryšio technologijos,
- įvairios dvejopo naudojimo prekės (prekės, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniais, tiek ir kariniais tikslais), pvz., bepiločių orlaivių varikliai ir bepiločiams orlaiviams skirta programinė įranga arba šifravimo prietaisai,
- prabangos prekės (pvz., prabangūs automobiliai, laikrodžiai ir juvelyriniai dirbiniai),
- visų rūšių ginklai ir susiję reikmenys, įskaitant civiliniam naudojimui skirtus šaunamuosius ginklus ir jų dalis,
- cheminės medžiagos, generatoriai ir termostatai,
- IT, elektroniniai ir optiniai komponentai,
- fotoaparatai, lęšiai, žaisliniai bepiločiai orlaiviai, nešiojamieji kompiuteriai ir standieji diskai,
- kitos prekės, kurios galėtų padidinti Rusijos pramonės pajėgumus.
Kurių prekių negalima importuoti iš Rusijos į ES?
Į produktų, kuriems taikomas embargas, sąrašą įtraukta:
- žalia nafta ir perdirbti naftos produktai,
- suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir suskystintos naftos dujos (SND),
- anglys ir kitas kietasis iškastinis kuras,
- plienas, geležis, luitinis ketus, aliuminis ir kiti metalai,
- vario ir aliuminio viela, vamzdžiai ir folija,
- cementas, bitumas ir asfaltas,
- mediena, popierius, sintetinis kaučiukas ir plastikai,
- helis ir kitos cheminės medžiagos,
- jūrų gėrybės, alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir kosmetika,
- deimantai ir auksas, įskaitant juvelyrinius dirbinius,
- kitos prekės, kuriomis prisidedama prie Rusijos pajėgumų didinimo.
Deimantų atveju draudimas taikomas:
- Rusijos kilmės deimantams,
- iš Rusijos eksportuojamiems deimantams,
- deimantams, vežamiems per Rusiją tranzitu,
- ES nepriklausančiose šalyse apdorotiems Rusijos deimantams.
Ką naftai taikomas draudimas reiškia praktikoje?
2022 m. birželio mėn. Taryba priėmė šeštąjį sankcijų paketą, kuriuo, be kita ko, uždrausta iš Rusijos pirkti, importuoti ir perduoti į ES jūromis vežamą žalią naftą ir tam tikrus naftos produktus. Apribojimai žaliai naftai taikomi nuo 2022 m. gruodžio 5 d., o kitiems perdirbtiems naftos produktams – nuo 2023 m. vasario 5 d.
Laikina išimtis numatyta žalios naftos importui vamzdynais į tas ES valstybes nares, kurios dėl savo geografinės padėties yra priklausomos nuo naftos tiekimo iš Rusijos ir neturi kitų perspektyvių alternatyvų. Lenkijai ir Vokietijai importo vamzdynais išimties taikymas sustabdytas 2023 m. birželio 23 d., o Čekijai – 2025 m. liepos 1 d.
Be to, Kroatijai taikoma laikina nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su Rusijos vakuuminio gazolio importu.
Naftos importo draudimo poveikis yra didelis, atsižvelgiant į tai, kad apytikriai pusė visos Rusijos naftos eksporto yra į ES.
Draudimas taikomas 90 % ES naftos importo iš Rusijos. Šios svarbios pelningos rinkos praradimas daro didelį struktūrinį poveikį Rusijai, kurios biudžetas itin priklauso nuo šių pajamų iš naftos.
Kaip veikia viršutinė naftos kainos riba?
ES nustatė išimtį draudimui jūra į trečiąsias valstybes vežti Rusijos naftą bei naftos produktus ir draudimui teikti susijusias paslaugas, kai tokios prekės perkamos neviršijant viršutinės kainos ribos arba mažesne kaina.
Viršutinės kainos ribos taikomos jūra vežamai Rusijos kilmės arba iš Rusijos eksportuojamai žaliai naftai, naftos alyvai ir alyvai, gautai iš bituminių mineralų. Šiuo metu nustatytos šios viršutinės kainos ribos:
- 47,6 $ už žalios naftos barelį,
- 45 $ už barelį naftos produktų, kuriais prekiaujama mažesne nei žalios naftos kaina,
- 100 $ už barelį naftos produktų, kuriais prekiaujama didesne nei žalios naftos kaina.
Viršutinių ribų dydį ES nustatė glaudžiai bendradarbiaudama su Viršutinės kainos ribos koalicija. Viršutinės ribos žaliai naftai taikomos nuo 2022 m. gruodžio 5 d., o naftos produktams – nuo 2023 m. vasario 5 d. Nors pradinė žalios naftos viršutinės kainos ribos vertė buvo 60 $ už barelį, 2025 m. liepos mėn. ES nusprendė ją sumažinti iki 47,6 $ už barelį.
Dabartiniai dydžiai ateityje gali būti keičiami, kad būtų atsižvelgta į pokyčius rinkoje ir technologijų raidą.
Šiuo sprendimu apriboti kainų šuoliai, kuriuos lemia ypatingos rinkos sąlygos, ir smarkiai sumažintos Rusijos pajamos, gaunamos iš naftos nuo to laiko, kai ji pradėjo neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą. Tai taip pat padeda stabilizuoti pasaulines energijos kainas ir kartu sušvelninti neigiamus padarinius energijos tiekimui į kitas valstybes.
Kai ES nustatė viršutinę naftos kainos ribą ir kitas su energetika susijusias sankcijas, Rusijos pajamos iš naftos ir dujų, palyginti su pajamomis prieš karą, sumažėjo beveik 80 %.
2026 m. liepos 23 d. priėmus 21-ąjį sankcijų paketą, automatinis viršutinės naftos kainos ribos mechanizmo koregavimas sustabdytas iki 2027 m. liepos 15 d. Taip siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų ribojamas Rusijos pelnas iš naftos pardavimo, nepaisant išskirtinės rinkos padėties, susiklosčiusios uždarius Hormūzo sąsiaurį. Numatyta atlikti tarpinę sustabdymo peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad mechanizmas išliktų reikalingas ir proporcingas.
Kurios ES paslaugos Rusijai yra uždraustos?
Siekdama suduoti smūgį Rusijos ekonomikai, kuri yra labai priklausoma nuo Europos įmonių teikiamų paslaugų importo, ES uždraudė teikti tam tikras su verslu susijusias paslaugas Rusijos vyriausybei arba visiems Rusijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms ir kitiems subjektams ar organizacijoms.
Draudimas taikomas šioms paslaugoms, jei jos teikiamos Rusijai arba Rusijos asmenims:
- kriptovaliutos piniginių, sąskaitų ar saugojimo paslaugoms,
- apskaitos, audito, buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultacijų paslaugoms,
- statybos, architektūros ir inžinerijos paslaugoms,
- kibernetinio saugumo, IT konsultavimo paslaugoms ir teisinio konsultavimo paslaugoms,
- reklamos, rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugoms,
- techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ir finansinei paramai (susijusiai su Rusijos naftos vežimu jūra),
- intelektinės nuosavybės teisėms ir komercinėms paslaptims (susijusioms su prekėmis ir technologijomis, kurioms taikomos kitos sankcijos),
- įmonių administravimo programinei įrangai,
- pramoninio dizaino bei gamybos programinei įrangai,
- tam tikros paskirties programinei įrangai, naudojamai bankų ir finansų sektoriuje,
- Rusijos SGD tanklaivių ir ledlaužių techninės priežiūros paslaugoms.
Be to, nuo 2025 m. spalio mėn., norint teikti kokias nors paslaugas Rusijos vyriausybei, privaloma gauti išankstinį leidimą.
Europos Komisijos duomenimis, verslo paslaugų eksporto apribojimų vertė iš viso siekia 3,28 mlrd. € (16 % ES eksporto į Rusiją iki invazijos).
Kokios sankcijos taikomos transporto sektoriuje?
Kelių transportas
ES uždraudė Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto vežėjams priekabomis ir puspriekabėmis vežti prekes į ES, be kita ko, tranzitu.
Šiuo draudimu siekiama apriboti Rusijos pramonės pajėgumą įsigyti pagrindinių prekių ir sutrikdyti prekybą keliais tiek į Rusiją, tiek iš jos. Tačiau ES šalys gali taikyti išlygas:
- energinių produktų, vaistų, medicinos reikmenų, žemės ūkio ir maisto produktų vežimui,
- humanitarinės pagalbos tikslais,
- transportavimui, susijusiam su ES bei jos valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių arba tarptautinių organizacijų, kurios naudojasi imunitetais pagal tarptautinę teisę, veikimo Rusijoje užtikrinimu,
- kultūros vertybių, kurios yra paskolintos vykdant oficialų bendradarbiavimą kultūros srityje su Rusija, perdavimui ar eksportui į Rusiją,
- automobilių, turinčių diplomatinį transporto priemonių registracijos numerį, patekimui į ES ar naudojimui humanitariniais tikslais,
- Rusijoje gyvenančių ir į ES keliaujančių ES piliečių automobiliams.
Draudimas nedaro poveikio pašto paslaugoms ir prekėms, vežamoms tranzitu tarp Kaliningrado srities ir Rusijos.
Aviacijos sektorius
ES uždraudė visų rūšių Rusijos oro vežėjams patekti į ES oro uostus ir uždraudė jiems naudotis ES oro erdve. Tai reiškia, kad Rusijoje ar kitur įregistruoti orlaiviai ir Rusijos piliečių ar subjektų išperkamosios nuomos būdu įsigyti ar jiems nuomojami orlaiviai negali leistis jokiame ES oro uoste ir negali naudotis ES šalių oro erdve. Draudimas taikomas ir privatiems lėktuvams, pvz., privatiems verslo reaktyviniams lėktuvams.
Be to, ES uždraudė eksportuoti į Rusiją aviacijos ir kosmoso pramonės prekes ir technologijas. Tai reiškia, kad Rusijos oro linijos negali pirkti orlaivių, atsarginių dalių ar įrangos savo orlaivių parkui ir negali atlikti būtinų remonto darbų ar techninių patikrinimų.
Draudžiama teikti ir su šiomis prekėmis ir technologijomis susijusias draudimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas ir techninę pagalbą.
Kadangi trys ketvirtadaliai dabartinio Rusijos komercinio orlaivių parko buvo pagaminti ES, JAV ir Kanadoje, tikėtina, kad laikui bėgant dėl šio draudimo didelė dalis Rusijos civilinių lėktuvų, netgi naudojamų vidaus skrydžiams, nebegalės būti eksploatuojami.
Jūrų transportas
ES uždarė savo uostus visam Rusijos prekybos laivynui, kurį sudaro daugiau kaip 2 800 laivų. Tačiau ši priemonė neturi poveikio laivams, gabenantiems energinius produktus, vaistus, medicinos reikmenis, žemės ūkio ir maisto produktus, humanitarinę pagalbą, anglis, branduolinį kurą ir kitas prekes, kurios reikalingos civilinių branduolinių pajėgumų veikimui.
Ši priemonė taip pat netaikoma prieglobsčio prašantiems laivams, kuriems reikia pagalbos, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos į uostą įplaukiantiems laivams saugios laivybos ar žmonių gelbėjimo jūroje tikslais.
Šis draudimas taip pat taikomas laivams, kurie:
- mėgina išvengti sankcijų pakeisdami Rusijos vėliavą arba laivo registraciją į kitos valstybės vėliavą ar registraciją,
- priklauso Rusijos šešėliniam laivynui,
- yra atsakingi už Rusijai skirtos karinės įrangos arba vogtų Ukrainos grūdų gabenimą,
- vykdo perdavimus iš laivo į laivą ir yra įtariami sankcijų pažeidimu,
- transportuodami Rusijos naftą, kaip įtariama, neteisėtai kišasi į laivų automatinio identifikavimo sistemos veikimą ar ją išjungia.
Mėginimą pakeisti vėliavą arba registraciją uosto valdymo įstaigos gali nustatyti patikrindamos laivo IMO numerį (Tarptautinės jūrų organizacijos laivui suteikiamą unikalų identifikavimo numerį).
ES yra uždraudusi į ES nepriklausančias šalis laivais vežti Rusijos žalią naftą (nuo 2022 m. gruodžio 5 d.) ir naftos produktus (nuo 2023 m. vasario 5 d.). Ji taip pat uždraudė teikti susijusią techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir finansinę pagalbą.
Šis draudimas netaikomas, jei žalia nafta ar naftos produktai perkami laikantis viršutinės naftos kainos ribos arba mažesne kaina.
Ar draudžiami sandoriai su Rusijos bankais?
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios taikomas visiškas sandorių su Rusijos centriniu banku, Rusijos regioninės plėtros banku ir Baltarusijos centriniu banku draudimas.
2022–2025 m. ES keliems kitiems Rusijos ir Baltarusijos bankams taip pat nustatė draudimą naudotis SWIFT. SWIFT yra pranešimų mainų sistema, kuri gerokai palengvina keitimąsi informacija tarp bankų ir kitų finansų įstaigų. Bankai, kuriems taikomas šis draudimas, negali gauti užsienio valiutos arba pervesti turto į užsienį.
2025 m. liepos mėn. ES nusprendė išplėsti esamą SWIFT draudimą ir visiškai uždrausti sudaryti sandorius. Tai reiškia, kad joks ES veiklos vykdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorių su į sankcijų sąrašus įtrauktais bankais. Vėliau ES išplėtė sandorių draudimą, įtraukdama trečiųjų valstybių finansinės veiklos vykdytojus, įskaitant kriptoturto teikėjus, kurie padeda apeiti sankcijas, remia Rusijos karą arba yra susiję su Rusijos finansinių mokėjimų pranešimų paslauga.
Šiuo metu šis draudimas taikomas daugiau nei 100 Rusijos bankų, keturiems Baltarusijos bankams ir devyniems kitų ES nepriklausančių šalių bankams ir (arba) finansinės veiklos vykdytojams.
Finansinių pranešimų perdavimo sistema
Nuo 2024 m. birželio mėn. ES yra uždraudusi naudoti Rusijos centrinio banko sukurtą finansinių mokėjimų pranešimų sistemą (SPFS) – specializuotą finansinių mokėjimų pranešimų paslaugą, kuria siekiama neutralizuoti esamų ES sankcijų poveikį.
Tai reiškia, kad už Rusijos ribų veikiantiems ES subjektams draudžiama prisijungti prie SPFS arba lygiaverčių specializuotų finansinių mokėjimų pranešimų paslaugų. Be to, ES nustatė draudimą už Rusijos ribų įsisteigusioms kredito arba finansų įstaigoms, kurios naudojasi SPFS.
Kaip naudojamas imobilizuotas Rusijos turtas?
2022 m. vasario mėn., įgyvendindama trečiąjį sankcijų Rusijai paketą, Europos Sąjunga uždraudė visus sandorius, susijusius su Rusijos centrinio banko vykdomu rezervų ir turto valdymu.
Todėl ES centrinių bankų ir finansų įstaigų laikomi Rusijos centrinio banko turtas ir rezervai buvo imobilizuoti.
2024 m. gegužės 21 d. Taryba patvirtino teisinę sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad imobilizavus Rusijos centrinio banko turtą gautas ypatingąsias pajamas būtų galima panaudoti Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui, taip pat jos gynimuisi nuo Rusijos agresijos remti.
Dėl Rusijos centrinio banko turto ir rezervų imobilizavimo centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) balansuose kaupiami ypatingieji grynųjų pinigų likučiai, todėl gaunama ypatingųjų pajamų. Pagal taikytinas taisykles Rusijos centriniam bankui neturi būti suteikiama teisė naudotis šiomis pajamomis, net ir nutraukus turto imobilizavimą.
ES taisyklėse nustatyta, kad pareiga atidėti sumas taikoma tik tiems CVPD, kurie laiko Rusijos centrinio banko rezervus ir turtą, kurių bendra vertė viršija 1 mln. €.
2024 m. liepos 26 d. ES gavo pirmąjį 1,5 mlrd. € mokėjimą, kuris buvo skirtas karinei paramai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikti pagal Europos taikos priemonę (90 %) ir Ukrainos priemonę (10 %). Antrasis 2,1 mlrd. € mokėjimas buvo skirtas 2025 m. balandžio mėn.
2024 m. spalio 25 d. priimtose ES taisyklėse nustatyta, kad 95 % ypatingųjų pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto, bus pervesta į ES biudžetą ir bus nukreipta per skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą – priemonę, kurią ES sukūrė siekdama padėti Ukrainai sugrąžinti apytikriai 45 mlrd. € vertės ES ir G7 jai suteiktas paskolas. Likę 5 % ir toliau bus skiriami Europos taikos priemonei.
2025 m. gruodžio 12 d. Taryba nusprendė laikinai uždrausti bet kokį Europos Sąjungoje imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto perdavimą atgal į Rusiją.
Kodėl ES uždraudė kai kurias žiniasklaidos priemones?
Rusijos Federacija vykdo sistemingą tarptautinę dezinformacijos, manipuliavimo informacija ir faktų iškraipymo kampaniją, kad sustiprintų vykdomą tiek savo kaimyninių šalių, tiek ES bei jos valstybių narių destabilizavimo strategiją.
Reaguodama į tai, ES sustabdė 27 Kremliaus remiamų dezinformacijos priemonių transliavimo veiklą ir licencijų galiojimą:
- „EADaily“ / „Eurasia Daily“,
- „Fondsk“,
- „Izvestia“,
- „Katehon“,
- „Krasnaya Zvezda“ / „Tvzvezda“,
- „Lenta“,
- „New Eastern Outlook“,
- „NewsFront“,
- NTV / „NTV Mir“,
- „Oriental Review“,
- „Pervyi Kanal“,
- „REN TV“,
- „RIA Novosti“,
- „RuBaltic“,
- „Russia Today“ ir jos patronuojamosios įmonės,
- „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“,
- „Rossiya 24“ / „Russia 24“,
- „Rossiya 1“,
- „Rossiyskaya Gazeta“,
- „SouthFront“,
- „Spas TV Channel“,
- „Sputnik“ ir jos patronuojamosios įmonės,
- „Strategic Culture Foundation“,
- „Tsargrad TV Channel“,
- „TV Centre International“,
- „Voice of Europe“.
Rusija naudojasi visomis šiomis žiniasklaidos priemonėmis sąmoningai skleisdama propagandą ir vykdydama dezinformacijos kampanijas, be kita ko, apie savo karinę agresiją prieš Ukrainą.
Draudimas apima visų rūšių perdavimo ir platinimo ES valstybėse narėse (arba joms skirto perdavimo ir platinimo) priemones, įskaitant kabelinę, palydovinę, interneto protokolo televiziją, platformas, interneto svetaines ir programėles.
Vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija, šiomis priemonėmis tiems žiniasklaidos kanalams ir jų darbuotojams nedraudžiama Europos Sąjungoje vykdyti kitą veiklą nei transliavimas, t. y. jie gali vykdyti tyrimus ir imti interviu.
ES taip pat nustatė sankcijas žiniasklaidos organizacijoms ir asmenims, atsakingiems už propagandą ir dezinformaciją.
Kokių veiksmų ES imasi, kad būtų sprendžiama sankcijų apėjimo problema?
Atsižvelgiant į ES sankcijų mastą, Rusijos asmenys ir subjektai, kuriems jos taikomos, naudojasi įvairiomis jų apėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, sudėtingomis finansinėmis schemomis, klastoja informaciją apie prekių, kuriomis prekiaujama, pobūdį ar kilmę arba remiasi ES nepriklausančių šalių jurisdikcija.
ES ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo, tokių kaip:
- sankcijos asmenims ir subjektams, kurie yra susiję su sankcijų apėjimu;
- draudimas įplaukti į ES uostus ir apribojimai teikti įvairiausias jūrų laivybos paslaugas ne ES laivams, įtariamiems pažeidus ES sankcijas, įskaitant viršutinės naftos kainos ribos apėjimą (Rusijos šešėliniam laivynui);
- dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų prekių eksporto apribojimai šimtams subjektų, įskaitant daugelį subjektų, esančių už Rusijos ribų ir tiesiogiai remiančių Rusijos karą;
- dvejopo naudojimo prekių, technologijų ir mūšio lauke naudojamų objektų, iš ES eksportuojamų į ES nepriklausančias šalis per Rusijos teritoriją, tranzito draudimas;
- reikalavimas ES patronuojančiosioms įmonėms užtikrinti, kad jų patronuojamosios įmonės ES nepriklausančiose šalyse nedalyvautų jokioje veikloje, kurios rezultatus siekiama užkardyti sankcijomis;
- reikalavimas ES veiklos vykdytojams įgyvendinti išsamaus patikrinimo mechanizmus parduodant mūšio laukui skirtus objektus ES nepriklausančioms šalims;
- sandorių draudimo taikymas ir ne ES veiklos vykdytojams, įsisteigusiems už Rusijos ribų ir padedantiems apeiti su nafta susijusius apribojimus.
Norėdama apriboti galimybes apeiti draudimą teikti Rusijos asmenims ir rezidentams kriptoturto piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugas, ES nustatė draudimą, kad Rusijos piliečiai ar Rusijoje gyvenantys fiziniai asmenys nuosavybės teise turėtų arba kontroliuotų tokias paslaugas teikiančius juridinius asmenis, subjektus ar organizacijas arba eitų kokias nors pareigas tokių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų valdymo organuose. ES taip pat patvirtino sankcijas kriptoturto paslaugų teikėjams.
Be to, dabar reikalaujama pranešti apie visų ES įsisteigusių subjektų, kurie nuosavybės teise priklauso Rusijai arba yra jos kontroliuojami, atliekamus lėšų pervedimus už ES ribų, kurių vertė viršija 100 000 €.
2022 m. gruodžio mėn. Europos Komisija paskyrė Davidą O’Sullivaną tarptautiniu specialiuoju pasiuntiniu ES sankcijų įgyvendinimo klausimais. Specialiajam pasiuntiniui pavesta užtikrinti nuolatinę aukšto lygio informavimo veiklą ir diskusijas su ES nepriklausančiomis šalimis, kad būtų išvengta Rusijai nustatytų sankcijų vengimo arba apėjimo, ir kad mūšio lauke naudojami didelės rizikos Europos kilmės objektai nepatektų į Rusiją.
Kas yra nuostata „Rusijai – ne“?
Nuostata „Rusijai – ne“ yra sutartinis reikalavimas, pagal kurį ES didesnės rizikos prekių (pvz., pažangiųjų technologijų, aviacijos dalių, ginklų ir dvejopo naudojimo prekių) eksportuotojai privalo uždrausti savo pirkėjams trečiosiose šalyse reeksportuoti tas prekes į Rusiją arba naudoti Rusijoje.
Šia nuostata, kuri buvo nustatyta kaip viena iš kovos su sankcijų apėjimu priemonių, reikalaujama, kad pardavėjai įtrauktų sąlygas, kuriomis numatomos sankcijos už pažeidimus, ir numatytų stebėsenos mechanizmus, taip siekiant neleisti, kad tam tikri objektai, padedantys Rusijai kariauti, į Rusiją patektų netiesiogiai.
Kaip ES kovoja su Rusijos šešėliniu laivynu?
Rusijos šešėlinis laivynas yra didelis slaptas tinklas, sudarytas iš senstančių tanklaivių, gabenančių Rusijos žalią naftą arba produktus, pagamintus iš Rusijos žalios naftos, apeinant sankcijas ir viršutinę naftos kainos ribą. Jų veikla suteikia Rusijai galimybę toliau gauti esminių pajamų savo karo ekonomikai.
Šie laivai naudojasi vengimo taktika, pavyzdžiui, išjungiamos sekimo sistemos, naudojamos netikros vėliavos ir kitos sudėtingos nuosavybės struktūros, siekiant nuslėpti jų tapatybę, kilmę ir krovinį. Pasitelkus Rusijos šešėlinį laivyną ne tik apeinama viršutinė naftos kainos riba, juo taip pat galima gabenti kitus objektus, pavyzdžiui, karinę įrangą, kuriai taikomos sankcijos, arba pavogtus Ukrainos grūdus.
Priemones, kuriomis siekiama spręsti V. Putino šešėlinio laivyno keliamos apėjimo rizikos klausimą, Taryba pirmą kartą patvirtino 11-ajame ir 12-ajame sankcijų paketuose.
2024 m. birželio mėn. priimtame 14-ajame sankcijų pakete ES uždraudė įplaukti į ES uostus ir teikti su jūrų transportu susijusias paslaugas laivams, kurie priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. 2025 m. spalio 23 d. duomenimis į šį ES sąrašą yra įtraukta daugiau nei 630 laivų.
Be to, ES nustatė draudimą sudaryti sandorius su Rusijos uostais, šliuzais ir oro uostais, naudojamais viršutinei naftos kainos ribai ir kitoms ES sankcijoms apeiti, ir nustatė sankcijas (turto įšaldymą ir draudimą atvykti) subjektams ir asmenims, atsakingiems už Rusijos šešėlinio laivyno eksploatavimą arba dalyvaujantiems jį eksploatuojant.
2022 m. gruodžio mėn paskirtas specialusis pasiuntinys ES sankcijų įgyvendinimo klausimais palaiko ryšius su trečiosiomis vėliavos valstybėmis, ragindamas jas užtikrinti sankcijų vykdymą ir užkirsti kelią į sąrašą įtrauktiems tanklaiviams plaukioti su jų vėliavomis ES sankcijų apėjimo tikslu.
Šešėlinis laivynas kelia didelę riziką, kuri apima galimą žalą aplinkai, taip pat riziką jūrų saugai ir saugumui, tarptautinės jūra vykdomos prekybos integralumui, ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai ir tarptautinių laivybos taisyklių bei standartų laikymuisi. 2025 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė deklaraciją šiuo klausimu.
Ar ES sankcijos daro poveikį pasaulinei prekybai maisto ir žemės ūkio produktais?
ES sankcijos Rusijai niekada nebuvo nukreiptos prieš tarptautinę prekybą maisto ir žemės ūkio produktais. Jos nėra nukreiptos prieš žemės ūkio ar maisto produktų eksportą tarp Rusijos ir kitų pasaulio šalių, jo neriboja ir taikomos tik dvišalei ES ir Rusijos prekybai.
Rusija yra vienintelė atsakinga už pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo sutrikimus. Prieš Rusijos agresiją 90 % Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto į pasaulį buvo vykdoma per Ukrainos Juodosios jūros uostus. Pradėjusi karą, Rusija ėmėsi Ukrainos eksporto blokados.
Apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto įperkamumas yra vienas iš pagrindinių ES ir jos valstybių narių prioritetų. ES nuolat rėmė pastangas didinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą, pavyzdžiui, pasitelkdama ES ir Ukrainos solidarumo koridorius ir JT Juodosios jūros grūdų iniciatyvą.
2023 m. liepos mėn. Rusija vienašališkai nusprendė nutraukti 2022 m. liepos mėn. nustatytos Juodosios jūros grūdų iniciatyvos įgyvendinimą.
Ar ES derina savo sankcijas su kitais partneriais?
Sankcijos yra veiksmingesnės, jei prie jų prisideda įvairūs tarptautiniai partneriai. Per pastaruosius kelerius metus ES glaudžiai bendradarbiavo su panašiai mąstančiais partneriais, kad suderintų sankcijas.
ES bendradarbiauja su Pasaulio banko grupe, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir kitais tarptautiniais partneriais, kad Rusijai būtų užkirstos galimybės gauti finansavimą iš šių institucijų.
Siekdama koordinuoti šias tarptautines pastangas, Darbo grupėje Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimams ES bendradarbiauja su G7 šalimis – Italija, Japonija, Jungtine Karalyste, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Prancūzija ir Vokietija, taip pat Australija, kad būtų užtikrintas sankcijų įgyvendinimas.
Nors ES glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu partnerių, kiekviena iš šių ES nepriklausančių šalių vienašališkai sprendžia, kokias sankcijas ji nustatys.
Ar ES sankcijos patenka į tarptautinės teisės taikymo sritį?
Taip. Visos ES sankcijos visiškai atitinka įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, jomis paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių.
Kai tik ES valstybės narės tarpusavyje pasiekia politinį susitarimą, Europos išorės veiksmų tarnyba ir (arba) Europos Komisija parengia būtinus teisės aktus ir pateikia juos Tarybai priimti.
Tarybos reglamentai ir sprendimai, kaip visuotinai taikomi teisės aktai, yra privalomi visiems ES jurisdikcijai priklausantiems asmenims ar subjektams. Tai apima visus Europos Sąjungoje esančius asmenis ar subjektus, visus bet kurioje vietoje esančius ES piliečius ir visas įmones ir organizacijas, įsteigtas pagal ES valstybės narės teisę.
Taip pat žr.:
Russia's war against Ukraine: EU sanctions
Žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje: ES sankcijos
Rusijos hibridinė veikla: ES sankcijos
- Sankcijos, priimtos reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą (Europos Komisija)
- ES ribojamosios priemonės atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą (ES oficialusis leidinys)
- ES sankcijos Baltarusijai
- ES sankcijos Iranui
- ES sankcijos Šiaurės Korėjai
- Kodėl ES priima sankcijas
- ES solidarumas su Ukraina
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 23 d.