"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Aplinkos ministrai aptarė pažangą, susijusią su Reglamento dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normų daliniu pakeitimu, gamtos kaip ekonominio turto vaidmenį ir tolesnius veiksmus, susijusius su hidrologinio atsparumo strategija ir REACH reglamentu.
Pirmininkaujantis Kipras, vadovaudamasis šūkiu „pasauliui atvira savarankiška Europa“, padarė apčiuopiamą pažangą įgyvendinant ES klimato ir aplinkos darbotvarkę, derinant užmojus su konkurencingumu ir stiprinant ES gebėjimą veiksmingai reaguoti į aplinkos iššūkius, kartu stiprinant ES pasaulinę lyderystę pagrindiniuose tarptautiniuose procesuose. Klestinti ekonomika, aplinkos prievaizda ir poveikio klimatui neutralumas yra vienas kitą papildantys ramsčiai, būtini siekiant klestinčios ateities visiems europiečiams.
Kipro Respublikos žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministrė Maria Panayiotou
Lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos
Ministrai aptarė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės dėl naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normų. Taryba įvertino Kipro pirmininkavimo laikotarpiu derybose Taryboje padarytą pažangą, be kita ko, didelę pažangą, susijusią su nuostatomis dėl transporto priemonių ženklinimo. Šiomis nuostatomis pardavėjai bus įpareigoti teikti vartotojams informaciją, visų pirma apie išmetamą CO2 kiekį, degalų bei elektros energijos sąnaudas ir elektrinę ridą.
Kalbėdami ministrai daugiausia dėmesio skyrė pagrindiniams neišspręstiems pasiūlymo klausimams: siūlomiems 2030 m. ir 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslams ir gamintojams nustatytoms naujoms lankstumo priemonėms, kuriomis siekiama padėti automobilių sektoriui pereiti prie švarios energijos, inter alia, papildomiems kreditams mažoms elektrinėms transporto priemonėms („pagaminta ES“), kreditams mažo anglies dioksido pėdsako plienui („pagaminta ES“) ir degalų kreditams, įskaitant platesnį degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių vaidmenį.
Pasiūlymas dėl naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normų peržiūros buvo pateiktas kaip automobilių pramonės dokumentų rinkinio, į kurį taip pat įtrauktas pasiūlymas dėl netaršių įmonių transporto priemonių ir pasiūlymai supaprastinti automobilių pramonės teisės aktus (automobilių bendrasis rinkinys), dalis.
Hidrologinio atsparumo strategija: po vienerių metų
Taryba įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant 2025 m. birželio 4 d. Komisijos priimtą hidrologinio atsparumo strategiją. Šia strategija siekiama spręsti didėjančias problemas, susijusias su vandens trūkumu, sausromis ir potvyniais visoje Europoje, kurias dar labiau apsunkina klimato kaita. 2022 m. Europa patyrė didžiausią per 500 metų sausrą, paveikusią daugiau kaip 40 % žemyno.
Aplinkos ministrai pasidalijo praėjusiais metais iškilusiais iššūkiais ir įgyta patirtimi, visų pirma kiek tai susiję su vandens naudojimo efektyvumo skatinimu. Žvelgdami į ateitį, jie taip pat aptarė vandens sektoriui skirtus skaitmeninius sprendimus, taip pat būdus, kaip pritraukti daugiau privačiųjų investicijų ir geriau pasinaudoti novatoriškomis finansavimo priemonėmis.
Ministrai aptarė biologinės įvairovės nykimo riziką įmonėms, konkurencingumui ir ekonomikai ir kaip ją valdyti. Jie pripažino, kad biologinės įvairovės nykimas – tai ne tik ekosistemų krizė, bet ir tiesioginė grėsmė ekonomikos klestėjimui, konkurencingumui ir atsparumui. Įmonės turės klestėti gerbdamos gamtos ribas, o ne jos sąskaita, kad užsitikrintų išteklius, tiekimo grandines ir infrastruktūrą.
Kalbant konkrečiai, Taryba išnagrinėjo būdus, kaip išnaudoti ekosisteminių paslaugų potencialą ir skatinti perėjimą prie gamtai palankios ekonomikos, be kita ko, užtikrinant nuspėjamą ir išmatuojamą finansavimą ir naudojant gamtos kreditus, kaip atlygio už gamtos prievaizdą mechanizmą.
ES cheminių medžiagų politika: REACH teisės aktų ateitis
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl REACH reglamento ateities. Šiuo teisės aktu reglamentuojama cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai, užtikrinant aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta atitikties spragų šalinimo ir vykdymo užtikrinimo stiprinimo būdams, visų pirma kiek tai susiję su cheminėmis medžiagomis, importuojamomis iš trečiųjų valstybių ir parduodamomis internetu. Kadangi neatliekama visapusiška reglamento peržiūra, ministrai aptarė būdus, kaip modernizuoti ir supaprastinti galiojančias taisykles, kartu suteikiant aiškumo ir tikrumo veiklos vykdytojams ir valdžios institucijoms, be kita ko, pasitelkiant antrinės teisės aktus.
31-oji JT klimato kaitos konferencija: tarptautinės derybos klimato klausimais
Rengiantis 31-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 31) ir prieš pirmininkavimą Tarybai perduodant Airijai, pirmininkaujantis Kipras įvertino veiksmus, kurių imtasi siekiant sustiprinti ES derybinę poziciją tarptautiniuose susitikimuose klimato klausimais.
Šiais veiksmais siekiama parengti pirmąją daugiametę ES šalių konferencijos viziją, pradėti ankstyvas diskusijas dėl COP 31 prioritetų, stiprinti veiksmų koordinavimą bei klimato diplomatiją ir gerinti tarpsektorinį bendradarbiavimą bei dalijimąsi informacija, kad ES požiūris būtų pritaikytas prie kintančių geopolitinių realijų.
Valstybės narės dar kartą patvirtino, kad svarbu išsaugoti Europos Sąjungos vienybę ir užtikrinti koordinuotą atsaką, kad būtų apsaugotas tiek proceso vientisumas, tiek visos Sąjungos interesai.
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie 2026 m. kovo mėn. Brazilijoje įvykusią 15-ąją Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferenciją.
Čekija, Bulgarija, Italija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija atkreipė dėmesį į pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento įgyvendinimo iššūkius.
Italija, Bulgarija ir Čekija informavo ministrus apie aukštos įtampos elektros skirstomuosius įrenginius ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sukurti tvirtą ir saugų Europos elektros energijos tinklą.
Nyderlandai iškėlė bendros pažangos įvertinimo įgyvendinimo klausimą, pristatydami rezultatus ir tolesnius veiksmus, susijusius su pirmąja konferencija iškastinio kuro atsisakymo klausimais.
Kroatija informavo apie MED9 aplinkos ministrų susitikimą (2026 m. gegužės 18–19 d., Šibenikas, Kroatija), kuriame daugiausia dėmesio skirta vandens tiekimo atsparumui ir jūrų aplinkos apsaugai.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
