Žvejybos kvotos po „Brexit’o“
Žvejybos kvotos po „Brexit’o“
Daugiau nei 100 žuvų išteklių kelis pastaruosius dešimtmečius ES valdė kartu su Jungtine Karalyste. Nuo 2021 m. sausio mėn. teisės žvejoti bendrų išteklių žuvis nustatomos per metines dvišales konsultacijas.
Kaip nustatomos žvejybos kvotos
- ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarime kiekvienai Šaliai nustatomos visų bendrų žuvų išteklių procentinės dalys.
- Kasmet ES ir JK rengia konsultacijas, kad susitartų dėl ateinančių metų žvejybos teisių.
- Europos Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai dėl pozicijos, kurios ES turėtų laikytis konsultacijose su JK.
- Taryba teikia gaires dėl pasiūlymo.
- Komisija konsultuojasi su JK.
- Tarybai reguliariai teikiama naujausia informacija apie pažangą konsultacijose.
- Pasiekus susitarimą, Komisija susitarimą pristato Tarybai.
- Prieš oficialiai užbaigiant konsultacijas, Taryba priima sprendimą dėl jo galutinio patvirtinimo.
ES principai
- ilgalaikis tvarumas,
- patikimiausios mokslinės rekomendacijos,
- atsargumo principas (jei nėra duomenų),
- kvotų perleidimai (jei reikia).
Keli kvotų pavyzdžiai
- paprastosios stauridės (vakarų vandenys): JK skirta 9 % bendro metinio leidžiamo sužvejoti kiekio, o ES – 91 %,
- paprastieji jūrų liežuviai (Rytų Lamanšo sąsiauris): JK skirta 20 % bendro metinio leidžiamo sužvejoti kiekio, o ES – 80 %,
- juodadėmės menkės (Roklo salos rajonas): ES tenka 15 % bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, o JK – 85 %,
- atlantinės silkės (Airijos jūra): ES tenka 3 % leidžiamo sužvejoti kiekio, o JK – 97 %,
- ledjūrio menkės (Keltų jūra): JK gali sužvejoti 15 %, o ES – 85 %.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 1 d.