Klimato kaita: ką daro ES

Neutralaus poveikio klimatui ES iki 2050 m.

ES šalys yra teisiškai įsipareigojusios kovoti su klimato kaita – jos ketina pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir užtikrinti, kad iki 2050 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui.

2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje susitikę ES vadovai susitarė dėl šio tikslo, o vėliau Europos Komisija paskelbė Europos žaliąjį kursą.

Tikslas suformuluotas dėl to, kad buvo įsipareigota laikytis Paryžiaus susitarimo, kurį yra pasirašiusios ir ratifikavusios visos ES valstybės narės.

• Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

Kas yra poveikio klimatui neutralumas ir nulinis grynasis išmetamas ŠESD kiekis?

Poveikio klimatui neutralumas reiškia, kad dėl žmogaus veiklos išmetamas ŠESD kiekis, pvz., anglies dioksidas (CO₂), išmetamas deginant iškastinį kurą, atmosferoje sumažinamas taip ženkliai, jog būtų užtikrinta, kad nebūtų daromas poveikis klimato sistemai.

Tas išmetamųjų teršalų kiekis, kurį sunku pašalinti, subalansuojamas absorbuojant anglies dioksidą, kitaip tariant, CO₂ iš atmosferos natūraliai eliminuoja augmenija arba tai padaroma mechaninėmis priemonėmis.

Neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje grynojo išmetamo ŠESD kiekio balansas yra lygus nuliui.

Kaip ES šalys pasieks poveikio klimatui neutralumą?

Norėdamos iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ES šalys turi drastiškai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir rasti būdų, kaip subalansuoti likusį neišvengiamą išmetamųjų teršalų kiekį.

Pastaraisiais metais ES, be kita ko, pagal Europos žaliąjį kursą, nustatė išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo visuose ekonomikos sektoriuose tikslus ir priėmė teisės aktus, kaip tai padaryti.

ES klimato srities tikslai

Kadangi klimato krizė vis gilėja, o ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai nutinka vis dažniau ir yra vis pavojingesni, ES šalys nustato vis platesnio užmojo kovos su klimato kaita tikslus.

2008 m. susitarta dėl pirmojo ES masto klimato tikslo – iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. ES viršijo šį tikslą ir iki 2020 m. minėtą kiekį sumažino 32 %. Tam įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija, tačiau duomenys rodo, kad jau 2019 m. ES šį tikslą buvo viršijusi ir išmetamųjų teršalų kiekį sumažinusi 25 %.

2014 m. Europos Sąjunga susitarė dėl tikslo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 %. 2023 m. ES padidino su 2030 m. tikslu susijusius užmojus: pagal Europos klimato teisės aktą, ES šalys dabar yra teisiškai įpareigotos iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %.

2026 m. kovo mėn., po to, kai susitarė su Europos Parlamentu, Taryba priėmė iš dalies pakeistą Europos klimato teisės aktą: buvo nustatytas privalomas tarpinis tikslas iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

Naujasis tikslas yra labai svarbus žingsnis siekiant ilgalaikio ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Europos klimato teisės aktas yra reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai visose ES valstybėse narėse.

• 2040 m. klimato srities tikslas: Taryba galutinai pritarė tekstui (pranešimas spaudai, 2026 m. kovo 5 d.)
• 2040 m. klimato srities tikslas: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 90 % (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 10 d.)
• 2040 m. klimato srities tikslas: Taryba susitarė dėl pozicijos dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 90 % (pranešimas spaudai, 2025 m. lapkričio 5 d.)

ES klimato politika ir teisės aktai

Didžioji dalis pastarojo meto ES klimato srities politikos formuojama pagal Europos žaliąjį kursą.

Europos klimato teisės aktas yra pagrindinis žaliojo kurso teisės aktas, nes jame tikslas iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą yra įtvirtintas kaip teisinė pareiga visoms ES valstybėms narėms.

Pagrindiniai klimato srities teisės aktai yra įtraukti į 55 % tikslo priemonių rinkinį, kurį sudaro keli teisės aktai ir kuriuo nustatytos taisyklės ir priemonės, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %.

Norint pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio balansą reikia iš esmės pakeisti dabartinį ekonomikos modelį, todėl klimato srities politika taikoma visiems ekonomikos sektoriams. Štai keletas priemonių, kurių imamasi pagal ES teisę, pavyzdžių.

Klimato srities priemonių pavyzdžiai

Skatinimas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Anglies dioksido absorbavimo didinimas

Apyvartinių taršos leidimų prekybos pertvarkymas ir išplėtimas

Aplinkai palankesnių sprendimų diegimas transporto sektoriuje

Pagalba žmonėms pereinant prie žalesnės ekonomikos

Pažanga siekiant poveikio klimatui neutralumo

Nuo tada, kai ES šalys susitarė dėl pirmųjų klimato srities tikslų, ES daug nuveikė, kad būtų sumažintas jos poveikis klimatui.

2024 m. ES sumažino grynąjį išmetamą ŠESD kiekį daugiau kaip 37 %, palyginti su 1990 m. lygiu (daugiau kaip 39 %, jei neįskaičiuotume tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio).

Tačiau išmetamųjų teršalų kiekis visuose sektoriuose mažėja nevienodai. Nors transporto sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis didėja, kituose sektoriuose jis gerokai mažesnis, palyginti su 1990 m. – šioje srityje pirmauja energetikos pramonė, ŠESD kiekį sumažinusi 57 %.

ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėja

Toliau pateikiamoje diagramoje parodytas ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal sektorius, išreikštas milijardais tonų CO₂ ekvivalento. Neįskaičiuoti tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose išmetami teršalai ir dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) absorbuotas kiekis (absorbentais).

Taip pat žr.: