Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2020 m. liepos 20 d.

Pagrindiniai rezultatai

Pirmą kartą nuo 2020 m. sausio mėn. fiziškai į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį susirinkę ministrai išsamiai aptarė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos dokumentų rinkinio žaliąją struktūrą ir rinkos padėtį COVID-19 krizės kontekste.

Pirmininkaujanti Vokietija pristatė savo darbo programą ir prioritetus žemės ūkio ir žuvininkystės srityje – ateinančius šešis mėnesius Tarybos darbotvarkėje dominuos BŽUP reforma, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, gyvūnų gerovė, maisto ženklinimas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ir 2021 m. žvejybos galimybės.

• Pirmininkaujančios Vokietijos darbo programa – „Kartu siekiame atgaivinti Europą“.

Nustatėme plataus užmojo, bet įgyvendinamą programą. Šiandienos diskusijos parodė, kad galime sparčiai judėti į priekį, kad užtikrintume būtiną aiškumą ir garantijas savo ūkininkams ateinantiems metams ir tuo pačiu pasiektume savo žaliuosius tikslus. Visi kartu galime užtikrinti, kad iki metų pabaigos būtų prisiimti tvirti politiniai įsipareigojimai tvarumo, klimato apsaugos ir aprūpinimo maistu saugumo srityse.

Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“

Rytinėje posėdžio dalyje ministrai pasikeitė nuomonėmis apie strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, daugiausia dėmesio skirdami maisto sistemų tvarumo didinimo klausimui. Europos Komisija pabrėžė, kad svarbu į būsimus BŽUP nacionalinius strateginius planus įtraukti strategijos „Nuo ūko iki stalo“ tikslus ir uždavinius, pateikiant konkrečiomis šalims skirtas rekomendacijas. Plačiu sutarimu ministrai pareikalavo, kad šių rekomendacijų paskelbimo ir jų atspindėjimo kiekvienos valstybės narės nacionaliniuose strateginiuose planuose procesas būtų skaidrus, lankstus ir greitas. Po kelių ministrų užduotų klausimų Europos Komisija paaiškino, kad šios rekomendacijos nėra teisiškai privalomos.

BŽUŽ reforma

Taryba aptarė BŽUP reformos dokumentų rinkinio žaliąją struktūrą, visų pirma galimybę nustatyti ekologinėms sistemoms skirtą minimalų biudžetą (išlaidų rezervavimą). Ekologinės sistemos yra naujas siūlomas BŽUP pasiūlymo elementas, kuriuo siekiama tiesioginėmis išmokomis paskatinti ūkininkus taikyti aplinkai ir klimatui nekenkiančią praktiką. Ministrai pakartojo savo nuomonę dėl savanoriško ar privalomo ekologinių sistemų pobūdžio ir paaiškino, kad finansinis lankstumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad ūkininkai neprarastų jokių nepanaudotų lėšų (ypač jei būtų įvestas išlaidų rezervavimas). Taryba taip pat aptarė galimybę nustatyti visoje ES vienodą minimalią ariamosios žemės, skirtos negamybiniams elementams, tarpiniams pasėliams ar azotą fiksuojantiems pasėliams, procentinę dalį: kai kurie ministrai prašė daugiau lankstumo, o kiti pritarė minimalios procentinės dalies taikymui.

• BŽŪP ateitis po 2020 m. (bendra informacija)

Rinkos padėtis

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie rinkos padėtį ir iššūkius COVID-19 pandemijos kontekste. Taryba ir Europos Komisija sutiko, kad nepaisant beprecedentės krizės, žemės ūkio sektorius parodė, kad BŽŪP dėka jis yra atsparus užtikrinant maisto tiekimą Europoje.