Europos mokslinių tyrimų erdvė
Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslas – sukurti bendrąją ES mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų rinką. Ji skatina laisvą tyrėjų ir žinių judėjimą ir padeda suderinti nacionalines mokslinių tyrimų politikos kryptis ir programas.
Tikslai
Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE), pradėta kurti 2000 m., buvo iš esmės peržiūrėta 2020 m. siekiant sukurti bendrąją mokslinių tyrimų rinką, kuri būtų apčiuopiamesnė ir paveikesnė visos Europos tyrėjams, inovacijų kūrėjams ir piliečiams.
Naujosios Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslai
Investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) siekiant užtikrinti žaliąją ir skaitmeninę ateitį.
Skatinti lyčių lygybę ir įvairovę.
Gerinti tyrėjų prieigą prie infrastruktūros ir įrenginių.
Skatinti atvirojo mokslo praktiką.
Remti tyrėjų judumą, įgūdžių ugdymą ir karjeros galimybes.
Naujoji EMTE sustiprins veiksmų koordinavimą ES, su jos valstybės narėmis ir privačiuoju sektoriumi, taip pat su tarptautiniais partneriais, o Europa įgis konkurencinį pranašumą, naudingą tiek bendrovėms, tiek piliečiams.
Vienas iš pagrindinių naujosios EMTE ramsčių yra Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas. Pagal šį paktą ES valstybės narės įsipareigojo dėl:
- bendrų principų ir vertybių;
- bendrų prioritetinių veiksmų sričių;
- investicijų ir reformų;
- supaprastinto MTI politikos koordinavimo ir stebėsenos proceso.
2025–2027 m. politikos darbotvarkė
2025–2027 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkė, kurią Taryba patvirtino 2025 m. gegužės mėn., parengta remiantis 8 pagrindiniais EMTE veiksmais ir 11 EMTE struktūrinės politikos krypčių, kuriais siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką.
EMTE struktūrinės politikos kryptimis daugiausia dėmesio skiriama tokioms sritims:
- atvirasis mokslas, lyčių lygybė ir karjeros tvarumas MTI srityje,
- mokslinių tyrimų infrastruktūros ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas,
- mokslinių tyrimų vertinimų reformavimas ir žinių valorizacijos skatinimas.
EMTE veiksmai yra konkrečios, į tikslus orientuotos iniciatyvos, kuriomis siekiama tiesioginės ir išmatuojamos vertės ir jos turėtų būti užbaigtos per trejų metų laikotarpį. Keletas pavyzdžių:
- lygybės atvirojo mokslo srityje propagavimas,
- dirbtinio intelekto pažanga mokslinių tyrimų srityje,
- mokslinių tyrimų saugumo didinimas.
Šias iniciatyvas valstybės narės įgyvendins savanoriškai, remdamosi kintamosios geometrijos principu, leisiančiu lanksčiai nuspręsti, ar dalyvauti.
Investicijų tikslas
Teikti pirmenybę investicijoms į MTI yra svarbu siekiant Europoje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą.
ES pirmauja šioje srityje, nes pastaraisiais dešimtmečiais inovacijos buvo ta varomoji jėga, kuri skatino augti beveik du trečdalius jos ekonomikos. Be to, ES dalis pasaulio investicijose į MTI siekia beveik 20 % ir ES nori padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Naujojoje EMTE nustatytas 3 % BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą tikslas, kuris 2018 m. siekė tik 2,19 %.
Finansavimas ir strateginės konsultacijos mokslinių tyrimų srityje
Programa „Europos horizontas“ yra pagrindinis ES fondas, skirtas naujosios EMTE įgyvendinimui remti.
2021–2027 m. programos „Europos horizontas“ biudžetas siekia 95,5 mlrd. € ir 3,3 % šio biudžeto turi būti panaudota dalyvių skaičiaus didinimui, t. y. EMTE stiprinimui ir ES šalims, kurių MTI veiklos rezultatai prastesni, remti.
Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komitetas yra ES strateginės politikos patariamasis komitetas MTI klausimais Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
Komitetas yra Tarybos parengiamasis organas, o jo pagrindinė užduotis – konsultuoti Tarybą (visų pirma Konkurencingumo tarybą), Europos Komisiją ir ES valstybes nares dėl EMTE prioritetinių sričių.
Programa „Europos horizontas“
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 28 d.