Elektros energijos rinkos reforma
Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. visoje ES sukėlė didelius energijos kainų šuolius. Kad ateityje kainų šuolių būtų išvengta, ES perorganizavo savo elektros energijos rinką.
Kodėl ES pertvarkė elektros energijos rinką?
Elektros energijos rinkos reforma yra ilgalaikis ES atsakas į 2022 m. energetikos krizę.
Nepaisant didelės atsinaujinančiųjų išteklių dalies energijos gamyboje, dėl didelių iškastinio kuro (ypač dujų) kainų šuolių smarkiai padidėjo elektros energijos kainos.
Taip yra dėl ES elektros energijos rinkos veikimo – joje elektros energijos kaina grindžiama elektros energijos gamyboje naudojamo iškastinio kuro kaina. Šis mechanizmas vadinamas pirmumo tvarkos principu. Kai 2022 m. vasarą didelės kainos skaudžiai smogė vartotojams, ES šalys nedelsdamos ėmėsi veiksmų, kad palengvintų piliečiams tenkančią naštą, taikydamos tokias priemones kaip dotacijos ir PVM sustabdymas.
Vykdant reformą daugiausia dėmesio skiriama ilgalaikiams sprendimams, kad būtų išvengta panašių situacijų ateityje.
Kaip ES gaminama ir parduodama elektros energija? (Infografikas.)
Kas pasikeitė įgyvendinus elektros energijos rinkos reformą?
Pagal naująsias taisykles elektros energijos kainos tapo mažiau priklausomos nuo iškastinio kuro kainos. Taip sušvelnintas rinkų poveikis vartotojų sąskaitoms už elektros energiją.
Tikslai
Geresnė vartotojų apsauga
Daugiau stabilumo įmonėms
Daugiau žaliosios elektros energijos
Geresnė vartotojų apsauga
Pasirašydami elektros energijos tiekimo sutartį piliečiai šiuo metu turi daugiau pasirinkimo galimybių. Tai reiškia:
- daugiau galimybių sudaryti terminuotas fiksuotos kainos sutartis;
- galimybę lanksčiai pasirinkti dinaminę kainodarą (sudaryti kelias arba kombinuotas sutartis);
- aiškesnę informaciją prieš pasirašant sutartį.
Prieiga prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos tapo lengvesnė, nes prekiaujama iš atsinaujinančiųjų išteklių vietoje pagaminta elektros energija (pavyzdžiui, saulės baterijų plokščių energiją galima parduoti kaimynams).
Pažeidžiami vartotojai yra geriau apsaugoti:
- vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų pakankamai garantinių tiekėjų ir todėl nė vienas vartotojas neliktų be elektros energijos;
- vyriausybės šiuo metu gali geriau reguliuoti mažmenines kainas namų ūkiams ir MVĮ.
Didesnis įmonių stabilumas ir konkurencingumas
Įmonėms taikomos stabilesnės kainos, nes sudaromos ilgalaikės sutartys (pvz., elektros energijos pirkimo sutartys, pagal kurias elektros energijos gamintojas sutinka parduoti energiją tiesiogiai energijos vartotojams už tam tikrą kainą).
Elektros energijos gamintojai gauna stabilesnes pajamas. Į naujus elektros energijos gamybos įrenginius, veikiančius vėjo energijos, saulės energijos, geoterminės energijos, hidroenergijos (be rezervuaro) ir branduolinės energijos pagrindu, investuojama sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo. Viena vertus, tai užtikrina minimalią tokių investicijų grąžą, o kita vertus, padeda išvengti pernelyg didelių išlaidų, jei įvyktų dar viena krizė.
Kaip veikia abipusis sandoris dėl kainų skirtumo?
Gamintojas parduoda elektros energiją rinkoje, tačiau tada padengia rinkos kainos ir vykdymo kainos, dėl kurios iš anksto susitarta su viešojo sektoriaus subjektu, skirtumą. Visos perteklinės pajamos paskirstomos galutiniams vartotojams, o valstybėms narėms suteikiama šiek tiek lankstumo.
Daugiau žaliosios elektros energijos
Naujosios taisyklės taip pat padeda į sistemą integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Be to, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba yra lengviau prognozuojama (dėl naujų sistemų operatorių skaidrumo įpareigojimų ir didesnių galimybių stebėti energijos rinką).
Tai leis tiek kontroliuoti kainas, tiek pasiekti plataus užmojo klimato srities tikslus, kuriuos ES nustatė 55 % tikslo priemonių rinkinyje.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ES ir toliau augs
Diagrama, kurioje parodyti 2010–2024 m. ES saulės, vėjo, bioenergijos ir hidroenergijos bendri pajėgumai gigavatais (GW) ir 2025–2030 m. prognozės.
- Hidroenergijos pajėgumai augo nedaug, nuo 143,2 GW 2010 m. iki 152,7 GW 2024 m. Numatoma, kad pajėgumai išliks stabilūs ir 2030 m. pasieks 159 GW.
- Bioenergija sudaro tik nedidelę ES atsinaujinančiosios energijos gamybos dalį. ES bioenergijos pajėgumai padidėjo nuo 25 GW 2010 m. iki 37,2 GW 2024 m. ir, remiantis prognozėmis, maždaug tokio lygio ir išliks.
- Vėjo energijos pajėgumų augimas buvo stabilus, nuo 79,2 GW 2010 m. iki 230,8 GW 2024 m. Numatoma, kad pajėgumai ir toliau augs ir 2030 m. pasieks 368,6 GW.
- Saulės energijos atsinaujinantys ištekliai padidėjo daugiausiai – nuo 30 GW 2010 m. iki 332,1 GW 2024 m. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. saulės energijos pajėgumai ES sieks 690,1 GW.
Koks buvo Tarybos vaidmuo?
Elektros energijos rinkos reformą Europos Komisija pirmą kartą pristatė 2023 m. kovo mėn. Jos metu iš dalies keičiami 2019 m. reglamentai dėl elektros energijos ir 2018–2019 m. direktyvos dėl elektros energijos, taip pat reglamentas dėl apsaugos nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje (REMIT).
Pasibaigus techninėms diskusijoms Tarybos energetikos darbo grupėje, 2023 m. spalio 17 d. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl elektros energijos rinkos reformos (išskyrus taisykles dėl manipuliavimo rinka). Valstybių narių susitarimas Taryboje sudarė sąlygas pradėti derybas su Europos Parlamentu dėl galutinio reformos pobūdžio.
Kai kurie pagrindiniai Tarybos bendro požiūrio elementai:
- nustatoma, kad vartotojai gali laisvai pasirinkti energijos tiekėją;
- nustatoma, kad sandoriai dėl kainų skirtumo būtų privalomi viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako branduolinės energijos projektų atveju;
- suteikiama daugiau lankstumo paskirstant iš sandorių dėl kainų skirtumo gaunamas pajamas vartotojams;
- sustiprinamas Tarybos vaidmuo skelbiant ES masto elektros energijos kainų krizes.
2023 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl šios reformos. Kiek anksčiau, 2023 m. lapkričio mėn., Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl REMIT reglamento.
Taryba priėmė REMIT reglamentą 2024 m. kovo mėn., o elektros rinkos reformą patvirtino 2024 m. gegužės mėn.
Taip pat žr.
Kokių veiksmų ėmėsi ES, reaguodama į 2022 m. energetikos krizę?
Kaip ES gaminama ir parduodama elektros energija?
Kaip ES vykdo žaliąją energetikos pertvarką?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. kovo 4 d.