Paaiškinimai

Maisto švaistymas sukelia nereikalingą spaudimą gamtos ištekliams ir daro poveikį apsirūpinimo maistu saugumui. ES taisyklėmis siekiama užkirsti kelią maisto nuostoliams bei maisto atliekoms ir juos mažinti.

Ekologiniuose ūkiuose maistas gaminamas natūraliais, ribotą poveikį aplinkai darančiais būdais. ES nori, kad iki 2030 m. 25 % jos žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui, ir yra nustačiusi aiškias taisykles šiam tikslui remti.

Siekiant sustiprinti ilgalaikį ES konkurencingumą, labai svarbu supaprastinti taisykles. ES vykdo teisės aktų supaprastinimą keliose srityse, kartu apsaugodama savo ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus.

Pagal Europos klimato teisės aktą nustatoma, kad pasiekti ES klimato srities tikslą – iki 2030 m. bent 55 % sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį – yra teisinė pareiga. ES šalys yra priėmusios naujus teisės aktus, kad pasiektų šį tikslą ir iki 2050 m. užtikrintų ES poveikio klimatui neutralumą.

ES yra įsipareigojusi saugoti miškus ir gerinti jų gebėjimą atremti klimato ir aplinkos iššūkius.

ES skatina tvarią ir ekologišką praktiką maisto sistemose, siekdama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, kartu didinant maisto sektoriaus atsparumą.

ES ir MERCOSUR santykiai grindžiami dviem susitarimais – tai modernizuota ir visapusiška partnerystė, apimanti politinį dialogą ir bendradarbiavimą prekybos srityje. ES taip pat yra nustačiusi konkrečias savo žemės ūkio sektoriaus apsaugos taisykles.

ES šalys stengiasi kovoti su klimato kaita ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas, skatinamas tvarus ūkininkavimas ir remiamos kaimo vietovės.

Gamta mums yra gyvybiškai svarbi, tačiau jos būklė vis prastėja. ES gamtos atkūrimo teisės akte pirmą kartą istorijoje nustatyti privalomi tikslai atkurti ekosistemas, buveines ir rūšis.