Skip to content

Aplinkos taryba

Aplinkos taryba yra atsakinga už ES aplinkos politiką, įskaitant aplinkos apsaugą, klimato veiksmus, tausų išteklių naudojimą ir žmonių sveikatos apsaugą.

Aplinkos taryboje posėdžiauja už aplinkos politiką atsakingi ministrai. Jie siekia užtikrinti, kad būtų didinamas tvarumas, saugomi gamtos ištekliai ir skatinamas bendradarbiavimas sprendžiant su aplinka susijusius uždavinius visose ES šalyse.

Taryba taip pat koordinuoja ES veiksmus tarptautiniais aplinkosaugos klausimais, ypač tais, kurie susiję su klimato kaita.

Stilizuota kompozicija, kurioje apskritime su lapo tekstūra ir segmentuotu spalvų ratu vaizduojamas besiganantis elnias. Šalia matosi į dešinę skrendantys trys mėlyni paukščiai, fone už jų – išsibarsčiusios žvaigždės.

Aplinkos tarybos darbo sritys

Taryba padeda formuoti ir įgyvendinti ES klimato politiką, vadovaudama pastangoms mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, diegti švarią energiją ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Taryba skatina žiedinę ekonomiką vykdydama politiką, kuria mažinamas atliekų kiekis, skatinamas perdirbimas ir pakartotinis naudojimas, o tvari gamyba įtvirtinama kaip norma visoje Europoje.

Taryba imasi priemonių taršai mažinti ir žmonių sveikatai bei aplinkai apsaugoti.

Taryba vykdo politiką, skirtą gamtai ir biologinei įvairovei apsaugoti, užtikrindama ekosistemų ir rūšių išsaugojimą bei atkūrimą visose valstybėse narėse.

Kaip dirba Aplinkos taryba?

Aplinkos tarybą sudaro visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už klausimus, susijusius su klimatu ir aplinka. Jų dėmesio centre – aplinkos apsauga, klimato veiksmai, tausus gamtos išteklių naudojimas ir žmonių sveikatos apsauga.

Aplinkos tarybos posėdžiai rengiami reguliariai, paprastai keturiskart per metus.

Parengiamąjį Aplinkos tarybos darbą atlieka kelios specializuotos darbo grupės ir Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I).

Pirmininkaujančios Airijos darbo programa

Pirmininkaujanti Airija remia ES perėjimą prie tvarios efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, kartu siekdama savo tikslo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Ji skatina integruotą politiką, kuria stiprinamas biologinės įvairovės atsparumas, kartu mažinant administracinę naštą įmonėms, nepakenkiant aplinkos bei sveikatos apsaugos tikslams.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat siekia skatinti atsakingą ir tausų gamtos išteklių naudojimą ir remia daugiašališkumą, kad būtų sprendžiamos tarpusavyje susijusios klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizės.

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 2 d.