Europos Vadovų Tarybos išvados dėl energetikos sąjungos (2015 m. kovo 19 d.)

ENERGETIKOS SĄJUNGA

1. ES yra įsipareigojusi sukurti perspektyvia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą remiantis Komisijos pagrindų strategija, kurios penkios dimensijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo (energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas, visiškai integruota Europos energijos rinka, efektyvus energijos vartojimas, taip prisidedant prie paklausos mažinimo, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas). ES institucijos ir valstybės narės tęs darbą ir Taryba iki gruodžio mėn. pateiks ataskaitą Europos Vadovų Tarybai. Europos Vadovų Taryba toliau teiks gaires.
2. Pabrėždama visų energetikos sąjungos dimensijų svarbą, šiandien Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skyrė keliems aspektams ir paragino:
   
   a) sparčiau įgyvendinti elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus, įskaitant tinklų jungtis, visų pirma su periferiniais regionais [1], kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir gerai veikianti energijos vidaus rinka;
   
   b) visapusiškai įgyvendinti esamus energetikos srities teisės aktus ir užtikrinti, kad jie būtų griežtai vykdomi;
   
   c) sustiprinti elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą reglamentuojančių teisės aktų sistemą; energetinis saugumas taip pat gali būti sustiprintas užtikrinant stabilius tinklus, efektyviau vartojant energiją ir pasinaudojant vietos ištekliais ir saugiomis bei tvariomis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis;
   
   d) užtikrinti visų susitarimų, susijusių su dujų pirkimu iš išorės tiekėjų, visapusišką atitiktį ES teisei, visų pirma padidinant tokių susitarimų skaidrumą ir suderinamumą su ES nuostatomis dėl energetinio saugumo. Turi būti užtikrintas neskelbtinos komercinės informacijos, susijusios su komerciniais dujų tiekimo susitarimais, konfidencialumas;
   
   e) įvertinti savanoriško paklausos sujungimo mechanizmų sukūrimo galimybes visapusiškai laikantis PPO ir ES konkurencijos taisyklių;
   
   f) kurti veiksmingesnę ir lanksčią rinkos struktūrą; tai turėtų derėti su tvirtesniu regioniniu bendradarbiavimu, be kita ko, su kaimyninėmis šalimis, ir padėti integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kartu užtikrinant, kad viešoji intervencija būtų suderinama su vidaus rinka ir kad būtų gerbiama valstybių narių teisė nuspręsti dėl savo energijos rūšių derinio. Tai padės užtikrinti įperkamą energiją namų ūkiams ir pramonei;
   
   g) siekiant sutartų 2030 m. tikslinių rodiklių peržiūrėti ir plėtoti su išmetamųjų teršalų mažinimu, efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius teisės aktus; plėtoti patikimą ir skaidrią valdymo sistemą;
   
   h) parengti technologijų ir inovacijų strategiją energetikos ir klimato srityse, be kita ko, pavyzdžiui, dėl naujos kartos atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl elektros energijos kaupimo ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, dėl energijos vartojimo efektyvumo gerinimo būstų sektoriuje, taip pat dėl tvaraus transporto;
   
   i) naudotis visomis išorės politikos priemonėmis siekiant sudaryti strategines partnerystes energetikos srityje su vis didesnę svarbą įgaunančiomis energiją gaminančiomis ir tranzito šalimis, visų pirma energetiniam saugumui skatinti, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugotas valstybių narių suverenitetas ir suverenios teisės žvalgyti ir plėtoti savo gamtos išteklius.
   
   
3. Europos Vadovų Taryba remia tvirtus suderintus veiksmus vykdant aktyvią Europos diplomatiją klimato kaitos srityje iki Paryžiuje įvyksiančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21), vadovaujantis 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytu plataus užmojo tikslu, kaip nurodyta neseniai ES ir valstybių narių pateiktoje informacijoje. Ji ragina visas galinčias tai padaryti Šalis, įskaitant didžiąsias ekonomiškai reikšmingas šalis, iki kovo mėn. pabaigos pateikti savo informaciją. Taip pat būtina intensyviau dirbti, kad būtų rasti sprendimai dėl finansavimo, technologijų perdavimo ir pajėgumų stiprinimo - tai yra esminiai klausimai siekiant Paryžiuje priimti plataus užmojo susitarimą.

[1]  Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Komisijos ir EIB neseniai pasiektas susitarimas - teigiamas žingsnis siekiant iki 2020 m. įgyvendinti elektros energijos tinklų jungčių 10 % tikslinį rodiklį; Baltijos valstybių susitarimu imtis veiksmų siekiant užtikrinti valstybių narių sistemų darbą sinchroniniu režimu kontinentinės Europos tinkle, taip pat Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupės darbu prisidedama ir prie energetinio saugumo didinimo. Šiame kontekste gerai vertinamas Komisijos sprendimas įsteigti regionines aukšto lygio grupes, kurias sudarytų visi susiję svarbūs subjektai ir kurios užtikrintų, kad būtų reguliariai vykdoma bendro intereso projektų atrankos ir finansavimo pažangos stebėsena.