ES stiprins vidaus vandenų laivybą užtikrindama abipusį profesijų pripažinimą – pirmininkaujanti valstybė susitarė su Parlamentu

Šiandien pirmininkaujanti Malta pasiekė neformalų susitarimą su Europos Parlamentu dėl bendros pažymėjimų išdavimo sistemos ES vidaus vandenų laivybos sektoriuje dirbantiems žmonėms sudarymo. Tokį pažymėjimą turintys asmenys galės savo profesija užsiimti vidaus vandens keliuose visoje Europoje. Pradėjus taikyti naująją sistemą pagerės karjeros šiame sektoriuje perspektyvos, o kvalifikuotiems žmonėms bus lengviau įsidarbinti visur, kur siūlomos darbo vietos.

Bendra pažymėjimų išdavimo sistema bus taikoma visiems įgulos nariams, pradedant mokiniais ir baigiant laivavedžiais. Geografiškai tai bus taikoma ES vidaus vandens keliuose, kurie patenka į direktyvos taikymo sritį, įskaitant Reino upę, vykdomai veiklai. Abu šie aspektai akivaizdžiai pagerina dabartinę padėtį, nes šiuo metu galiojantys ES teisės aktai dėl abipusio pripažinimo šiame sektoriuje apima tik laivavedžius, ir tik tais atvejais, kai jie plaukioja upėse ir kanaluose, išskyrus Reiną. Kitiems įgulos nariams taikoma horizontalioji direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Naujieji pažymėjimai bus išduodami atsižvelgiant į kompetenciją, taip suteikiant lankstumo talentingiems ir motyvuotiems žmonėms greičiau kopti karjeros laiptais. Šiuo metu prieš paaukštinant įprasta reikalauti, kad asmuo vienose pareigose būtų išdirbęs nustatytą metų skaičių. Įvedus kompetencija grindžiamas kvalifikacijas taip pat turėtų padidėti saugumas ir sumažėti su avarijomis susijusios sąnaudos.

Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, naujosiose taisyklėse bus atsižvelgiama į skirtingus ES šalių ypatumus. Kai kuriose valstybėse narėse vidaus vandenų laivyba nevykdoma, kai kurių valstybių narių vandenų keliai nėra sujungti su kitų valstybių narių vandenų keliais, o kitose valstybėse vidaus vandenų laivyba yra sezoninio pobūdžio arba ji vykdoma tik labai ribotai. Visos šios valstybės narės bent šiek tiek vykdančios vidaus vandenų laivybą turės pripažinti ES pažymėjimą savo teritorijoje, tačiau tai, kokiu mastu jos į savo nacionalinės teisės aktus turės „perkelti“ arba įtraukti kitas nuostatas, priklausys nuo išlaidų veiksmingumo ir pridėtinės vertės šių valstybių konkrečiomis aplinkybėmis.

„Apskritai, pirmininkaujanti valstybė narė svarbą teikia visiškam TEN-T koridorių įgyvendinimui gerinant vidaus vandenų kelių infrastruktūrą ir pabrėžia, kad vidaus vandenų laivyba yra sudėtinė TEN-T tinklo dalis. Vidaus vandenų laivyba yra labiausiai energiją tausojanti transporto rūšis ir turi didelį potencialą, ypač kalbant apie didesnės žeme gabenamų krovinių dalies perkėlimą į vandens laivybą. Bendra pažymėjimų sistema suteikia naujų karjeros galimybių ir tikimės, kad tai suteiks postūmį visam sektoriui“, – kalbėjo Maltos transporto, infrastruktūros ir kapitalo projektų ministras Ianas Borgas. „Taip pat džiaugiuosi, kad taisyklės bus taikomos tik būtinais atvejais, nes ne visų ES valstybių topografija yra tinkama šiai transporto rūšiai“.

Direktyvos projektas, dėl kurio susitarta šiandien, yra ES pastangų skatinti vidaus vandenų transportą pagal NAIADES II programą dalis.

Šiandien vykusių derybų rezultatus pirmininkaujanti valstybė narė valstybėms narėms pateiks patvirtinti per kelias ateinančias dienas.