Sudanas: vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas Europos Sąjungos vardu praėjus dvejiems karo metams

Pastaruosius dvejus metus karas Sudane padarė brutalų poveikį milijonų civilių gyvenimui. Jis aptemdė 2018–2019 m. revoliucijos viltis. Pagilėjo susiskaidymas politiniu ir etniniu požiūriu. Pavojus gresia Sudano vienybei ir teritoriniam vientisumui. ES yra susirūpinusi dėl įvairių subjektų pareikštų ketinimų vienašališkai suformuoti vyriausybes. Turi būti užkirstas kelias šalies padalijimui.

ES pakartoja savo tvirtą raginimą kariaujančioms šalims nedelsiant ir ilgam nutraukti ugnį. Atsakomybė už šį karą ir toliau tenka Greitojo reagavimo paramos pajėgoms (RSF) ir Sudano ginkluotosioms pajėgoms (SAF), taip pat atitinkamoms su jomis susijusioms nereguliariosioms karinėms pajėgoms. ES ragina visas valstybes, tiekiančias ginklus ir lėšas kariaujančiosioms šalims, nedelsiant nutraukti savo paramą ir susivienyti taikos labui. ES primygtinai ragina kariaujančias šalis gera valia derėtis dėl ilgalaikės taikos, užtikrinančios teritorinį vientisumą, vienybę ir suverenitetą. ES toliau remia Afrikos Sąjungos ir kitas regionines bei tarptautines tarpininkavimo pastangas, be kita ko, JT Generalinio Sekretoriaus asmeninio pasiuntinio Sudanui Ramtaneʼo Lamamros pastangas.

Sudano gyventojai išgyvena katastrofiškiausią XXI amžiaus humanitarinę krizę. Patvirtinta, kad gyventojai badauja, o maisto stygiaus problema nemažėja – beveik 25 mln. gyventojų kenčia nuo ūmaus maisto stygiaus. Be to, Sudanas patiria didžiausią civilių apsaugos krizę pasaulyje – priverstinai persikėlė 12,6 mln. žmonių (daugiau kaip 3 mln. – į kitas valstybes). Šis į kaimynines šalis plintantis konfliktas gali sukelti dar didesnes žmonių kančias ir dar labiau destabilizuoti regioną. Mūsų humanitarinės pagalbos partneriai galės greitai ir visapusiškai reaguoti tik tuo atveju, jeigu konflikto šalys sudarys palankias sąlygas saugiai, greitai ir nekliudomai humanitarinei prieigai (per valstybių sienas ir konflikto zonų ribas). ES ir ES valstybės narės toliau reikalauja, kad visos kariaujančios šalys nedelsiant pašalintų visas biurokratines ir administracines kliūtis, ir kad būtų užtikrintas civilių gyventojų, įskaitant humanitarinės pagalbos darbuotojus, saugumas.

Nebaudžiamumo kultūra turi būti sustabdyta. Tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimai nevaldomai plinta ir fiksuojami visoje šalyje, visų pirma labiausiai konfliktų paveiktose Darfūro, Chartumo ir al Gazyros vietovėse. Masinis seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, badas, savavališki žudymai, vaikų grobimas, priverstinis verbavimas ir tiksliniai išpuoliai etniniu pagrindu naudojami kaip karo ginklai precedento neturinčiu mastu, visų pirma prieš moteris ir vaikus. ES griežtai smerkia šiuos nuožmius masinius žiaurumus.

ES, glaudžiai koordinuodama veiksmus su tarptautine bendruomene, naudosis savo diplomatinėmis priemonėmis ir instrumentais, įskaitant ribojamąsias priemones, siekdama taikaus konflikto sprendimo ir ilgalaikio įtraukaus politinio proceso, apimančio visus Sudano subjektus ir atspindinčio Sudano žmonių siekius. Sudano gyventojai turi teisę į laisvę, taiką ir teisingumą. ES remia įtraukų politinį procesą siekiant šio tikslo. ES itin palankiai vertina specialiosios įgaliotinės Somalio pusiasalyje pastangas; ji valstybių narių vardu toliau aktyviai bendradarbiaus su visomis šalimis remdama į viena sujungtas tarpininkavimo pastangas, kuriomis būtų siekiama nutraukti ugnį, padidinti galimybes teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti įtraukų pereinamąjį procesą. Civilių gyventojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga tebėra labai svarbi mūsų veiksmuose ir ES yra pasirengusi remti stebėsenos mechanizmus.

ES pripažįsta Sudano gyventojų atsparumą ir drąsą susidūrus su sunkiausia humanitarine krize, kurią matome šiandien. Atėjo laikas nutraukti šį šiurpų kraujo praliejimą.

Albanija, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Moldovos Respublika, Norvegija, Sakartvelas, Serbija, Šiaurės Makedonija ir Ukraina prisijungia prie šio pareiškimo.