Tarybos išvados dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti

„Taryba:

1. PAŽYMI, kad dėl finansų krizės ir dėl to kilusio nuosmukio (kartu su struktūriniais veiksniais), taip pat dėl kartais neadekvačios paskolų išdavimo proceso praktikos kai kurių valstybių narių bankuose susidarė dideli neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykiai;

2. PRIPAŽĮSTA, kad nors daugumoje valstybių narių dideli neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykiai pastaraisiais metais nesusidarė, dėl neigiamo dabartinių didelių neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykių poveikio daugelyje valstybių narių gali kilti tarpvalstybinio šalutinio poveikio pavojus ES bendros ekonomikos ir finansų sistemos atžvilgiu, taip pat gali pasikeisti tai, kaip rinkoje suvokiamas visas Europos bankų sektorius, visų pirma bankų sąjungoje;

3. PABRĖŽIA, kad už bankų verslo modelių pertvarkymą ir su neveiksniomis paskolomis susijusių problemų išsprendimą laiku visų pirma yra atsakingi patys bankai, visai ES būtų naudingos tolesnės priemonės, kuriomis būtų sprendžiama susikaupusių turimų neveiksnių paskolų problema ir užkertamas kelias tam, kad ateityje atsirastų ir kauptųsi neveiksnios paskolos, kadangi šios priemonės prisidėtų stiprinant ekonomikos augimą ir mažinant finansų rinkų susiskaidymą;

4. PAŽYMI, kad dabartiniai dideli neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykiai kai kuriose valstybėse narėse dėl savo dydžio negali mažėti pakankamai greitu tempu, nepaisant ekonomikos atsigavimo, ir PALANKIAI VERTINA veiksmus, kurių jau ėmėsi tam tikros atitinkamos valstybės narės ir ES institucijos bei įstaigos, kad būtų išspręsta ši įsisenėjusi problema ir užkirstas kelias jos pasikartojimui, taip pat jų padarytą pažangą; PAŽYMI, kad priežiūros institucijos šiuo metu gali naudotis specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais įvertinti patirtus ar galimus nuostolius atlikdamos tinkamą turto vertinimą; PABRĖŽIA, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykiai sumažėtų ir vėl taptų tvarūs, ir kad turėtų būti didinamos paskatos, kad visos ES kredito įstaigos iniciatyviai spręstų neveiksnių paskolų problemą, tuo pat metu išvengiant skubaus turto pardavimo trikdomojo poveikio;

5. AKCENTUOJA, kad pokrizinio laikotarpio ES reguliavimo reformomis, įskaitant veiksmus bankų sąjungai sukurti, pakeista sistema siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus, užtikrinti finansinio stabilumo euro zonoje bei visoje ES išsaugojimą ir sustiprinti rinkos mechanizmus bankų sektoriuje, o tam ypač svarbios yra pertvarkymo priemonės, visų pirma gelbėjimas privačiomis lėšomis. Neveiksnių paskolų problemos sprendimas, galbūt panaikinant tolesnio bankų sektoriaus restruktūrizavimo kliūtis, turėtų atitikti šias taisykles, įskaitant Direktyvą 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą) ir valstybės pagalbos taisykles;

6. PABRĖŽIA, kad visapusiškas požiūris, apimantis įvairius papildomojo pobūdžio politikos veiksmus nacionaliniu lygmeniu ir tinkamais atvejais Europos lygmeniu, yra veiksmingiausias būdas susikaupusių turimų neveiksnių paskolų ir naujų neveiksnių paskolų atsiradimo bei kaupimosi bankų balansuose problemai spręsti, visų pirma visose keturiose toliau nurodytose politikos srityse: i) priežiūros, ii) nemokumo ir skolų išieškojimo sistemų struktūrinių reformų, iii) finansinių sunkumų paveikto turto antrinių rinkų plėtojimo ir iv) bankų sistemos restruktūrizavimo skatinimo;

7. todėl PALANKIAI VERTINA ataskaitą dėl neveiksnių skolų^[1], kurią parengė Finansinių paslaugų komiteto pogrupis (toliau – Neveiksnių paskolų ataskaita), ir RAGINA valstybes nares, ES institucijas, įstaigas ir agentūras tęsti darbą, susijusį su joje nurodytomis politikos alternatyvomis, remiantis šiomis Tarybos išvadomis;

8. atsižvelgdama į tai, visų pirma PRAŠO, kad:

• Komisija 2017 m. vasarą paskelbtų ES teisės aktuose nustatytų galiojančių priežiūros įgaliojimų aiškinimą siekiant paaiškinti galimybę jais naudotis bankų atidėjinių politikos, taikomos neveiksnių paskolų atžvilgiu, atveju pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES (KRD IV) 104 straipsnį; po to, kai Komisija pateiks aiškinimą, Taryba – prireikus ir atlikus visapusišką privalumų ir trūkumų analizę – apsvarstys galimybę iš dalies pakeisti KRD IV 104 straipsnį šiuo metu atliekamos KRR / KRD IV peržiūros kontekste, laikantis Neveiksnių paskolų ataskaitoje išdėstytų politikos alternatyvų;
  
  
• Komisija šiuo metu atliekamos KRR / KRD IV peržiūros kontekste apsvarstytų galimybę nustatyti prudencines finansinio stabilumo stiprinimo priemones nepakankamų atidėjinių atveju, kurios būtų taikomos naujai išduodamoms paskoloms; šios teisės aktais nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės galėtų būti taikomos kaip privalomi neveiksnių paskolų prudenciniai atskaitymai iš nuosavų lėšų, įvertinus tinkamiausią kalibravimą, laikantis tarptautinės praktikos;
  
  
• ECB bankų priežiūros mechanizmas kartu su bankų sąjungoje veikiančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis iki 2018 m. pabaigos įgyvendintų mažiau svarbioms įstaigoms bankų sąjungoje skirtas gaires, kurios būtų panašios į svarbioms įstaigoms skirtas Bendro priežiūros mechanizmo parengtas Gaires bankams dėl neveiksnių paskolų (toliau – BPM gairės), prireikus padarant tikslinių patikslinimų;
  
  
• Europos bankininkystės institucija (EBI) ne vėliau kaip 2018 m. vasarą paskelbtų su pirmiau minėtomis BPM gairėmis suderintas bendrąsias neveiksnių paskolų valdymo gaires, kurių taikymo sritis būtų platesnė, jas taikant visiems bankams visoje ES;
  
  
• EBI ne vėliau kaip 2018 m. vasarą paskelbtų išsamias gaires dėl bankų paskolų išdavimo proceso, stebėsenos ir vidaus valdymo, kuriose visų pirma būtų galima apsvarstyti tokius klausimus kaip skaidrumas ir paskolos gavėjo mokumo įvertinimas; šiose gairėse prireikus turėtų būti remiamasi sukaupta šalių patirtimi;
  
  
• Europos sisteminės rizikos valdyba iki 2018 m. pabaigos parengtų makroprudencinius principus, skirtus užkirsti kelią sisteminių neveiksnių paskolų problemų atsiradimui, kartu deramai atsižvelgiant į priemonių, skirtų tvarkyti susikaupusioms neveiksnioms paskoloms, prociklišką poveikį ir galimą poveikį finansiniam stabilumui;
  
  
• EBI, konsultuodamasi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), ir kompetentingos institucijos iki 2018 m. pabaigos įgyvendintų griežtesnius turto kokybės ir neveiksnių paskolų atskleidimo reikalavimus visiems bankams;
  
  
• EBI iki 2017 m. pabaigos paskelbtų bankams skirtas gaires dėl paskolų duomenų juostų stebėsenos, nustatant, kokią būtiniausią išsamią informaciją bankai turi pateikti apie savo kredito pozicijas bankinėje knygoje;
  
  
• EBI, ECB ir Komisija iki 2017 m. pabaigos pasiūlytų iniciatyvas, skirtas sustiprinti duomenų infrastruktūrą vienodais ir standartizuotais duomenimis apie neveiksnias paskolas, ir apsvarstytų galimybę sukurti neveiksnių paskolų sandorių platformas siekiant paskatinti šios antrinės rinkos plėtrą;
  
  
• Komisija, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis institucijomis bei įstaigomis ir atsižvelgdama į iki šiol sukauptą sėkmingą šalių patirtį, iki 2017 m. pabaigos parengtų galimos nacionalinių turto valdymo bendrovių (TVB) sąrangos projektą, kuriame būtų išdėstyti atitinkamų turto ir dalyvavimo parametrų, turto dydžio ribų, turto vertinimo taisyklių, atitinkamų kapitalo struktūrų, valdymo ir veiklos ypatumų tiek privačiuoju, tiek valstybiniu lygmenimis, bendrieji principai; jame taip pat turėtų būti paaiškintas leidžiamas paramos turtui priemonių ir TVB naudojimo modelis, atitinkantis ES teisės aktų sistemą, įskaitant Direktyvą 2014/59/ES (BGPD) ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 (BPMR), ir valstybės pagalbos taisykles;
  
  
• Komisija ne vėliau kaip 2018 m. vasarą nustatytų Europos požiūrį, kuriuo būtų skatinama neveiksnių paskolų antrinės rinkos plėtra, visų pirma siekiant panaikinti kliūtis bankų galimybėms perduoti neveiksniais paskolas ne bankams ir ne bankų nuosavybėms teisėms į šias paskolas, kartu apsaugant vartotojų teises, taip pat supaprastintų ir galbūt suderintų licencijavimo reikalavimus, taikomus paskolų valdymo įmonėms – trečiosioms šalims, ir prireikus pateiktų teisėkūros iniciatyvą šiuo atžvilgiu;
  
  
• Komisija iki 2017 m. pabaigos paskelbtų paskolų išieškojimo nacionalinių procedūrų (įskaitant nemokumo atveju) veiksmingumo, vertinant iš bankų kreditorių perspektyvos, lyginamosios analizės rezultatus, nustatant kuo tikslesnius susigrąžinimo normų, susigrąžinimo laiko ir susigrąžinimo išlaidų visose valstybėse narėse palyginamuosius rodiklius, ir toliau akcentuotų nemokumo klausimus Europos semestro kontekste, atsižvelgdama į vykdomas reformas;
  
  
• valstybės narės, atidžiai vadovaudamosi lyginamąja analize, iki 2018 m. pabaigos apsvarstytų galimybę atlikti specialius nemokumo procedūrų visoje ES tarpusavio vertinimus, pripažįstant, kad teisinės sistemos ir nemokumo sistemos valstybėse narėse labai skiriasi;
  
  
• Komisija toliau svarstytų galimybę didinti užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių apsaugą;

9. SUTINKA reguliariai svarstyti šį klausimą (pirmiausia jį vėl aptarti po šešių mėnesių), siekiant įvertinti neveiksnių paskolų raidą Europoje, bankų sektorių restruktūrizavimą šiame kontekste ir neveiksnių paskolų sandorių antrinių rinkų plėtrą, įvertinti pažangą, padarytą remiantis Komisijos atliktu įvertinimu, ir koordinuoti informacijos apie neveiksnias paskolas Europoje teikimą.“

[1] Dok. 9854/17.