Skip to content

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva: pagrindiniai skaičiai

ES reguliuoja dėl pramoninės veiklos į orą ir vandenį išmetamą teršalų kiekį, siekdama sumažinti taršą.

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva yra pagrindinis ES teisės aktas, skirtas pramoninės taršos problemai spręsti. Ji apima dideles pramonės įmones ir gyvulininkystės ūkius ES šalyse.

Taryba, laikydamasi įprastos teisėkūros procedūros, šiuo metu peržiūri direktyvą. Toliau pateikiami duomenys susiję su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis.

Infografike pateikiami pagrindiniai skaičiai, susiję su dabartine ES pramoninių išmetamų teršalų direktyva.

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva: pagrindiniai skaičiai

Šia direktyva šiuo metu reglamentuojama:

  • 30 000 didelių pramonės įmonių,
  • 20 000 intensyvios gyvulininkystės ūkių.

Sektoriai:

  • 39 % – intensyvus naminių paukščių arba kiaulių auginimas,
  • 20 % – atliekų pramonės sektoriai,
  • 10 % – metalų gamyba ir apdirbimas,
  • 9 % – chemijos pramonės sektoriai,
  • 7 % – skerdyklos, maisto produktai ir pienas,
  • 5 % – energetikos pramonės sektoriai,
  • 4 % – mineralinių medžiagų pramonės sektoriai,
  • 2 % – paviršių apdorojimas,
  • 2 % – plaušienos, popieriaus ar medienos gaminiai,
  • 2 % – kita veikla.

ES taisyklėmis reglamentuojamų įrenginių ir ūkių išmetami teršalai sudaro:

  • 20 % bendro į orą ir vandenį patenkančių išmetamųjų teršalų kiekio ES,
  • 40 % viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

ES pramoninių išmetamų teršalų taisyklėmis reglamentuojami oro ir vandens teršalai

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva nustatomos metinės ribos daugiau nei 90 teršalų.

Keli pavyzdžiai:

  • anglies dioksidas CO2: prisideda prie klimato kaitos,
  • metanas CH4: prisideda prie klimato kaitos ir pažemio ozono formavimosi,
  • azoto dioksidas NO2: gali iškreipti aplinkos pusiausvyrą ir turi poveikio žmonių sveikatai,
  • sieros dioksidas SO2: gali sukelti žalos jautriems asmenims ir prisidėti prie rūgštinių nuosėdų vandens ekosistemose,
  • kietosios dalelės PM10: gali sukelti ankstyvą mirtį ir prisideda prie klimato kaitos,
  • gyvsidabris Hg: gali turėti kancerogeninį poveikį,
  • amoniakas NH3: itin toksiškas vandens organizmams ir skatina kietųjų dalelių formavimąsi.

Šaltinis: Europos Komisija, Europos pramoninių išmetamųjų teršalų portalas

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 1 d.