"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Bendrųjų reikalų taryba (sanglauda), 2025 m. kovo 28 d.
Pagrindiniai rezultatai
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie dinamiškesnę ir strategiškesnę sanglaudos politiką įgyvendinant pokyčius dabartinėje ir būsimoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl sanglaudos ir sanglaudos politikos po 2027 m. Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“, ministrai buvo informuoti apie neoficialų dokumentą „Stipri sanglaudos politika ekonomikos augimui, konvergencijai ir konkurencingumui skatinti“, kuriam pritarė 16 valstybių narių.
Atėjo laikas žodžius paversti veiksmais. ES turi reaguoti į tokius iššūkius kaip karas Ukrainoje ir stiprinti ES konkurencingumą, atsparumą ir gynybos pajėgumus. ES turi būti stipresnė ir labiau nepriklausoma. Atėjo metas imtis veiksmų ir modernizuoti sanglaudos politiką atsižvelgiant į naują geopolitinę padėtį.
Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz
Politiniai debatai dėl sanglaudos politikos
Taryba pasikeitė nuomonėmis, remdamasi pirmininkaujančios valstybės narės parengtu dokumentu „Dinamiškesnė ir strategiškesnė sanglaudos politika: pokyčių įgyvendinimas dabartinėje ir būsimoje perspektyvoje“. Ministrai aptarė, kaip turėtų būti pasiekti Sutartyje nustatyti sanglaudos politikos tikslai, ir kaip turėtų būti skatinamas daugiapakopis valdymas naujoje ES politikos struktūroje po 2027 m. Taryba taip pat nagrinėjo būdus, kaip būsimą sanglaudos politiką būtų galima programuoti pagal vieną kiekvienai šaliai skirtą planą, įskaitant reformas ir investicijas nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis. Galiausiai, atsižvelgdami į Europos Komisijos požiūrį, išdėstytą jos darbo programoje, kurioje pateikti pagrindiniai ES tikslai ir prioritetai ateinantiems metams, ir į atitinkamas Europos Vadovų Tarybos išvadas, ministrai aptarė, kaip sanglaudos politiką būtų galima pritaikyti jau šioje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), kad būtų veiksmingai reaguojama į naujus prioritetus ir poreikius.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarybos išvados dėl sanglaudos ir sanglaudos politikos po 2027 m.
Taryba patvirtino išvadas dėl sanglaudos ir sanglaudos politikos po 2027 m. Tekste pabrėžiama ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos svarba ir jos vaidmuo reaguojant į ES kylančius iššūkius. Išvadose taip pat dar kartą patvirtintos konkurencingumo ir sanglaudos tarpusavio sąsajos, pabrėžiant tiek visos ES konkurencingumo didinimo, tiek sanglaudos tarp šalių ir regionų stiprinimo vaidmenį, kuriuo prisidedama prie ES strateginių prioritetų įgyvendinimo ir reagavimo į ES kylančius iššūkius abipusiai papildančiu būdu. Tekste primenami sanglaudos politikos pagrindai bei pagrindiniai principai ir pabrėžiama, kad Europos Komisijos ir valstybių narių pasidalijamasis valdymas turi išlikti sanglaudos politikos įgyvendinimo metodu. Galiausiai išvadose primenama, kad sanglaudos politika yra ilgalaikė investicijų politika, o sanglaudos politikos veiksmingumą ir efektyvumą galima pagerinti sutelkiant dėmesį į rezultatus.
Svarstant punktą „Kiti klausimai“ ir atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politiką kitos DFP kontekste, Rumunijos delegacija informavo ministrus apie neoficialų dokumentą dėl poreikio vykdyti tvirtą sanglaudos politiką ekonomikos augimui, konvergencijai ir konkurencingumui skatinti. Dokumente propaguojama tvirta sanglaudos politika, kaip viena iš pagrindinių konvergencijos, atsparumo ir konkurencingumo varomųjų jėgų, pasitelkiant gyvybingą ir griežtą biudžetą, kuris užtikrinamas kitoje DFP, remiantis regioniniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui kaip pagrindiniu regionų skirstymo į kategorijas kriterijumi, taip pat išlaikant pasidalijamąjį valdymą ir kitus pagrindinius sanglaudos politikos principus. Šiam neoficialiam dokumentui pritarė Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija,Lietuva, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Neformalūs pietūs
Neformalių pietų, kuriuose dalyvavo ES Regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttö, metu ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip suteikti tinkamą finansavimą sanglaudos politikai, kuri padeda kurti saugią, konkurencingą ir atsparią Europos Sąjungą.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
