Miškų atsparumas ir miškų apsauga
ES yra įsipareigojusi saugoti miškus ir gerinti jų gebėjimą atremti klimato ir aplinkos iššūkius.
Miškų atsparumas ir apsauga
Miškai patiria vis didesnį spaudimą ir riziką, pavyzdžiui, dėl kenkėjų, taršos ir miškų gaisrų, o visa tai dar labiau apsunkina klimato kaita.
Norint padidinti miškų atsparumą reikia padėti jiems prisitaikyti prie klimato kaitos ir tapti atsparesniems tokioms grėsmėms kaip kenkėjai, sausros ir gamtos gaisrai.
Miškų apsauga yra būtina siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį produktyvumą ir išsaugoti natūralias buveines.
ES taisyklės dėl miškų
Įgyvendinama keletas ES iniciatyvų ir teisės aktų, kuriais siekiama padėti miškams. Tai, be kita ko, yra:
- miškų stebėsena,
- taisyklės dėl miško dauginamosios medžiagos,
- gamtos atkūrimas,
- taisyklės dėl nenaikinant miškų pagamintų produktų,
- dėl žemės naudojimo ir miškininkystės išmetamo teršalų kiekio mažinimas,
- miškų strategija,
- miškų srities finansavimas.
Miškų stebėsena
Kokybiška ir palyginama informacija apie miškus yra itin svarbi siekiant:
- vykdyti miškų patiriamų grėsmių ir spaudimo stebėseną,
- didinti jų atsparumą rizikai,
- stebėti pažangą, padarytą siekiant ES biologinės įvairovės ir klimato tikslų,
- priimti įrodymais pagrįstus politinius sprendimus ir gerinti miškų nelaimių prevenciją.
Vis dėlto dabartiniai duomenys apie ES miškus yra fragmentuoti, neišsamūs ir pasenę, todėl esama didelės žinių spragos.
Nauju miškų stebėsenos teisės aktu ES siekia sukurti kokybišką stebėsenos sistemą, pagal kurią būtų renkama suderinta informacija apie miškus ir ja dalijamasi ES lygmeniu ir kuri apimtų visus miškus ir kitą medžiais apaugusią žemę.
Sistema bus grindžiama nacionalinės inventorizacijos duomenimis ir ataskaitų teikimo sistemomis, naudojant bendrus rodiklius, kad būtų užtikrinti laiku pateikiamai ir palyginami miškų duomenys ir naujausia informacija apie natūralius trikdžius ir miškų nelaimes.
2025 m. birželio 24 d. Taryba susitarė dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi derybose su Europos Parlamentu dėl naujojo reglamento (bendro požiūrio). Prieš įsigaliojant naujosioms taisyklėms, abu ES teisės aktų leidėjai – Taryba ir Parlamentas – turi susitarti dėl galutinio teksto.
Miško dauginamoji medžiaga
Siekiant išlaikyti sveikus miškus ir didinti miškų atsparumą labai svarbų vaidmenį atlieka kokybiškos sėklos ir augalai arba kita miško dauginamoji medžiaga (MDM). Jie turi būti genetiškai įvairūs, atsekami ir pritaikyti prie būsimų klimato sąlygų.
ES yra priėmusi naują reglamentą, kuriuo pakeista 1999 m. Tarybos direktyva dėl MDM ir modernizuoti medžiagos gamybos, prekybos ja ir jos naudojimo miškui įveisti, miškui atkurti ir kitais medžių sodinimo tikslais, pavyzdžiui, skirtais biologinės įvairovės išsaugojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, būdai.
Atsižvelgiant į ilgą miškų gyvavimo ciklą ir dideles sąnaudas, miškininkams reikia patikimos informacijos apie medžiagos kilmę ir genetiką siekiant užtikrinti, kad ji tiktų vietos sąlygoms.
Reglamente daugiausia dėmesio skiriama dviem sritims:
- atsekamumui: MDM turi būti renkama nuo registruotų motininių medžių ir gamybos bei prekybos metu turi būti laikoma atskirai;
- kokybės užtikrinimui: kompetentingos institucijos patvirtina motininių medžių tvarumą ir sertifikuoja dauginamąją medžiagą.
Taryba naująsias taisykles priėmė 2026 m. balandžio 21 d., Europos Parlamentas – 2026 m. gegužės 19 d.
Naujasis reglamentas bus pradėtas taikyti po penkerių metų, kad būtų pakankamai laiko pritaikyti ilgiau kaip 25 metus taikytą nacionalinę praktiką ir įgyvendinti naują kontrolės sistemą.
- Taryba priėmė taisykles, kuriomis siekiama pagerinti miško dauginamosios medžiagos kokybę ir remti ES sėklų sektorių (pranešimas spaudai, 2026 m. balandžio 21 d.)
- Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl miško dauginamosios medžiagos kokybės gerinimo ir paramos inovacijoms ES sėklų sektoriuje (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 9 d.)
- Patobulintos ES taisyklės dėl miško dauginamosios medžiagos: Taryba patvirtino derybinę poziciją (pranešimas spaudai, 2025 m. birželio 23 d.)
Gamtos atkūrimas
Nuo 2024 m. galioja pirmasis istorijoje ES gamtos atkūrimo teisės aktas, kuriuo siekiama didinti miškų biologinę įvairovę.
ES šalys turi pagerinti miškų būklę atsižvelgdamos į konkrečius rodiklius, kurie padeda įvertinti miško ekosistemų būklę. Tai galėtų būti daroma įvertinant:
- negyvos medienos, kuri suteikia buveinę daugeliui miško organizmų ir prisideda prie dirvožemio formavimosi, kiekį,
- paukščių rūšių skaičių.
Be to, valstybės narės turi prisidėti prie to, kad iki 2030 m. ES būtų pasodinti bent trys milijardai medžių.
Naujasis reglamentas yra 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos dalis.
Nenaikinant miškų pagaminti produktai
ES yra nustačiusi taisykles, kuriomis siekiama reglamentuoti prekių, kuriomis prisidedama prie pasaulinio miškų naikinimo ir alinimo, patekimą į ES rinką ir eksportą iš ES.
Taisyklėmis užtikrinama, kad šie produktai ir jų tiekimo grandinės būtų nesusiję su miškų naikinimu.
Dėl žemės naudojimo ir miškininkystės išmetamo teršalų kiekio mažinimas
Nuo 2023 m. galiojančiu reglamentu dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) ES nori užtikrinti, kad iki 2030 m. LULUCF sektoriuje būtų pradėta absorbuoti daugiau CO2 nei išmetama.
Miškai atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo, nes jie surenka apie 10 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kiekvienais metais ir yra didžiausias anglies dioksido absorbentas ES.
Todėl reglamentu skatinama tvarios miškotvarkos praktika, pavyzdžiui, naujų miškų sodinimas (miško atkūrimas), miško plotų plėtimas (miško įveisimas) ir esamų miškų valdymo gerinimas, kad būtų pagerintas anglies dioksido saugojimas.
Šis reglamentas yra įtrauktas į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį – teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama padėti ES pasiekti tikslą – iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte, ir padėti ES iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.
Miškų srities finansavimas
Pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ES remia miškus per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Apie 90 % ES lėšų miškams skiriama iš šio fondo. Lėšos naudojamos investicijoms į miškus ir miškotvarkai, įskaitant tokius veiksmus kaip miško atkūrimas, miškų atsparumo klimato kaitai didinimas ir žalos prevencija.
Dabartiniu 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpiu ES šalys gali skirti finansavimą su miškais susijusioms priemonėms pagal savo BŽŪP strateginius planus.
ES miškų strategija
2030 m. ES miškų strategija siekiama padidinti Europos miškų plotą ir pagerinti jų kokybę, kartu padidinant jų atsparumą tokiems iššūkiams kaip klimato kaita. Ja taip pat siekiama remti bendruomenes, kurių pragyvenimas priklauso nuo miškininkystės.
Europos Komisija strategiją paskelbė 2021 m. liepos mėn. 2021 m. lapkričio mėn. ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai patvirtino strategiją Tarybos išvadose, kuriose pabrėžė:
- gyvybiškai svarbų miškų vaidmenį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir natūraliai gamtinei aplinkai,
- miškų vaidmenį pereinant prie žaliosios, neutralaus poveikio klimatui ir konkurencingos žiedinės bioekonomikos,
- tvarios miškotvarkos aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių aspektų pusiausvyros svarbą.
Daugiau informacijos
Miškai. Faktai ir skaičiai
Klimato kaita. Ką daro ES?
Kodėl svarbu išlaikyti gerą dirvožemio būklę?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 12 d.