Kaip ES gaminama ir parduodama elektros energija?
ES lygmeniu didžiausią elektros energijos gamybai naudojamų išteklių dalį sudaro atsinaujinantieji ištekliai, mažesnę – iškastinis kuras ir branduolinė energija. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kitų rūšių energijos, naudojamos elektros energijai gaminti, procentinė dalis kiekvienoje ES šalyje yra skirtinga.
Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą padarė didelį poveikį iškastinio kuro, ypač dujų, kainoms ES, taigi ir europiečių sąskaitoms už elektros energiją. Taip yra dėl to, kad elektros energijos kaina ES yra susijusi su elektros energijos gamybai naudojamų gamtinių dujų kaina.
2024 m. ES patvirtino ES elektros energijos rinkos reformą, kad ateityje būtų išvengta kainų šoko.
Kaip ES gamina elektros energiją?
2024 m. ES pagamino 2 828 TWh (teravatvalandes) elektros energijos (bendroji gamyba). Virš 48 % elektros energijos pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių. Iškastinis kuras sudarė beveik 29 %, o branduolinė elektros energija – daugiau kaip 23 %. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija daugiausia buvo gaminama iš vėjo energijos (36,2 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos), hidroenergijos (27,4 %) ir saulės energijos (22,8 %). Pagrindinis elektros energijai gaminti naudotas iškastinis kuras buvo dujos (daugiau kaip 56 % elektros energijos pagaminta iš iškastinio kuro), taip pat naudotos anglys (34,3 %).
Bendroji elektros energijos gamyba ES pagal kuro rūšį (2024 m.)
Skritulinė diagrama, kurioje parodyta įvairių rūšių kuro dalis bendrojoje elektros energijos gamyboje ES.
2024 m. daugiau kaip 48 % elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, mažiau kaip 30 % – iš iškastinio kuro ir daugiau kaip 23 % – naudojant branduolinę energiją.
Iškastinio kuro rūšys:
- Dujos: 15,9 %
- Anglys: 9,7 %
- Nafta: 1,6 %
- Kiti ištekliai: 1,1 %
Atsinaujinančiųjų išteklių rūšys:
- Vėjo energija: 17,5 %
- Hidroenergija: 13,3 %
- Saulės energija: 11 %
- Biomasė ir biokuras: 6,4 %
- Geoterminė energija: 0,2 %
Elektra ES kasmet tampa vis žalesnė. Nuo 2004 m. atsinaujinančiųjų išteklių dalis elektros energijos gamyboje padidėjo beveik trigubai. Ateinančiais metais ji toliau didės, nes ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Atsinaujinančiųjų išteklių dalis elektros energijos gamyboje ES (2004–2024 m.)
Linijinė diagrama, kurioje parodyta, kaip 2004–2024 m. ES keitėsi atsinaujinančiųjų išteklių dalis elektros energijos gamyboje. 2004 m. ši dalis nesiekė 16 %. Nuo to laiko ji nuolat didėjo ir 2024 m. pasiekė 47,5 %.
Kaip skiriasi elektros energijos gamyba skirtingose šalyse?
ES valstybių narių elektros energijos rūšių derinys labai skiriasi: atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalis jame sudaro nuo 96 % iki 15 %. Jis priklauso nuo šalių geografinių sąlygų, turimų gamtos išteklių (pvz., anglių ar dujų telkinių), ekonomikos struktūros ir politinių sprendimų (pavyzdžiui, ar plėtoti branduolinės energijos pajėgumus, ar ne).
Bendroji elektros energijos gamyba ES šalyse (2024 m.)
Juostinė diagrama, kurioje parodyta atsinaujinančiųjų išteklių, iškastinio kuro ir branduolinės energijos dalis gaminant elektros energiją kiekvienoje iš 27 ES šalių. Iš diagramos matyti, kad atsinaujinančiųjų išteklių dalis gaminant elektros energiją įvairuoja ir Liuksemburge sudaro 96 %, o Maltoje 15 %. Dvylika šalių dalį elektros energijos gamina naudodamos branduolinę energiją. Branduolinės energijos dalis siekia nuo 2,9 % Nyderlanduose iki daugiau kaip 60 % Prancūzijoje ir Slovakijoje.
2024 m. branduolinės elektrinės veikė dvylikoje valstybių narių. Aštuoniose iš jų daugiau kaip trečdalis elektros energijos buvo pagaminama naudojant branduolinę energiją.
Kaip nustatoma elektros energijos kaina?
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą europiečiai patyrė tiek dujų, tiek elektros kainų šuolius. Dujų kaina labai padidėjo, nes smarkiai sumažėjus dujų importo iš Rusijos apimčiai teko naudotis brangesniais dujų ištekliais, daugiausia suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD).
Elektros energijos kainos taip pat kilo. Taip yra dėl to, kad elektros energijos kainą dažnai nulemia dujų kaina. Priežastis – vadinamasis pirmumo tvarkos principas.
Kaip veikia pirmumo tvarka?
Elektros energija prekiaujama kaip biržos preke, dažnai energijos biržose. Kiekviena elektrinė siūlo elektros energiją už individualią kainą ir taip, kad būtų padengtos jos sąnaudos.
Pirmiausia parduodama pigiausia elektros energija. Paprastai tai yra iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija.
Jei pasiūla nepakankama, savo (iš anglių ir dujų pagamintą) elektros energiją gali parduoti kitos, brangiau elektrą parduodančios elektrinės.
Tačiau elektros energija parduodama ne už kiekvienos elektrinės siūlomą individualią kainą. Taikoma paskutinės ir brangiausiai elektrą parduodančios elektrinės pasiūlyta kaina.
2022 m. daugelis ES šalių pradėjo taikyti priemones, kad būtų sumažintas kainų šuolių poveikis piliečiams, pavyzdžiui, sumažinant pridėtinės vertės mokestį (PVM) energijai arba siūlant subsidijas namų ūkiams ir įmonėms.
Idėjų instituto „Bruegel“ skaičiavimais, ES šalys išleido:
2024 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino energijos rinkos reformą, kuria siekiama apsaugoti europiečius nuo panašaus kainų šoko ateityje.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 27 d.