"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl reglamento, kuriuo nustatomos automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos, pakeitimo.
Poveikio klimatui neutralumas ir konkurencingumas turi būti neatsiejami. Geriausias būdas remti Europos automobilių pramonės sektorių ir milijonus nuo jo priklausomų darbo vietų – skatinti novatoriškus ir tvarius sprendimus siekiant pereiti prie netaršaus judumo. Remdamasis šiandienos konstruktyvių diskusijų rezultatais pirmininkaujantis Kipras intensyviai dirbs, kad būtų padaryta pažanga šio svarbaus teisėkūros prioriteto klausimu.
Kipro Respublikos transporto, ryšių ir darbų ministras Alexis Vafeadesas
Siekiant lanksčiau remti perėjimą prie netaršaus judumo, Komisijos pasiūlyme numatyta daugiau technologinių galimybių, kad gamintojai galėtų pasiekti savo tikslus. Pagal jį variklio išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslas iki 2035 m. mažinamas nuo 100 % iki 90 %; likusius 10 % galima kompensuoti kreditais tvariems alternatyviesiems degalams ir ES pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimu. Pasiūlyme taip pat numatytos paskatos (iki 2034 m.) CO2 kreditų (ypatingųjų kreditų) forma gamintojams, pateikiantiems ES pagamintus mažus elektromobilius ES rinkai.
Ministrai daugiausia dėmesio skyrė 2035 m. tikslams ir nustatytoms lankstumo priemonėms ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, technologinio neutralumo didinimo ir automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo užtikrinimo kontekste.
Ministrai aptarė dekarbonizacijos pastangas klimato po 2030 m. kontekste. Neseniai nustačiusi privalomą ES masto 2040 m. klimato srities tikslą, antrą šių metų pusmetį Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį, kuris padėtų ES šalims, Europos pramonei ir piliečiams pasiekti šį tikslą.
Atsižvelgdami į būsimą dokumentų rinkinį dėl klimato po 2030 m., ministrai daugiausia dėmesio skyrė šiems klausimams:
– kaip remti investicijas, kartu užtikrinant sąžiningą perėjimą prie švarios energijos iki 2040 m.;
– kaip pasinaudoti lankstumo priemonėmis tarp įvairių sektorių ir pačiuose sektoriuose, kad klimato srities tikslai būtų pasiekti ekonomiškai efektyviu būdu;
– kaip tarptautiniai kreditai turėtų būti integruoti į klimato politikos strategiją po 2030 m.
Taryba patvirtino išvadas dėl ES bioekonomikos strategijos. Bioekonomikoje maisto, energijos ir pramoninėms prekėms gaminti naudojami atsinaujinantieji biologiniai ištekliai, tokie kaip augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai.
Tarybos išvadose palankiai įvertinta bioekonomikos strategija pripažįstant didelį bioekonomikos indėlio potencialą pakeisti iškastines medžiagas ir produktus, kurti darbo vietas ir pirmauti pasauliniu lygmeniu pereinant prie švarios pramonės.
Išvadose taip pat pateikiamos politinės gairės dėl strategijos įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant konkurencingumui, inovacijoms ir investicijoms, kad biožaliavinių sprendimų srityje būtų pereinama nuo laboratorijų prie diegimo, kartu apsaugant aplinką ir užtikrinant apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumą.
Aplinkos ministrai svarstė, kaip intensyvinti ES strateginį bendradarbiavimą ir stiprinti ES poziciją pasaulinėse derybose aplinkos klausimais kintančioje geopolitinėje aplinkoje, be kita ko, pasitelkiant tokias priemones ir įrankius kaip mokslu grindžiama diplomatija, sektino pavyzdžio rodymas žodžius paverčiant konkrečiais veiksmais ES viduje, koalicijų kūrimas, geresnis vidaus koordinavimas ir strateginis ES išteklių naudojimas.
Neformalūs pietūs tarptautinių derybų klimato klausimais tema
Vykdydami tolesnę veiklą, susijusią su vasario pradžioje Kipre vykusiame neformaliame Tarybos posėdyje surengtu ministrų pasikeitimu nuomonėmis, pietų metu ministrai aptarė tolesnius veiksmus tarptautinėse derybose klimato klausimais.
Šiame kontekste jie pradėjo esminį pasirengimą lapkričio mėn. įvyksiančiai kitai šalių konferencijai (COP) – tai pirmas žingsnis nustatant pagrindinius ES prioritetus (pavyzdžiui, švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir užtikrinti klimato mokslo patikimumą) ir sutelkiant dėmesį į informavimo kampanijas. Šį pirmininkaujančio Kipro pradėtą ir koordinuojamą procesą tęs pirmininkausianti Airija.
Posėdžio metu ministrai taip pat buvo informuoti šiais klausimais:
Pirmininkaujantis Kipras ir Komisija pranešė apie 2026 m. vasario 3–8 d. Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) įvykusią Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos 12-ąją plenarinę sesiją (IPBES-12).
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Airija, Belgija, Čekija, Latvija, Prancūzija ir Slovakija, kurioms pritarė Liuksemburgas, pristatė informacinį punktą dėl leidimų išdavimo procedūrų paspartinimo ir paragino aplinkos apsaugos bendrajame rinkinyje laikytis visapusiško tarpsektorinio požiūrio.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Prancūzija pranešė apie „Mercator Ocean“ pertvarkymą į tarpvyriausybinę organizaciją ir paragino valstybes nares kuo greičiau pasirašyti tarpvyriausybinės organizacijos steigiamąją konvenciją.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
