"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2023 m. rugsėjo 18 d.
Pagrindiniai rezultatai
Žuvininkystė
Metinės konsultacijos dėl žvejybos 2024 m.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl bendrų žvejybos išteklių su Jungtine Karalyste, dėl kurių vyksta metinės dvišalės derybos, valdymo 2024 m. JK išstojus iš ES, vadovaujantis ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ES ir JK konsultacijos dėl bendrų žuvų išteklių vyksta kasmet. Šios konsultacijos vyks laikotarpiu tarp spalio mėn. ir gruodžio mėn. pradžios. Tarybos posėdyje ministrai palankiai įvertino tai, kad laiku pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl ES pozicijos konsultacijose dėl žvejybos galimybių, kuris yra itin svarbus šiandienos turiningiems ir konstruktyviems debatams.
Šiandienos diskusijos buvo svarbus atspirties taškas nustatant mūsų 2024 m. konsultacijų dėl žvejybos prioritetus – šios konsultacijos yra lemiamos svarbos mūsų sektoriui. Priimant sprendimus itin svarbu atsižvelgti į socialinį, ekonominį ir aplinkosaugos ramsčius, siekiant užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir klestinčią ateitį žvejams ir žvejėms, taip pat skatinti būtinus kartų pokyčius.
Laikinai einantis Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministro pareigas Luisas Planasas Puchadesas
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl kasmetinių konsultacijų su Norvegija, kuriose po „Brexit’o“ įvyko didelių pokyčių: šešis išteklius trišaliu pagrindu valdo ES, Norvegija ir Jungtinė Karalystė. Ministrai taip pat aptarė konsultacijas su pakrantės valstybėmis.
Šiandienos posėdyje ministrai pabrėžė, kad kaip į pagrindą būsimoms diskusijoms turėtų būti atsižvelgiama į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą kartu su patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Jie taip pat išdėstė savo nacionalinius įvairių konsultacijų prioritetus, taigi pateikė Komisijai politines gaires dėl ES pozicijų.
ES žemės ūkio ministrai, remdamiesi Komisijos pateikta informacija, viešai aptarė siūlomos direktyvos dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo žemės ūkio aspektus.
Ministrai pasiūlymą ir tikslą gerinti dirvožemio valdymo tvarumą ES įvertino palankiai. Diskusijų metu jie pabrėžė direktyvos svarbą žemės ūkio sektoriui ir akcentavo, kad ji gali padėti sumažinti su dirvožemio degradacija susijusias išlaidas ir su dirvožemio erozija susijusį našumo sumažėjimą. Be to, ministrai paminėjo, kad bus būtina atsižvelgti į valstybių narių skirtingų rūšių geografinius ir su klimatu susijusius ypatumus, taip pat į įvairių ES žemės ūkio sektorių ypatybes. Kai kurie ministrai pastebėjo, kad turės būti toliau analizuojamos pasiūlymo administracinės išlaidos.
Siūloma direktyva dėl dirvožemio būklės siekiama pagerinti žemės ūkio paskirties dirvožemių kokybę. Suprantame jos svarbą, nes dirvožemiai yra ne tik gamybos priemonė, bet ir gyvybiškai svarbus žemės ūkio eksploatavimo elementas. Gerą vandens ir mūsų atmosferos būklę apsaugome teisės aktais. Tuo pačiu metu buvo labai naudinga dalytis mintimis apie tvarų dirvožemio valdymą ir pareikšti savo nuomonę apie tai, kaip apsaugoti ir atkurti ES dirvožemius, nes jie yra strategiškai svarbūs žemės ūkio sektoriaus ateičiai.
Laikinai einantis Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministro pareigas Luisas Planasas Puchadesas
Siūlomą direktyvą Komisija paskelbė 2023 m. liepos 5 d. ir ji atitinka ES dirvožemio strategiją, kuria siekiama, kad iki 2050 m. visų ES dirvožemio ekosistemų būklė būtų gera. Pasiūlyme dėl dirvožemio būklės pateikiama apibrėžtis, kas yra geros būklės dirvožemis, ir nustatomos dirvožemio būklės stebėsenos bei vertinimo, tvaraus dirvožemio valdymo ir užterštų teritorijų remediacijos priemonės. Už jo nagrinėjimą yra atsakinga Aplinkos sudėties taryba.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Diskusijų metu ministrai aptarė esamą padėtį tarptautinėse žemės ūkio rinkose. Daugiausia dėmesio jie skyrė esamai prekybos žemės ūkio maisto produktais srautų būklei. Jie taip pat aptarė Europos Komisijos vedamas derybas dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų, be kita ko, su MERCOSUR ir Australija. Kalbant apie Australiją, jie pastebėjo, kad svarstyti jau pateiktas ES pasiūlymas dėl patekimo į žemės ūkio rinką yra dalykiškas ir komerciškai prasmingas, ir išreiškė nenorą daryti papildomų nuolaidų. Tačiau ministrai pakartojo apskritai remiantys vykstančias derybas dėl prekybos susitarimų, kartu akcentuodami, kad reikia skatinti tvarų žemės ūkį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkosaugos užmojų.
Be to, Taryba nagrinėjo kitus pokyčius daugiašaliame fronte ir aptarė prekybą žemės ūkio maisto produktais su pagrindiniais ES prekybos partneriais.
Ministrai taip pat įvertino einamuosius su prekyba susijusius žemės ūkio klausimus, atsižvelgdami į pastarojo meto pokyčių, siejamų su Rusijos karu prieš Ukrainą, poveikį. Šiuo atžvilgiu Taryba pakartojo visapusiškai remianti Ukrainą, o Komisija informavo valstybes nares apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. baigė galioti apsaugos priemonės, taikomos importui iš Ukrainos, kurios buvo taikomos penkiose pafrontės valstybėse narėse. Komisija paaiškino, kad dėl koordinavimo su Ukraina platformos darbo ir sukūrus solidarumo koridorius rinkos iškraipymų šiose penkiose šalyse problema buvo išspręsta.
Dauguma valstybių narių palankiai įvertino apsaugos priemonių galiojimo pabaigą po to, kai buvo pastebėta, jog rinkos trikdžiai normalizavosi, ir atsižvelgiant į Ukrainos įsipareigojimą nustatyti priemones tam, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ateityje. Be to, jie akcentavo, kad svarbu apsaugoti bendrosios rinkos vientisumą.
Taryba padarė išvadą, kad būtina toliau stebėti padėtį.
Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: ES kaimo vietovių ateities formavimas
Viešame posėdyje pirmininkaujanti Ispanija paprašė ministrų surengti debatus dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos. Ministrai aptarė iššūkius, su kuriais šios vietovės šiuo metu susiduria, taip pat potencialias jų turimas galimybes.
Keitimosi nuomonėmis tikslas buvo pateikti politinių gairių, taip pat pateikti pasiūlymų ir numatyti tinkamus tolesnius veiksmus. Prie šio proceso taip pat prisidės pirmininkaujančios Ispanijos ir Europos Komisijos organizuojamas aukšto lygio kaimo politikos forumas dėl kaimo vietovių ateities formavimo, kuris šio mėnesio pabaigoje (rugsėjo 27–29 d.) įvyks Sigvensoje (Ispanija).
Būsimame Tarybos posėdyje pirmininkaujanti Ispanija ketina pasiūlyti Tarybai patvirtinti išvadas šia svarbia tema. Tam dirvą paruoš ministrų politinis pasikeitimas nuomonėmis.
Turime aiškiai apibrėžti tinkamiausius mechanizmus, kuriais būtų skatinamos dinamiškos kaimo vietovės, kuriose žemės ūkio maisto produktų gamyba yra vienas iš pagrindinių ateities išteklių.
Laikinai einantis Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministro pareigas Luisas Planasas Puchadesas
Svarstant punktą „Kiti klausimai“ ir viešo posėdžio metu pirmininkaujanti Ispanija pateikė ministrams informaciją apie JT aukščiausiojo lygio susitikimą maisto sistemų klausimais „+ 2 metai. Pažangos įvertinimo momentas“. Pirmininkaujanti valstybė narė pakartojo, kad svarbus yra mūsų maisto sistemų atsparumas ir tvarumas, visų pirma klimato kaitos kontekste ir atsižvelgiant į blogėjančią apsirūpinimo maistu saugumo padėtį.
Be to, viešame posėdyje Lenkijos delegacija pateikė informaciją apie reglamento dėl gamtos atkūrimo projekto poveikį žemės ūkiui, o Švedijos delegacija ministrams pateikė naujausią informaciją apie afrikinio kiaulių maro protrūkį savo šalyje. Ministrai taip pat gavo informacijos iš Slovėnijos delegacijos apie pastarojo meto ekstremalių potvynių padarytą žalą šalies žemės ūkio, miškininkystės ir akvakultūros sektoriams. Be to, Graikijos delegacija informavo ministrus apie neseniai šalyje įvykusių pražūtingų gaivalinių nelaimių poveikį. Ministrai taip pat gavo informacijos iš Danijos delegacijos apie ES bendros politikos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės srityse supaprastinimą ir geresnį reglamentavimą.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Ministrai oficialiai priėmė pasiūlymą dėl reglamento dėl nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone, išdėstymo nauja redakcija ir taip į ES teisę perkėlė pluoštą 2018 m. ir 2019 m. GFCM priimtų žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.
Be to, Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui suteikti iš viso 454,8 mln. € vertės pagalbą nuo nelaimių nukentėjusioms Rumunijai ir Italijai 2022 m. gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti ir pagalbą Turkijai, 2023 m. vasario mėn. nukentėjusiai nuo žemės drebėjimų. Parama bus teikiama iš 2023 m. ES biudžeto.
Taryba taip pat priėmė direktyvą, kuria iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje, siekiant šį sprendimą suderinti su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.
Be to, Taryba pritarė Moldovos dalyvavimui ES civilinės saugos mechanizme. Naudojant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) koordinuojami reagavimo į gaivalines nelaimes ir žmogaus sukeltas katastrofas veiksmai ES lygmeniu. Moldovos dalyvavimo SCSM pradžios data yra 2024 m. sausio 1 d.
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.