Kokia yra gamtos būklė ES?

ES jau seniai yra pripažinusi būtinybę saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Pirmąjį teisės aktą – Paukščių direktyvą – ji priėmė dar 1979 m. Vėliau ES priėmė nemažai kitų teisės aktų ir finansavimo programų. Nepaisant šių pastangų, ES gamtos būklė smarkiai prastėja.

Taryba priėmė Gamtos atkūrimo teisės aktą, kuriuo siekiama atkurti gerą gamtos ir rūšių būklę. Šiuo teisės aktu nustatomi privalomi tikslai dėl pagrindinių ekosistemų, buveinių ir jose gyvenančių rūšių.

Nerimą kelianti gamtos ateitis

Naujausiame 2025 m. Europos aplinkos agentūros vertinime išryškėjo nerimą kelianti ES gamtos padėtis, visų pirma buveinių, kuriose gyvena įvairių rūšių gyvūnai ir augalai.

Prasčiausia yra durpynų ir kopų būklė

Tekstinė versija

Horizontalioje juostinėje diagramoje parodyta, kokia penkių skirtingų buveinių – durpynų (žemapelkių, aukštapelkių ir liūnų), kopų, pakrančių buveinių, miškų ir pievų – procentinė dalis buvo geros arba prastos būklės 2013–2018 m. laikotarpiu. Šios buveinės stebimos pagal ES buveinių direktyvą.

Daugiau kaip 80 % visų penkių buveinių ploto yra prastos arba blogos būklės:

durpynai: 52 % – bloga, 36 % – prasta;
kopos: 52 % – bloga, 34 % – prasta;
pakrančių buveinės: 42 % – bloga, 44 % – prasta;
miškai: 31 % – bloga, 54 % – prasta;
pievos: 49 % – bloga, 33 % – prasta.

Dėl prastėjančių buveinių – vietų, kuriose gyvena įvairiausių rūšių gyvūnai ir auga augalai, – ir dėl kitų veiksnių bei grėsmių mažėja ir rūšių skaičius.

38 % žuvų populiacijų būklė yra bloga

Tekstinė versija

Horizontalioje juostinėje diagramoje parodyta, kokia penkių skirtingų grupių gyvūnų ir augalų grupių procentinė dalis buvo geros arba prastos būklės 2013–2018 m. laikotarpiu. Šios gyvūnų ir augalų grupės stebimos pagal ES buveinių direktyvą. Prasčiausia yra žuvų padėtis, nes daugiau kaip 80 % populiacijų būklė yra bloga arba prasta.

Nurodyti tokie procentiniai dydžiai:

žuvys: 38 % – bloga, 44 % – prasta;
samanos ir kiti neapytakiniai augalai: 22 % – bloga, 52 % – prasta;
dvigeldžiai moliuskai, sraigės ir kiti moliuskai: 30 % – bloga, 34 % – prasta;
vabzdžiai ir kiti nariuotakojai: 24 % – bloga, 39 % – prasta;
varlės ir kiti varliagyviai: 21 % – bloga, 40 % – prasta.

Padėtis vis prastėja. Daugiau kaip trečdalio prastos arba blogos būklės ES buveinių ir rūšių būklė toliau blogėja. Tik 9 % buveinių ir 6 % rūšių, kurių būklė yra prasta arba bloga, atveju stebima gerėjimo tendencija.

Tarp nykstančių ir gresiančių išnykti rūšių ES yra:

Dunojinės lašišos

Kietaodžio vėžlio iliustracija, vaizduojama mėlyna ir balta spalvomis.

Kietaodžiai vėžliai

Rumuninio žiurkėno iliustracija, vaizduojama ruda ir balta spalvomis su mėlynais kontūrais.

Rumuniniai žiurkėnai

Grėsmė apsirūpinimui maistu

Gamta yra labai svarbi maisto gamybai. Laikoma, kad nuo vabzdžių apdulkintojų tiesiogiai priklauso beveik 5 mlrd. € vertės ES metinė žemės ūkio produkcija. Tačiau apie 50 % ES vietovių, kuriose auginamos nuo apdulkintojų priklausomos kultūros, pvz., vaismedžiai, nėra tinkamų sąlygų apdulkintojams, pvz., lizdaviečių.

Todėl bičių ir drugių, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių apdulkintojų, būklė ES yra labai prasta.

Nuo 1991 m. prarasta daugiau kaip 50 % pievų drugių

Diagramoje parodytas pievų drugių indeksas, kuris yra vienas iš biologinės įvairovės būklės rodiklių Europoje. Jis yra grindžiamas Europos pievoms būdingų 17 drugių rūšių, stebimų visoje ES, populiacija.

Tekstinė versija

Linijinė diagrama, kurioje parodytas pievų drugių indeksas 1991–2023 m. (2000 m. vertė – 100 punktų). Iš indekso matyti, kad pievų drugių populiacijos nuo 1991 m. (114,86 punkto) iki 2023 m. (56,95 punkto) sumažėjo. Šis mažėjimas daugiausia vyko laikotarpiu iki 2007 m. (73,51 punkto), o nuo to laiko indeksas rodo lėtesnį mažėjimą.

Nuo 1990 m. agrarinio kraštovaizdžio paukščių sumažėjo 42 %

Paukščiai taip pat yra apdulkintojai. Jie yra jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl gerai parodo ekosistemų būklę. 1990–2023 m. ES įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacija smarkiai sumažėjo.

Tekstinė versija

Paukščių iliustracija, kurioje galima judinti slankią juostą, uždengiančią ir atidengiančią vaizduojamus paukščius. Kai juosta slenkama į kairę, paukščių skaičius mažėja ir lieka matyti tik jų kontūrai. Kartu, iliustracijoje slenkant juostą atidengiama žemyn nukreipta rodyklė ir skaičius „42 %“ – tiek nuo 1990 m. sumažėjo agrarinio kraštovaizdžio paukščių.

Tarp agrarinio kraštovaizdžio paukščių, kurių populiacija mažėja, yra:

Strepeto iliustracija, vaizduojama ruda, balta ir mėlyna spalvomis su mėlynais kontūrais.

Strepetai

Paprastojo griciuko iliustracija, vaizduojama balta ir šviesiai ruda spalvomis su mėlynais kontūrais.

Paprastieji griciukai

Paprastojo purplelio iliustracija, vaizduojama ruda, balta ir tamsiai mėlyna spalva su mėlynais kontūrais.

Paprastieji purpleliai

Taip pat žr.:

Atkurto gamtos kraštovaizdžio iliustracija: vešliai žaliuojantys medžiai, skaisti saulė, skrendantys paukščiai ir skaidriame vandenyje prie uolėtos pakrantės plaukiojančios žuvys

Gamtos atkūrimas

Biologinė įvairovė

Dvi suglaustos rankos švelniai apsupa miško laukymę. Joje ganosi elnias, skraido paukščiai, o scena simbolizuoja žmones, saugančius gamtą ir laukinę gyvūniją.

Gamtos apsauga