Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2023 m. lapkričio 20 d.

Pagrindiniai rezultatai

Žemės ūkis

Išvados dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos

Šiandien Taryba patvirtino išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos.

ES žemės ūkio ministrai išvadoms vieningai pritarė. Jose Komisijai ir valstybėms narėms pateiktos politinės gairės dėl jų būsimų veiksmų remiant tokias vietoves, apimančias daugiau kaip 80 % ES teritorijos.

Tekste pripažįstamas itin svarbus kaimo vietovių vaidmuo prisidedant prie ES ekonominės stiprybės, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, veiksmų klimato srityje ir išsaugant vietos bendruomenių kultūros paveldą.

Išvadose ypač daug dėmesio skiriama poreikiui stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą, naudojantis atitinkamomis priemonėmis visose politikos srityse. Taryba taip pat akcentavo kelis svarbius klausimus, pavyzdžiui, tai, kad kaimo vietovėse reikia skatinti piliečių ir atitinkamų vietos subjektų dalyvavimą, gerinti junglumą ir geriau ugdyti skaitmenines kompetencijas, taip pat remti investicijas.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti panaudota visa atitinkama ES politika ir priemonės, ir jos turėtų tinkamais ištekliais prisidėti prie kaimo vietovių rėmimo. Šiuo požiūriu reikėtų didinti politikos ir priemonių suderinamumą ir sinergijas.

Tekste taip pat pabrėžiamas jaunimo ir moterų vaidmuo. Be to, ministrai pripažino, kad reikia supaprastinti procedūras siekiant kuo labiau sumažinti administracines išlaidas, taip kaimo subjektai bus skatinami rengti ir įgyvendinti naujus kaimo vietovių vystymuisi skirtus projektus.

Išvadose Taryba ragina valstybes nares toliau plėtoti kaimo vietovėms ir bendruomenėms naudingas strategijas.

Išvados grindžiamos 2021 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtu komunikatu „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“, kuriuo siekiama iki 2040 m. sukurti stipresnes, sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo bendruomenes. Tame komunikate išdėstyti kaimo vietovėms kylantys iššūkiai ir atkreiptas dėmesys į kai kurias galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti.

Šias išvadas ES žemės ūkio ministrai patvirtino po ilgo konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais proceso, per kurį jie turėjo galimybę nurodyti savo prioritetus ir rūpimus klausimus dėl būsimo ES kaimo vietovių vystymosi.

Tas procesas prasidėjo 2021 m., kai pirmininkaujanti Slovėnija surengė pirmąją politinę diskusiją dėl kaimo vietovių vizijos. Vėliau, 2023 m. balandžio mėn., pirmininkaujanti Švedija surengė konferenciją dėl Kaimo pakto, o 2023 m. rugsėjo mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje įvyko ministrų diskusija. Galiausiai, to paties mėnesio pabaigoje pirmininkaujanti Ispanija Sigvensoje surengė aukšto lygio kaimo politikos forumą dėl kaimo vietovių ateities formavimo.

• Tarybos išvados dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija (Komisijos svetainė)
• „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (Komisijos komunikatas)

Žuvininkystė

Žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje, taip pat Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės

Žuvininkystės ministrai pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis dėl dviejų Komisijos pasiūlymų dėl žvejybos galimybių, t. y. pasiūlymo dėl žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje galimybių 2024 m., o kai kurių išteklių atveju – ir 2025 bei 2026 m., ir pasiūlymo dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybių 2024 m.

Šiuose dviejuose pasiūlymuose nagrinėjami ištekliai – tai ištekliai, kuriuos ES valdo arba autonomiškai, arba kartu su kaimyninėmis ES nepriklausančiomis šalimis, arba pagal susitarimus, sudarytus regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO).

Ministrų diskusijos padėjo parengti pagrindą gruodžio mėn. įvyksiančiam Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiui, kuriame ministrai turėtų pasiekti politinį susitarimą dėl šių dviejų pasiūlymų.

Gruodžio mėn. sprendimu bus siekiama nustatyti daugumos verslinių rūšių žuvų išteklių kitų metų laimikio ir žvejybos pastangų limitus, taip pat nacionalines kiekvienos rūšies kvotas.

Devynių išteklių atveju Komisija pirmą kartą siūlo laimikio limitus, vadinamuosius daugiamečius bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) nustatyti 2–3 metams, o ne kasmet juos vertinti iš naujo. Tai grindžiama Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) daugiametėmis rekomendacijomis. Daugiamečio požiūrio tikslas – padėti užtikrinti tikrumą ir stabilumą šiai pramonės šakai ir padidinti sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą.

Šiandienos posėdyje ministrai palankiai įvertino galimybę pradėti diskusijas dėl žvejybos galimybių lapkričio mėn. Tarybos posėdyje.

Per diskusiją ministrai pabrėžė, kad reikia suderinti tris bendros žuvininkystės politikos ramsčius, t. y. žuvininkystės sektoriaus socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą.

Kiti posėdyje iškelti klausimai – poreikis užtikrinti vienodas sąlygas su trečiųjų valstybių žvejybos laivynais ir pasiekti pozityvius ir teigiamus ES konsultacijų su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma JK ir Norvegija, rezultatus.

• Žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje galimybės (Komisijos pasiūlymas)
• Žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės (Komisijos pasiūlymas)
• ES žuvų išteklių valdymas (bendra informacija)

Kiti klausimai

Visą dieną ministrams buvo teikiama informacija keliais skirtingais klausimais.

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą apie šiuo metu vykdomo darbo, susijusio su pasiūlymu dėl naujų genomikos metodų, dabartinę padėtį. Visų pirma ministrai buvo informuoti apie iki šiol Žemės ūkio genetinių išteklių ir inovacijų darbo grupėje (žemės ūkio inovacijos) atliktą techninį darbą. Buvo pabrėžta, kad iki šiol padaryta nemaža pažanga nagrinėjant pasiūlymą techniniu lygmeniu, ir ministrai buvo informuoti, kad bus tęsiamas darbas siekiant susitarti dėl Tarybos pozicijos. Kroatijos delegacija taip pat pateikė Tarybai informacijos šiuo klausimu.

Komisija taip pat pateikė Tarybai naujausią informaciją apie 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimą.

Tada Austrijos delegacija pateikė informacijos apie grupę „For Forest“, o Vokietijos delegacija informavo ministrus apie paramos šalims partnerėms priemones, susijusias su miškų naikinimu.

Galiausiai Italijos delegacija pateikė Tarybai informacijos apie ūkininkų vaidmenį užtikrinant kaimo vietovių tvarumą, o Prancūzijos delegacija informavo ministrus apie 8-ojo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto dalinį taikymą 2024 prašymų teikimo metais.

• Nauji genomikos metodai (pirmininkaujančios valstybės narės informacija apie dabartinę padėtį)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Nauji genomikos metodai (Kroatijos delegacijos informacija)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimas (Komisijos informacija)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• 2030 m. ES miškų strategija (Komisijos komunikatas)
• Neformalus grupei „For Forest“ priklausančių miškų klausimų ministrų susitikimas (Austrijos delegacijos informacija)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Reglamento dėl miškų naikinimo įgyvendinimas (Vokietijos delegacijos informacija)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Naujas ūkininkų vaidmuo siekiant, kad kaimo vietovės būtų gyvybiškai svarbios ir tvarios (Italijos delegacijos informacija)

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Dalinis 8-ojo GAAB taikymas 2024 m. (Prancūzijos delegacijos informacija)

A punktai

Be to, Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra susijusių ir su ja nesusijusių A punktų sąrašuose.

Visų pirma Taryba įgaliojo Komisiją per COP28 Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą klimato politikos klausimais ES vardu pasirašyti COP28 deklaraciją dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato politikos veiksmų.

Deklaracijoje valstybių ir vyriausybių vadovai raginami imtis veiksmų keliose srityse, susijusiose su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu. Be to, joje dar kartą patvirtinamas tvirtas vadovų įsipareigojimas įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą. Šioje politinėje deklaracijoje raginama į mūsų klimato politikos veiksmus integruoti žemės ūkio ir maisto sistemas ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą.

Dar Taryba patvirtino bendrą tekstą dėl 2024 m. ES bendrojo biudžeto. 2024 m. biudžete Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) numatyta 40 517,3 mln. € įsipareigojimų asignavimų ir 40 505,5 mln. € mokėjimų asignavimų, o Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – 13 155,8 mln. € įsipareigojimų asignavimų ir 11 991,9 mln. € mokėjimų asignavimų.

Taryba taip pat oficialiai priėmė reglamentą dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių 2024 m.

• COP28 vadovų deklaracija dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato politikos veiksmų
• Tarybos susitarimas dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių 2024 m.