Reagavimas į krizes
Kaip ES reaguoja į gaivalines ir žmogaus sukeltas krizes ir nelaimes visame pasaulyje?
Kilus krizei, ES ir jos valstybės narės gali naudotis keliais mechanizmais, kad suteiktų pagalbą ir padėtų normalizuoti arba pagerinti padėtį.
Ekstremaliųjų situacijų atveju, pavyzdžiui, kilus gamtiniam pavojui, sveikatos krizei ar konfliktui, ES greitai, veiksmingai ir koordinuotai teikia pagalbą Europoje ir už jos ribų.
Kaip Taryba koordinuoja ES atsaką į krizes?
ES Taryba politiniu lygmeniu koordinuoja atsaką į dideles ir sudėtingas krizes Europoje ir visame pasaulyje, taikydama integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR).
IPCR padeda krizės paveiktoms arba su ja susijusioms ES valstybėms narėms, ES institucijoms ir kitiems pagrindiniams subjektams susidaryti bendrą situacijos vaizdą ir pasiūlyti reagavimo priemones. Šiuo metu IPCR yra visapusiškai taikomas padėties Artimuosiuose Rytuose, Rusijos karo prieš Ukrainą ir migracijos bei pabėgėlių krizės atžvilgiu.
Humanitarinė pagalba
ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje. Teikdama humanitarinę pagalbą, ES padeda pažeidžiamiausiems gyventojams, nes krizių metu teikia būtiną ir gyvybes gelbstinčią paramą.
Pagrindinės pagalbos sritys
Apsirūpinimo maistu saugumas
Maitinimas
Skubi sveikatos priežiūra
Vanduo ir sanitarinės paslaugos
Pastogė
Apsauga
Pagrindinė pagalba taip pat apima pinigų pervedimus neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais ir pasirengimą nelaimėms, siekiant didinti atsparumą su klimatu susijusioms nelaimėms.
ES humanitarinę pagalbą finansuoja ES ir jos valstybės narės, o ją vietoje teikia organizacijos partnerės. Ji teikiama remiantis humanitariniais neutralumo, žmogiškumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais.
Civilinė sauga
Bet kuri Europos ir ne Europos šalis, ekstremaliosios situacijos mastui viršijus jos reagavimo pajėgumus, gali prašyti pagalbos pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM). Tokiu atveju ES gali aktyvuoti SCSM ir koordinuotai nusiųsti specialistų komandas bei įrangą, pavyzdžiui, gaisrinius lėktuvus, paieškos ir gelbėjimo komandas, vaistus ir medicinos personalą.
Dažniausiai SCSM aktyvuojamas dėl tokių ekstremaliųjų situacijų kaip ligų protrūkiai, gamtos gaisrai, potvyniai, atogrąžų ciklonai, žemės drebėjimai ir konfliktai. Nuo 2001 m. šis mechanizmas buvo aktyvuotas daugiau kaip 800 kartų, iš jų – 64 kartus 2025 m.
Konsulinė apsauga
Kilus krizei, ES piliečiai turi teisę kreiptis pagalbos į bet kurios kitos ES valstybės narės ambasadą ar konsulatą ES nepriklausančioje šalyje, jei jų valstybė narė toje šalyje neturi diplomatinės atstovybės.
Pagalba teikiama, jei asmuo pameta pasą ar asmens tapatybės kortelę arba jie iš jo pavagiami, asmuo areštuojamas ar sulaikomas, tampa nusikaltimo auka, patenka į rimtą avariją ar suserga, jį reikia repatrijuoti arba jis miršta.
Naujausi paaiškinimai
Venesuela
Kaip ES padeda pabėgėliams iš Ukrainos?
ES karinė parama Ukrainai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 15 d.