Skip to content

Aplinkos taryba

Aplinkos taryba yra atsakinga už ES aplinkos politiką, įskaitant aplinkos apsaugą, klimato politikos veiksmus, tausų išteklių naudojimą ir žmonių sveikatos apsaugą.

Aplinkos taryboje posėdžiauja už aplinkos politiką atsakingi ministrai. Joje siekiama užtikrinti, kad būtų didinamas tvarumas, saugomi gamtos ištekliai ir skatinamas bendradarbiavimas sprendžiant su aplinka susijusius uždavinius visose ES šalyse.

Šios sudėties Taryba taip pat koordinuoja ES veiksmus tarptautiniais aplinkosaugos klausimais, ypač tais, kurie susiję su klimato kaita.

Stilizuota kompozicija, kurioje apskritime su lapo tekstūra ir segmentuotu spalvų ratu vaizduojamas besiganantis elnias. Šalia matosi į dešinę skrendantys trys mėlyni paukščiai, fone už jų – išsibarsčiusios žvaigždės.

Aplinkos tarybos darbo sritys

Ši Taryba padeda formuoti ir įgyvendinti ES klimato politiką, vadovaudama pastangoms mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, diegti švarią energiją ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Ji skatina žiedinę ekonomiką vykdydama politiką, kuria mažinamas atliekų kiekis, skatinamas perdirbimas ir pakartotinis naudojimas, o tvari gamyba visoje Europoje įtvirtinama kaip norma.

Taryba imasi priemonių taršai mažinti ir žmonių sveikatai bei aplinkai apsaugoti.

Ji vykdo politiką gamtai ir biologinei įvairovei apsaugoti, užtikrindama ekosistemų ir rūšių išsaugojimą bei atkūrimą visose valstybėse narėse.

Kaip dirba Aplinkos taryba?

Aplinkos tarybą sudaro visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už klausimus, susijusius su klimatu ir aplinka. Jų dėmesio centre – aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmai, tausus gamtos išteklių naudojimas ir žmonių sveikatos apsauga.

Aplinkos tarybos posėdžiai rengiami reguliariai, paprastai keturiskart per metus.

Parengiamąjį Aplinkos tarybos darbą atlieka kelios specializuotos darbo grupės ir Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I).

Darbo programa Airijos pirmininkavimo laikotarpiu

Pirmininkaujanti Airija remia ES perėjimą prie tvarios efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, kartu siekiant jos tikslo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Ji skatina integruotą politiką, kuria stiprinamas biologinės įvairovės atsparumas, kartu mažinant administracinę naštą įmonėms, nepakenkiant aplinkos bei sveikatos apsaugos tikslams.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat siekia skatinti atsakingą ir tausų gamtos išteklių naudojimą ir remia daugiašališkumą, kad būtų sprendžiamos tarpusavyje susijusios klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizės.

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. spalio 7 d.