Pramoniniai išmetamieji teršalai
Vykdant pramoninę veiklą išmetamos medžiagos, kurios kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. ES šalys yra nustačiusios bendras taisykles, kad sumažintų tokių kenksmingų teršalų išmetimą.
Kas yra pramoniniai išmetamieji teršalai?
Dėl pramoninių procesų ir veiklos išmetami tokie teršalai kaip azoto oksidas, amoniakas, gyvsidabris ir anglies dioksidas, kurie teršia vandenį, orą bei žemę ir kenkia žmonių sveikatai, aplinkai ir gamtai.
Elektros energijos gamyba, atliekų apdorojimas ir tvarkymas, gyvulių auginimas ar cemento gamyba yra ta pramonės veikla, kurios metu į aplinką išmetami teršalai.
Teršalų išleidimas į aplinką gali sukelti tokias ligas kaip astma, bronchitas, vėžys ir širdies nepakankamumas. Laikoma, kad išmetamieji teršalai kasmet sukelia tūkstančius pirmalaikių mirčių.
Remiantis 2017 m. skaičiavimais, dėl pramoninių išmetamųjų teršalų kasmet padaroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai siekia 277–433 mlrd. €.
Kaip ES šalys sprendžia pramoninių išmetamųjų teršalų problemą?
ES nustatė kovos su pramonine tarša taisykles.
Pramoninių išmetamų teršalų direktyva yra pagrindinis ES teisės aktas, kuriuo Europos Sąjungoje siekiama užkirsti kelią didelių pramonės įrenginių, įskaitant gyvulininkystės įrenginius, keliamai taršai ir ją mažinti.
Bendrasis tikslas – padėti apsaugoti ekosistemas ir žmonių sveikatą.
Taisyklėmis siekiama:
- užkirsti kelią teršalų iš didžiausių Europos pramonės įrenginių išmetimui į orą, vandenį ir dirvožemį ir juos kontroliuoti;
- kuo labiau sumažinti išteklių naudojimą;
- užtikrinti, kad procesai būtų veiksmingesni;
- skatinti žiedinės ekonomikos praktiką;
- užtikrinti atliekų prevenciją ir kontrolę.
Direktyva taikoma daugiau kaip 50 000 įrenginių, veikiančių ES šalyse, iš kurių bendrai į orą ir vandenį išmetama 20 % visų teršalų ir 40 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (šie dydžiai gali padidėti, kai bus atlikta 2024 m. priimtos direktyvos peržiūra).
Pramoninių išmetamų teršalų direktyva: pagrindiniai skaičiai (Infografikas.)
ES taisyklėmis reglamentuojama pramonės veikla apima elektrines, naftos perdirbimo įmones, atliekų apdorojimo ir deginimo įrenginius, metalų, cemento, stiklo, cheminių medžiagų, celiuliozės ir popieriaus, maisto bei gėrimų gamybą ir intensyviąją kiaulininkystę ir paukštininkystę.
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio klausimas taip pat sprendžiamas taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
Kaip veikia Pramoninių išmetamų teršalų direktyva?
Pagal ES taisykles reikalaujama, kad didelės pramonės ir gyvulininkystės įmonės teiktų ataskaitas apie savo aplinkosauginį veiksmingumą ir jį stebėtų, taip pat stengtųsi kontroliuoti savo išmetamų teršalų kiekį.
Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje išvardytiems pramonės subjektams leidimą vykdyti veiklą išduoda šalies, kurioje yra jie yra įsisteigę, institucija.
Įrenginio išmetamų teršalų ribinės vertės yra nustatytos leidimuose remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB). GPGB apibrėžia Komisija, koordinuodama veiksmus su valstybių narių, pramonės ir aplinkos apsaugos organizacijų ekspertais.
Leidimuose turi būti atsižvelgiama į bendrą įrenginio aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant, be kita ko, į orą, vandenį ir žemę išmetamus teršalus, atliekų susidarymą, žaliavų naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą.
ES šalys, taikydamos rizika grindžiamus kriterijus, bent kartą per trejus metus turi organizuoti tikrinimus vietoje.
Nacionalinės institucijos privalo viešai skelbti informaciją apie:
- leidimus ir prašymus dėl leidimo išdavimo;
- stebėsenos rezultatus.
Europos pramoninių išmetamųjų teršalų portalas naudojamas duomenims apie pramoninius išmetamuosius teršalus rinkti ir teikti.
ES pramoninių išmetamų teršalų tendencijos (Infografikas.)
Kas pasikeis Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje?
Komisijos atliktame Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos poveikio vertinime nustatyta, kad ES taisyklėmis buvo svariai prisidėta mažinant pramonės sektoriuje, ypač į orą, išmetamų teršalų kiekį. Tačiau šis tyrimas parodė, kad tų taisyklių indėlis į dekarbonizaciją ir žiedinę ekonomiką buvo ne toks reikšmingas.
2022 m. balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus atnaujinti ir modernizuoti taisykles dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (iš dalies pakeisti Direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų ir Direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų).
Šių pasiūlymų tikslas – peržiūrėti dabartines taisykles ir jas pritaikyti atsižvelgiant į ES užmojus klimato ir taršos srityse, kaip nurodyta Europos žaliajame kurse.Galutinis tikslas – paskatinti esminę didelių žemės ūkio ar pramonės įrenginių pertvarką, kad iki 2050 m. būtų sukurta nulinės taršos, žiedinė, konkurencinga ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika.
Pagrindiniai peržiūros aspektai
Pagrindiniai peržiūros elementai:
- į teisės aktus įtraukti daugiau pramonės įrenginių;
- padidinti leidimų veiksmingumą;
- sumažinti administracines išlaidas;
- palengvinti prieigą prie informacijos, padidinti skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą;
- labiau remti proveržio technologijas ir kitus novatoriškus metodus.
Naujosiomis taisyklėmis būtų išplėsta taisyklių taikymo sritis, kad jos taip pat būtų taikomos:
- stambesniems intensyviosios gyvulininkystės ūkiams, kuriuose auginamos kiaulės ir naminiai paukščiai, bet ne galvijai;
- kasybos sektoriui;
- dideliems baterijų gamybos įrenginiams.
Valstybės narės turės nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas subjektams, kurie pažeidžia direktyvai įgyvendinti priimtas priemones. Be to, jos turės užtikrinti, kad žmonės turėtų teisę reikalauti kompensacijos, jei padaroma žala jų sveikatai pažeidus nacionalines taisykles, kuriomis direktyvos nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę.
Įrenginių eksploatavimo leidimai dabar bus išduodami elektroniniu būdu, naudojant e. leidimų sistemą, kuri turėtų būti sukurta ne vėliau kaip 2035 m. Taip leidimų išdavimo procedūros taps paprastesnės ir veiksmingesnės. Leidimuose kompetentingos institucijos nustatys privalomas aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, pagal kurias bus leidžiama įrengti ir eksploatuoti įrenginius.
Pagal naująsias taisykles bus reikalaujama, kad Komisija iki 2028 m., o vėliau – kas penkerius metus įvertintų direktyvos įgyvendinimą. Be to, būtų galima atlikti peržiūrą, kiek tai susiję su iš ES nepriklausančių šalių importuojamais žemės ūkio produktais, siekiant užtikrinti, kad šiems produktams būtų taikomi tokie patys aplinkos apsaugos standartai, kaip nustatyti ES.
Pramoninių išmetamųjų teršalų taisyklių peržiūra taip pat yra susijusi su reglamentu dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ((EB) Nr. 166/2006). Pagal naująsias taisykles Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą (E-IPTR) pakeis Europos pramoninių išmetamųjų teršalų portalas.
2023 m. kovo mėn. ES šalys Taryboje susitarė dėl bendros derybinės pozicijos – bendro požiūrio – dėl direktyvos peržiūros, remdamosi 2022 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlymu. Vėliau, birželio mėn., Taryba susitarė dėl reglamento dėl pramoninių išmetamųjų teršalų portalo.
2023 m. lapkričio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas triloguose pasiekė preliminarų susitarimą dėl peržiūrėtų taisyklių tiek dėl direktyvos, tiek dėl išmetamųjų teršalų portalo.
Taryba naująsias taisykles priėmė 2024 m. balandžio mėn.
- Pramoniniai išmetamieji teršalai: Taryba patvirtino atnaujintas taisykles, kuriomis siekiama geriau apsaugoti aplinką (pranešimas spaudai, 2024 m. balandžio 12 d.)
- Pramoniniai išmetamieji teršalai: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujų taisyklių dėl pramonės sektoriuje išmetamų kenksmingų teršalų kiekio mažinimo ir padidintų galimybių visuomenei susipažinti su informacija (pranešimas spaudai, 2023 m. lapkričio 29 d.)
- Europos žaliasis kursas. Taryba susitarė, kad būtų teikiami geresni duomenys apie pramonės įrenginių į aplinką išmetamų teršalų kiekį (pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 7 d.)
- Taryba susitarė dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos pakeitimų (pranešimas spaudai, 2023 m. kovo 16 d.)
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. balandžio 26 d.