Skip to content
  • Aplinkos taryba

Aplinkos taryba, 2025 m. gruodžio 16 d.

Pagrindiniai rezultatai

Europos aplinka 2030 m.

ES aplinkos ministrai patvirtino išvadas „Europos aplinka 2030 m. Atsparesnės ir žiediškesnės Europos kūrimas“.

Remdamiesi 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (8-osios AVP) 2024 m. laikotarpio vidurio peržiūros rezultatais ir Europos aplinkos agentūros paskelbta naujausia Europos aplinkos būklės ataskaita, ministrai akcentavo, kad būtina skubiai didinti atsparumą klimato kaitai ir paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, pripažindami abiejų klausimų tarpusavio sąsajas siekiant įveikti tokius klimato ir aplinkosaugos srities iššūkius, kaip tarša, biologinės įvairovės nykimas ir išteklių stygius.

<p>Danijos aplinkos ministras Magnusas Heunicke</p>

Šiuo metu, kai būtina nedelsiant įgyvendinti saugumo ir gynybos darbotvarkes, reikia dar kartą patvirtinti poreikį apsaugoti aplinką ir jos indėlį stiprinant ES atsparumą. Neabejotina, kad atsparumas klimato kaitai yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Milijonams Europos piliečių potvyniai ir (arba) pakrančių erozija daro tiesioginį poveikį, todėl reikia imtis kolektyvinių veiksmų visoje ES. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra dar vienas iš svarbių iššūkių, su kuriais susiduria ES. Reikia stiprinti antrinių medžiagų rinką, vykdyti griežtesnę interneto platformų priežiūrą, taip pat turime apsaugoti ES nuo nesąžiningos trečiųjų valstybių konkurencijos.

<p>Danijos aplinkos ministras Magnusas Heunicke</p>

Danijos aplinkos ministras Magnusas Heunicke

ES bioekonomikos strategija

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl neseniai Europos Komisijos pristatytos ES bioekonomikos strategijos. Bioekonomika – atsinaujinančiųjų biologinių sausumos ir jūrų išteklių (biomasės), pavyzdžiui, kultūrinių augalų, miško produktų, žuvų, gyvūnų ir mikroorganizmų, naudojimas maisto produktams, medžiagoms ir energijai gaminti.

Bioekonomika, kurios vertė 2023 m. siekė iki 2,7 trln. € ir kurioje visoje ES dirba daugiau kaip 17 milijonų žmonių, yra labai svarbi Europai siekiant pereiti prie švarios ir konkurencingos ekonomikos ir užtikrinant jos strateginį savarankiškumą. Šia strategija siekiama išnaudoti bioekonomikos potencialą panaudojant atsinaujinančiuosius biologinius sausumos ir jūrų išteklius, didinant biožaliavinės ekonomikos inovacijų mastą ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

<p>Danijos žaliosios pertvarkos ministras Jeppe Bruusas</p>

Dėl didėjančių iššūkių, be kita ko, klimato kaitos, išteklių išeikvojimo ir didėjančios pasaulinės konkurencijos, ES turi skubiai paspartinti perėjimą prie tvarios, novatoriškos ir žiedinės bioekonomikos. Dabar itin svarbu, kad Komisijos bioekonomikos strategija taptų realiais veiksmais vietoje, kad būtų įgyvendinta vizija iki 2040 m. Europos Sąjungoje sukurti konkurencingą, atsparią ir tvarią bioekonomiką.

<p>Danijos žaliosios pertvarkos ministras Jeppe Bruusas</p>

Danijos žaliosios pertvarkos ministras Jeppe Bruusas

Ministrai palankiai įvertino strategiją, kuri yra laiku parengta visapusiška sistema, skirta efektyviam ES išteklių naudojimui stiprinti, veiklos plėtimui ir perėjimui prie tvarios bioekonomikos remti, kartu prisidedant prie poveikio klimatui neutralumo, ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo, be kita ko, kaimo ir pakrančių vietovėse.

Ministrai pabrėžė, kad reikia užtikrinti tvarų biomasės tiekimo šaltinių pasirinkimą ir aprūpinimą jais ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į ekosistemų būklę, biologinę įvairovę ir konkuruojančius naudojimo būdus, taip pat tai, kad svarbu išlaikyti ES strateginį savarankiškumą. Ministrai taip pat pabrėžė, kad svarbu sutelkti vietos vertės grandines ir užtikrinti, kad bioekonomika duotų apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms, ir paragino glaudžiau koordinuoti politiką bei veiksmus valdymo lygmenimis ir formuoti pasaulines partnerystes.

Taip pat buvo iškeltas klausimas dėl lygiateisių ir pakankamų galimybių visose ES valstybėse narėse naudotis finansavimo galimybėmis ir technologinėmis inovacijomis. Be to, ministrai skyrė dėmesio veiksmingo įgyvendinimo poreikiui, kad būtų išlaikytas strategijos užmojis, kartu išvengiant pernelyg didelių administracinių kliūčių, ypač mažųjų ir vidutinių veiklos vykdytojo atžvilgiu.

Kiti klausimai

Pirmininkaujanti Danija kartu su Komisija informavo apie šešis neseniai įvykusius tarptautinius susitikimus:

  • 37-ąjį Monrealio protokolo šalių susitikimą (MOP37) (lapkričio 3–7 d., Nairobis, Kenija),
  • šeštąją Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferenciją (COP6) (lapkričio 3–7 d., Ženeva, Šveicarija),
  • 30-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP30) (lapkričio 10–21 d., Belenas, Brazilija),
  • Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais aštuntąjį šalių susitikimą (MOP8) (lapkričio 17–21 d., Ženeva, Šveicarija),
  • 20-ąją Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos šalių konferenciją (CITES COP20) (lapkričio 24 d.–gruodžio 5 d., Samarkandas, Uzbekistanas),
  • septintąją JT aplinkos asamblėjos sesiją (UNEA-7) (gruodžio 8–12 d., Nairobis, Kenija).

Komisija taip pat pateikė ministrams informaciją apie pažangą vykdant ES misiją dėl neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų ir misiją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos pagal programą „Europos horizontas“.

Komisija informavo ministrus apie neseniai paskelbtus pasiūlymus dėl kainų nuspėjamumo didinimo ir dėl ATLPS 2 pajamų paskirstymo laikotarpio pradžioje.

Už aplinką atsakinga Komisijos narė Jessika Roswall pristatė metinę ataskaitą dėl supaprastinimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo. Šiame kontekste Komisija taip pat pristatė neseniai priimtą aplinkosaugos srities supaprastinimo dokumentų rinkinį.

Lenkija informavo ministrus apie pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) ir apie tai, kaip jis gali paveikti techninį, nekomercinį elektros energijos importą iš Ukrainos į ES valstybes nares.

Austrija pateikė informaciją apie pavojus, kuriuos kelia ličio baterijos, ir ES masto baterijų užstato sistemos įdiegimo įgyvendinamumą bei galimą naudą.

Belgija informavo apie rinkos priežiūros ir gaminių atitikties reikalavimams stiprinimą ES rinkoje.

Be to, ministrai išklausė Prancūziją ir kitas valstybes nares dėl skubaus poreikio imtis veiksmų Europos lygmeniu dėl itin greitos mados poveikio aplinkai ir ekonomikai.

Nyderlandai ir Prancūzija informavo ministrus apie laiku atliktiną Pirotechnikos gaminių direktyvos peržiūrą.

Kipras pristatė būsimo pirmininkavimo Tarybai darbo programą.

Dalykinių pietų metu ministrai surengė neformalią diskusiją dėl investicijų į aplinką siekiant įgyvendinti aplinkosaugos uždavinius.

Posėdžių dokumentai

Parengiamieji dokumentai

Posėdžių rezultatų dokumentai

Pranešimai spaudai

Informacija spaudai

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Akreditavimo ir spaudos renginiai

Daugiau informacijos apie akreditaciją rasite šiame puslapyje.

Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.

Sekite naujienas

Kiti posėdžiai: Aplinkos taryba

Žiūrėti daugiau posėdžių

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gruodžio 17 d.