Rusijos karas prieš Ukrainą: ES sankcijos

Sankcijų Rusijai tikslas

Nuo 2014 m. kovo mėn. ES palaipsniui nustatė ribojamąsias priemones Rusijai, reaguodama į:

• neteisėtą Krymo aneksiją (2014 m.),
• plataus masto invaziją į Ukrainą (2022 m.),
• neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją (2022 m.).

Iki šiol priimta 21 sankcijų paketas. Šiomis priemonėmis didinamas spaudimas Rusijai ir jos yra nukreiptos prieš jos karo ekonomiką, taip remiant pastangas nutraukti brutalų agresijos karą prieš Ukrainą.

ES sankcijos yra kruopščiai pritaikytos tikslui, kurio siekiama, parengtos taip, kad būtų proporcingos, o jų pobūdis yra laikinas. Tai reiškia, kad jos yra reguliariai peržiūrimos ir ES gali jas pritaikyti, palengvinti jų taikymą arba jas panaikinti, jei būtų pasiekti ES tikslai arba būtų imtasi prasmingų veiksmų tokiems tikslams pasiekti.

Be to, ES yra nustačiusi sankcijas Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, atsižvelgdama į jų paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą.

Sankcijos taip pat nustatytos reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir Rusijos hibridines grėsmes bei kampanijas prieš ES ir jos valstybes nares.

Sankcijos asmenims ir subjektams

ES ribojamosios priemonės, nustatytos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taikomos beveik 3 000 asmenų ir subjektų.

Asmenys, kuriems taikomos sankcijos, be kita ko, yra:

Į sąrašą taip pat įtraukti asmenys, atsakingi už tai, kad buvo įvykdyti toliau išvardyti veiksmai, arba dalyvavę juos vykdant:

• 2022 m. – vadinamieji referendumai, o 2023 m. – vadinamieji rinkimai Ukrainos teritorijose,
• žiaurumai, įvykdyti Bučoje ir Mariupolyje,
• raketų smūgiai prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą,
• Ukrainos vaikų deportacija, priverstinis perkėlimas ir neteisėtas įvaikinimas,
• Ukrainos vaikų „karinis perauklėjimas“,
• Sirijos samdinių verbavimas kovoti Ukrainoje,
• dronų gamyba ir tiekimas,
• sankcijų apėjimas,
• Rusijos šešėlinio laivyno eksploatavimas,
• Ukrainos kultūros paveldo grobimas.

Į sąrašą taip pat įtraukti asmenys iš Irano, Baltarusijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR).

Subjektai, kuriems taikomos sankcijos, be kita ko, yra:

• politinės partijos,
• ginkluotosios pajėgos ir sukarintos grupuotės, įskaitant „Vagnerio grupę“,
• bankai ir finansų įstaigos,
• žiniasklaidos organizacijos, atsakingos už propagandą ir dezinformaciją,
• gynybos sektoriaus įmonės, dalyvaujančios dronų gamyboje,
• transporto ir energetikos sektorių įmonės,
• aviacijos, laivų statybos ir mašinų gamybos sektorių įmonės,
• IT, telekomunikacijų ir draudimo sektorių įmonės,
• įmonės, dalyvaujančios apeinant sankcijas,
• bendrovės, susijusios su Rusijos šešėliniu laivynu,
• viešoji akcinė bendrovė „Alrosa“ – didžiausia deimantų kasybos įmonė pasaulyje,
• judėjimas „Visos Rusijos liaudies frontas“,
• organizacijos, atsakingos už Ukrainos vaikų indoktrinaciją ir perauklėjimą.

Sankcijos taip pat taikomos įmonėms iš trečiųjų valstybių, atsižvelgiant į jų paramą Rusijos vykdomam karui. Pirmą kartą priemonės buvo nustatytos 2014 m. kovo mėn. Pastarąjį kartą jų galiojimas pratęstas iki 2026 m. rugsėjo 15 d.

• Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (ES oficialusis leidinys)
• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (ES oficialusis leidinys)

Ribojamosios priemonės, be kita ko, yra:

Draudimas keliauti

Asmenys, kuriems taikomas šis draudimas, negali atvykti į ES teritoriją arba vykti per ją tranzitu.

Turto įšaldymas

Visas ES laikomas asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, turtas įšaldomas.

Draudimas disponuoti lėšomis

ES asmenys ir subjektai negali leisti naudotis lėšomis tiems, kuriems taikomos sankcijos.

Ekonominės sankcijos

2014 m., reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją, ES nustatė ekonomines sankcijas, taikomas prekybai su Rusija konkrečiuose ekonomikos sektoriuose.

2015 m. kovo mėn. ES vadovai nusprendė susieti galiojantį sankcijų režimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu. Šiuos susitarimus buvo numatyta visiškai įgyvendinti 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

Kadangi tai neįvyko, Taryba pratęsė ekonominių sankcijų taikymą iki 2016 m. liepos 31 d.

Nuo 2016 m. liepos mėn. ekonominių sankcijų taikymas buvo kelis kartus iš eilės pratęstas kaskart šešių mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu jų taikymas pratęstas iki 2027 m. liepos 31 d.

2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ėmėsi intensyviau taikyti pagal šį sankcijų režimą nustatytas priemones.

Ekonominės sankcijos taikomos Rusijos finansų, prekybos, energetikos, transporto, technologijų ir gynybos sektoriams, taip pat Rusijai ar Rusijos piliečiams teikiamoms paslaugoms.

Jos taip pat taikomos Baltarusijai, nes ji yra Rusijos bendrininkė, ir Iranui, reaguojant į tai, kad ši šalis gamina ir tiekia dronus.

Finansai

Gynyba ir technologijos

Energetika

Prekyba

Transportas

Paslaugos

Toliau apžvelgiamos ekonominės sankcijos Rusijai.

Finansai

Finansų sektoriuje taikomos priemonės apima Rusijos galimybių patekti į ES kapitalo ir finansų rinkas apribojimus, taip pat draudimus:

• vykdyti operacijas su daugiau nei 100 Rusijos bankų,
• naudotis finansinių mokėjimų pranešimų perdavimo sistema (SPFS),
• ES veiklos vykdytojams jungtis prie Rusijos nacionalinės mokėjimo kortelių sistemos („Mir“) arba greitesnio mokėjimo sistemos (SBP),
• priimti didelius Rusijos piliečių indėlius ES bankuose,
• investuoti į bendrai su Rusijos tiesioginių investicijų fondu finansuojamus projektus,
• tiekti eurų banknotus Rusijai,
• vykdyti sandorius tam tikromis kriptovaliutomis ir su tam tikromis kriptovaliutų platformomis,
• tiekti kriptoturtą ir teikti konsultacijas dėl patikos suteikimo Rusijos piliečiams.

Energetika

Energetikos sektoriuje taikomos priemonės apima viršutinę kainos ribą, susijusią su Rusijos naftos ir naftos produktų vežimu jūrų transportu, ir įpareigojimą pranešti apie SGD tanklaivių pardavimą. Priemonės taip pat apima draudimus:

• importuoti žalią naftą, naftos produktus ir anglis iš Rusijos,
• importuoti perdirbtus naftos produktus, pagamintus iš Rusijos naftos ir įvežamus iš ES nepriklausančių valstybių,
• vykdyti sandorius su įmonėmis iš prekybos nafta įmonių sąrašo,
• importuoti Rusijos suskystintas gamtines dujas (SGD) ir suskystintas naftos dujas (SND),
• sudaryti su „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ susijusius sandorius,
• teikti dujų laikymo pajėgumus Rusijos piliečiams,
• vykdyti naujas investicijas į Rusijos SGD projektus,
• eksportuoti į Rusiją energetikos pramonei skirtas prekes ir technologijas,
• vykdyti naujas investicijas į Rusijos energetikos ir kasybos sektorius.

Transportas

Tarp transporto sektoriuje taikomų priemonių – ES oro erdvės uždarymas visiems Rusijos orlaiviams ir ES uostų uždarymas visiems Rusijos laivams, taip pat daugiau kaip 670 ne ES laivų, priklausančių šešėliniam Rusijos laivynui. Jos taip pat apima draudimus:

• eksportuoti į Rusiją aviacijos, jūrų ir kosmoso sektorių prekes ir technologijas,
• eksportuoti į Rusiją orlaivius, įskaitant orlaivių dalis ir reaktyvinius degalus,
• Rusijos vežėjams, kelių transportu vežantiems prekes į ES,
• Rusijoje registruotoms priekaboms ir puspriekabėms, kuriomis prekės vežamos į ES,
• vykdyti sandorius su Rusijos jūrų laivybos registru,
• teikti su transportu susijusias remonto, techninės priežiūros ir finansines paslaugas.

Gynyba ir technologijos

Tarp gynybos ir technologijų sektoriuose taikomų priemonių – eksporto apribojimai, taikomi į sąrašą įtrauktiems subjektams (dauguma jų yra trečiosiose valstybėse), tiesiogiai remiantiems Rusijos karinį pramoninį kompleksą. Priemonės taip pat apima draudimą eksportuoti į Rusiją:

• dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariniais tikslais,
• dronų variklius ir komponentus dronų gamybai,
• ginklus ir civilinius šaunamuosius ginklus bei jų dalis,
• šaudmenis, karines transporto priemones ir sukarintą įrangą,
• IT, elektroninius ir optinius komponentus,
• chemines medžiagas, navigacinius prietaisus, generatorius ir termostatus,
• fotoaparatus, lęšius, žaislinius dronus, nešiojamuosius kompiuterius ir standžiuosius diskus,
• kitas prekes ir technologijas, kurios galėtų sustiprinti Rusijos gynybos ir saugumo sektorius.

Prekyba žaliavomis ir kitomis prekėmis

Prekybos sektoriuje taikomos priemonės apima prabangos prekių eksporto į Rusiją draudimą, kalio chlorido importo kvotas ir draudimą iš Rusijos importuoti:

• plieną, geležį, luitinį ketų, aliuminį ir kitus metalus,
• vario ir aliuminio vielą, vamzdžius ir foliją,
• cementą, bitumą ir asfaltą,
• medieną, popierių, kaučiuką ir plastikus,
• helį ir kitas chemines medžiagas,
• jūrų gėrybes, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kosmetiką,
• deimantus ir auksą, įskaitant juvelyrinius dirbinius,
• kitas prekes, kurios galėtų padidinti Rusijos pramonės pajėgumus.

Paslaugos

Paslaugų sektoriuje taikomos priemonės apima prievolę gauti išankstinį leidimą, norint teikti kokias nors paslaugas Rusijos vyriausybei, ir draudimą Rusijai arba Rusijos piliečiams teikti šias paslaugas:

• apskaitos, audito, buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultacijų paslaugas,
• statybų, architektūros ir inžinerijos paslaugas,
• kibernetinio saugumo, IT konsultavimo paslaugas ir teisinio konsultavimo paslaugas,
• reklamos, rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugas,
• techninės pagalbos, tarpininkavimo ar finansinės pagalbos, susijusios su prekėmis ir technologijomis, kurioms taikomos kitos sankcijos, paslaugas,
• paslaugas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisėmis arba komercinėmis paslaptimis (kiek tai susiję su prekėmis ir technologijomis, kurioms taikomos kitos sankcijos),
• programinę įrangą, skirtą įmonių valdymui, pramoniniam projektavimui ir gamybai bei tam tikram naudojimui bankų ir finansų sektoriuje,
• kriptoturto paslaugas,
• SGD tanklaivių ir ledlaužių techninę priežiūrą ir SGD terminalo paslaugas.

Pirmiau pateikti sąrašai nėra baigtiniai. Visas sankcijų sąrašas pateikiamas ES oficialiojo leidinio interneto svetainėje:

• Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (ES oficialusis leidinys)
• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (ES oficialusis leidinys)

Imobilizuotas Rusijos turtas

2022 m. vasario 28 d. priėmus trečiąjį sankcijų Rusijai paketą, ES buvo imobilizuota apie 210 mlrd. € Rusijos centrinio banko turto.

2024 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino teisinę sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad ypatingosios pajamos, gautos imobilizavus Rusijos centrinio banko turtą Europos Sąjungoje, galėtų būti naudojamos Ukrainai remti.

2024 m. spalio 25 d. priimtose ES taisyklėse nustatyta, kad 95 % ypatingųjų pajamų bus pervesta į ES biudžetą ir bus nukreipta per skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą – priemonę, kurią ES sukūrė siekdama padėti Ukrainai grąžinti apytikriai 45 mlrd. € vertės ES ir G7 skirtas paskolas. Likę 5 % ir toliau bus skiriami Europos taikos priemonei.

2025 m. gruodžio mėn. Taryba nusprendė laikinai uždrausti visą Europos Sąjungoje imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto perdavimą atgal į Rusiją.

• Kaip naudojamas imobilizuotas Rusijos turtas?

Žiniasklaidos priemonėms taikomi draudimai

Nuo 2022 m. ES yra sustabdžiusi kelių Kremliaus remiamų dezinformacijos priemonių transliavimo veiklą ir licencijų galiojimą.

Šiomis žiniasklaidos priemonėmis Rusijos vyriausybė naudojasi kaip priemonėmis manipuliuoti informacija ir skleisti dezinformaciją apie karinę agresiją prieš Ukrainą, įskaitant propagandą, kuria siekiama destabilizuoti Rusijos kaimynines šalis ir ES bei jos valstybes nares.

Šiuo metu draudimas transliuoti taikomas 27 žiniasklaidos priemonėms:

• „EADaily“ / „Eurasia Daily“,
• „Fondsk“,
• „Izvestia“,
• „Katehon“,
• „Krasnaya Zvezda“ / „Tvzvezda“,
• „Lenta“,
• „New Eastern Outlook“,
• „NewsFront“,
• „NTV“ / „NTV Mir“,

• „Oriental Review“,
• „Pervyi Kanal“,
• „REN TV“,
• „RIA Novosti“,
• „RuBaltic“,
• „Russia Today“ ir jos patronuojamosios įmonės,
• „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“,
• „Rossiya 24“ / „Russia 24“,
• „Rossiya 1“,

• „Rossiyskaya Gazeta“,
• „SouthFront“,
• „Spas TV Channel“,
• „Sputnik“ ir jos patronuojamosios įmonės,
• „Strategic Culture Foundation“,
• „Tsargrad TV Channel“,
• „TV Centre International“,
• „Voice of Europe“.

Politinių partijų finansavimas ES

Rusija nuolat bando kištis į demokratinius procesus ES ir pakenkti jos demokratiniams pamatams, be kita ko, vykdydama įtakos kampanijas ir skleisdama dezinformaciją.

Todėl ES nusprendė, kad politinėms partijoms ir fondams, nevyriausybinėms organizacijoms, ekspertų grupėms ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams ES nebebus leidžiama priimti finansavimo iš Rusijos valstybės ir jos patikėtinių.

Vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija, šiomis priemonėmis žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir jų darbuotojams nebus draudžiama Europos Sąjungoje vykdyti kitą veiklą, pavyzdžiui, vykdyti tyrimus ir imti interviu.

Kiti ekonominiai apribojimai

Ekonominių santykių konkrečiose srityse apribojimai

Taryba priėmė tikslines ekonomines priemones, susijusias su konkrečiomis sritimis:

• Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo ir Sevastopolio aneksija,
• Rusijos priimtu sprendimu pripažinti vyriausybės nekontroliuojamas Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas.

Šios priemonės, be kita ko, yra:

Importas

Eksportas

Paslaugos

Ribojamosios priemonės reaguojant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją buvo nustatytos 2014 m. Paskiausią kartą jų galiojimas pratęstas iki 2027 m. birželio 23 d.

2022 m. vasario mėn. priimtos ribojamosios priemonės, kuriomis reaguojama į Rusijos sprendimą vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijas pripažinti nepriklausomais subjektais ir į vėliau priimtą sprendimą į tas teritorijas siųsti Rusijos karines pajėgas.

2022 m. spalio mėn. šių priemonių taikymas buvo išplėstas, kad jos apimtų ir vyriausybės nekontroliuojamas Zaporižios bei Chersono sričių teritorijas. Paskiausią kartą jų galiojimas buvo pratęstas iki 2027 m. vasario 24 d.

• Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą (ES oficialusis leidinys)
• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą (ES oficialusis leidinys)
• Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į Rusijos sprendimą neteisėtai pripažinti, okupuoti ar aneksuoti tam tikras vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas (ES oficialusis leidinys)
• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į Rusijos sprendimą neteisėtai pripažinti, okupuoti ar aneksuoti tam tikras vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas (ES oficialusis leidinys)

Priemonės, taikomos ekonominiam bendradarbiavimui

2014 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) nusprendė, kad Rusija nebebus paramą gaunanti šalis, ir sustabdė investicijų tos šalies atžvilgiu tvirtinimą.

Tais pačiais metais Europos investicijų bankas (EIB) sustabdė naujų finansavimo operacijų Rusijoje pasirašymą. Buvo iš naujo įvertintos ir sustabdytos ES dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo su Rusija programos.

Be to, kartu su kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis ES susitarė savo rinkose Rusijos produktams ir paslaugoms netaikyti didžiausio palankumo režimo.

Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimas

2014 m. kovo mėn. Taryba nusprendė įšaldyti asmenų, kurie yra atsakingi už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, turtą. Paskutinį kartą šių priemonių taikymas pratęstas iki 2027 m. kovo 6 d.

• Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (ES oficialusis leidinys)
• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (ES oficialusis leidinys)

ES taip pat nustatė sankcijas žiniasklaidos organizacijoms ir asmenims, kurie viešąją erdvę teršia dezinformacija.

Tarifai žemės ūkio produktams ir trąšoms

2025 m. birželio 12 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo įvedami tarifai žemės ūkio produktams ir tam tikroms azoto trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, kuriems dar nebuvo taikomi papildomi muitai.

Trąšų, kurioms taikomi naujieji tarifai, importas iš Rusijos sudaro daugiau kaip 25 % viso ES trąšų importo, t. y. iš viso beveik 3,6 mln. tonų.

Tikimasi, kad dėl šių tarifų sumažės Rusijos eksporto pajamos, taigi ir Rusijos galimybės finansuoti savo agresijos karą prieš Ukrainą. Reglamentas bus taikomas tik importui į ES. Jis netaikomas Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportui į trečiąsias valstybes.

• Prekyba: ES patvirtino naujus tarifus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio prekėms ir trąšoms (pranešimas spaudai, 2025 m. birželio 12 d.)

Diplomatinės priemonės

Dvišalių aukščiausiojo lygio susitikimų sustabdymas

2014 m. buvo atšauktas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas, o ES valstybės narės nutarė neberengti reguliarių dvišalių aukščiausiojo lygio susitikimų su Rusija. Taip pat buvo sustabdytos dvišalės derybos su Rusija dėl vizų klausimų.

Vietoj G8 aukščiausiojo lygio susitikimo Sočyje, 2014 m. birželio 4–5 d. buvo surengtas G7 susitikimas Briuselyje, nedalyvaujant Rusijai. Nuo tada susitikimai rengiami G7 formatu.

ES šalys taip pat pritarė derybų dėl Rusijos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sustabdymui.

Nuo 2025 m. spalio mėn. Rusijos diplomatai privalo iš anksto informuoti atitinkamą ES valstybę narę, jei keliaudami Šengeno erdvėje jie išvyksta už šalies, kurioje yra akredituoti, ribų.

Sustabdytas susitarimo dėl vizų taikymas

2022 m. vasario mėn. ES nusprendė, kad Rusijos diplomatams, kitiems Rusijos pareigūnams ir verslininkams nebetaikomos vizų režimo supaprastinimo nuostatos, kuriomis suteikiama teisė lengviau patekti į ES.

2022 m. rugsėjo mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo visiškai sustabdomas ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymas. Todėl Rusijos piliečiams taikomos bendrosios Vizų kodekso taisyklės.

2022 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą dėl Ukrainoje ir Sakartvele išduotų Rusijos kelionės dokumentų nepriėmimo.

Šiuo sprendimu reaguojama į Rusijos taikomą praktiką išduoti tarptautinius Rusijos pasus okupuotų regionų gyventojams. Be to, jis priimtas atsižvelgiant į vienašalį Rusijos 2008 m. sprendimą pripažinti Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų nepriklausomybę.

Rusijos kelionės dokumentai, išduoti Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose, atsiskyrusiose Sakartvelo teritorijose arba tuose regionuose ir teritorijose gyvenantiems asmenims, nepriimami kaip galiojantys kelionės dokumentai vizai gauti arba Šengeno erdvės sienoms kirsti.

• Taryba patvirtino visišką vizų režimo supaprastinimo Rusijai sustabdymą (pranešimas spaudai, 2022 m. rugsėjo 9 d.)
• Taryba priėmė sprendimą nepriimti Ukrainoje ir Sakartvele išduotų Rusijos dokumentų (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 8 d.)

Kovos su sankcijų apėjimu priemonės

Kadangi ES sankcijų mastas yra didžiulis, Rusijos asmenys ir subjektai, kuriems tos sankcijos taikomos, imasi įvairių priemonių, kad jas apeitų, pavyzdžiui, naudojasi sudėtingomis finansinėmis schemomis, klastoja informaciją apie prekių, kuriomis prekiaujama, pobūdį ar kilmę arba naudojasi trečiųjų valstybių jurisdikcija.

ES ėmėsi tam tikrų priemonių kovoti su sankcijų apėjimu, tokių kaip:

• sankcijos asmenims ir subjektams, susijusiems su sankcijų apėjimu, įskaitant asmenis ir subjektus, susijusius su Rusijos šešėliniu laivynu;
• dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų prekių eksporto apribojimai šimtams subjektų, įskaitant daugelį subjektų, esančių už Rusijos ribų ir tiesiogiai remiančių Rusijos karą;
• sandorių draudimo taikymas ir ne ES veiklos vykdytojams, įsisteigusiems už Rusijos ribų ir padedantiems apeiti su nafta susijusius apribojimus.

ES uždraudė į ES uostus įplaukti laivams, kurie:

• priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, gabenančiam Rusijos žalią naftą ar produktus, pagamintus iš Rusijos žalios naftos, ir yra atsakingi už viršutinės naftos kainos ribos apėjimą (iki šiol daugiau kaip 670 laivų);
• vykdo perdavimus iš laivo į laivą ir yra įtariami sankcijų pažeidimu;
• transportuodami Rusijos naftą, kaip įtariama, neteisėtai kišasi į laivų automatinio identifikavimo sistemos veikimą ar ją išjungia.

Be to, taip pat draudžiami sandoriai su Rusijos uostais, šliuzais ir oro uostais, naudojamais siekiant apeiti viršutinę naftos kainos ribą.

ES nustatė dvejopo naudojimo prekių, technologijų ir mūšio lauke naudojamų prekių, eksportuojamų iš ES į trečiąsias valstybes per Rusijos teritoriją, tranzito draudimą ir itin didelės rizikos prekių ir technologijų reeksporto į Rusiją ir naudojimo Rusijoje draudimą (nuostata „Rusijai – ne“).

ES reikalauja, kad:

• ES patronuojančiosios bendrovės užtikrintų, kad jų patronuojamosios įmonės trečiosiose valstybėse nedalyvautų jokioje veikloje, kuria padedama išvengti sankcijų taikymo poveikio,
• ES veiklos vykdytojai, parduodami trečiosioms valstybėms mūšio lauke naudojamas prekes, įgyvendintų išsamaus patikrinimo mechanizmus,
• ES veiklos vykdytojai, perduodantys mūšio lauke naudojamų prekių gamybos pramoninę praktinę patirtį trečiosioms valstybėms, įtrauktų sutartines nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokia praktinė patirtis nebūtų naudojama Rusijai skirtoms prekėms gaminti.

Norėdama apriboti galimybes apeiti draudimą teikti Rusijos asmenims ir rezidentams kriptoturto piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugas, ES nustatė draudimą, kad Rusijos piliečiai ar Rusijoje gyvenantys fiziniai asmenys nuosavybės teise turėtų arba kontroliuotų tokias paslaugas teikiančius juridinius asmenis, subjektus ar organizacijas arba eitų kokias nors pareigas tokių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų valdymo organuose. ES patvirtino sankcijas ir kriptoturto paslaugų teikėjams.

Be to, reikalaujama pranešti apie visų ES įsisteigusių subjektų, kurie nuosavybės teise priklauso Rusijai arba yra jos kontroliuojami, atliekamus lėšų pervedimus už ES ribų, kurių vertė viršija 100 000 €.

Kitos sankcijos Rusijai

ES yra nustačiusi ne sankcijas, kuriomis reaguojama į Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir sankcijas, taikomas tiems, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją ir kenkimą demokratijai bei teisinei valstybei Rusijoje.

Taip pat patvirtintos sankcijos reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes ir kampanijas prieš ES.

Taip pat žr.

• ES sankcijos Rusijai: klausimai ir atsakymai
• Sankcijos, priimtos reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą (Europos Komisija)
• ES sankcijos Baltarusijai
• ES sankcijos Iranui
• ES sankcijos Šiaurės Korėjai