Maisto švaistymas

Maisto švaistymo poveikis

Maisto švaistymas ir maisto nuostoliai, atsirandantys, kai maistas prarandamas prieš jam pasiekiant vartotojus, yra pasaulinis iššūkis. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, viename ar kitame maisto tiekimo grandinės taške prarandamas arba išmetamas apie trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto.

Europos Sąjungoje kiekvienais metais iššvaistoma daugiau nei 59 mln. tonų maisto, t. y. 132 kg vienam asmeniui.

Kur susidaro maisto atliekos

Daugiau kaip pusė maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose. Tai beveik dvigubai daugiau nei gamybos ar perdirbimo metu susidarančios maisto atliekos. Diagramoje parodytas maisto atliekų kiekis pagal sektorių, remiantis tuo, kad visas vienam gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis yra 132 kg.

^{Šaltinis: 2024 m. Eurostatas, 2022 m. duomenys}

Neefektyvumas maisto tiekimo grandinėje ir neefektyvus vartojimas daro didelį poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenei.

Pagrindinis maisto švaistymo poveikis

Aplinka

Maisto atliekos sudaro 16 % viso su ES maisto sistema susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Ekonomika

Dėl maisto švaistymo kasmet prarandama iki 132 mlrd. €.

Visuomenė

Beveik 33 mln. žmonių Europos Sąjungoje negali sau leisti kas antrą dieną visavertiškai pasimaitinti, nors tonos maisto išmetama kaip atliekos.

Kaip ES sprendžia maisto švaistymo problemą

ES ir jos šalys yra įsipareigojusios siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo – iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį bendrą maisto atliekų kiekį mažmeniniu ir vartotojų lygmenimis, taip pat sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse.

Siekdama paspartinti veiksmus siekiant šio tikslo, ES nustatė konkrečias priemones, kuriomis siekiama apriboti maisto nuostolius ir švaistymą.

ES atliekų pagrindų direktyvoje nustatytas veiksmų, kuriais siekiama sumažinti nuostolius ir atliekas, prioritetų eiliškumas. Pirmoji priemonė, kurios vykdymą turėtų užtikrinti valstybės narės, yra prevencija. Tais atvejais, kai prevencija neįmanoma, ES šalys turėtų imtis žingsnių, kad maistas būtų naudojamas pakartotinai, perdirbamas arba panaudojamas kitais tikslais.

Nuostolių ir atliekų mažinimo prioritetų eiliškumas

1. PREVENCIJA: visų pirma vengti maisto nuostolių ir maisto švaistymo

2. PAKARTOTINIS PANAUDOJIMAS: pakartotinai panaudoti žmonėms vartoti, perskirstant ir pasinaudojant maisto bankais, arba panaudojant kaip pašarą

3. PERDIRBIMAS: atgauti šalutinius produktus ir pakartotinai panaudoti maisto medžiagas, pavyzdžiui, kompostavimui

4. UTILIZAVIMAS: sudeginti energijai gauti

ES atliekų pagrindų direktyva, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės:

• mažintų gamybos ir platinimo etapais prarandamo maisto kiekį;
• mažintų maisto švaistymą namų ūkiuose;
• skatintų dovanoti maistą;
• stebėtų ir vertintų ES maisto švaistymo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

Kitos priemonės, kuriomis siekiama mažinti maisto nuostolius ir švaistymą, apima maisto produktų pertekliaus paskirties keitimą, pavyzdžiui, juos panaudojant gyvūnų pašarui ar kompostui.

Maisto atliekų mažinimo tikslai

2023 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES atliekų pagrindų direktyvos peržiūros. Į peržiūrą įtraukti 2030 m. nauji teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai.

2024 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi derybose dėl siūlomų tikslų su Europos Parlamentu.

2025 m. vasario mėn. abi teisėkūros institucijos pasiekė preliminarų susitarimą. Jame nustatyti maisto švaistymo mažinimo tikslai.

• Taryba ir Parlamentas susitarė mažinti maisto atliekų kiekį ir nustatyti naujas taisykles dėl tekstilės atliekų (pranešimas spaudai, 2025 m. vasario 19 d.)