ES žuvų išteklių valdymas
ES valstybės narės, įgyvendindamos ES bendrą žuvininkystės politiką, yra nustačiusios bendras taisykles, kaip valdyti žuvų išteklius, ir užtikrinti, kad šie ištekliai būtų naudojami tausiai, kartu tiekiant sveikus maisto produktus prieinamomis kainomis.
Kodėl ES turi valdyti žuvų išteklius?
Žuvys, kaip ir akvakultūros produktai, yra svarbi sveikos mitybos dalis. ES yra didžiausia pasaulyje jūros gėrybių rinka. Kasmet ES suvartojama vidutiniškai 24,4 kg žuvies ar jūros gėrybių vienam gyventojui. 75 % suvartojamų žuvų ir jūros gėrybių yra iš laukinės žvejybos šaltinių.
Žuvų ištekliai nėra beribiai, todėl peržvejojimas gali padaryti poveikį išteklių reprodukciniam pajėgumui. Jei nebus kontroliuojama, kas žvejoja ir ką žvejoja, kai kurie žuvų ištekliai gali išsekti arba juos žvejoti gali nebebūti ekonomiškai perspektyvu.
Pagal ES bendrą žuvininkystės politiką ES žuvininkystės valdymo sistema, be kita ko:
- padedama apsaugoti žuvų išteklių reprodukciją,
- sudaromos sąlygos pelningam žvejybos verslui,
- paskirstomos žvejybos galimybės,
- atliekamas itin svarbus vaidmuo saugant jūrų ekosistemą.
Laimikio limitų ir kvotų nustatymas (Infografikas.)
ES žuvininkystės valdymo sistema
Svarbiausi ES žuvų ištekliai ir žuvininkystė ES lygmeniu yra valdomi taikant:
- daugiamečius valdymo planus,
- metinius laimikio limitus (žinomus kaip BLSK).
Kiekviename daugiamečiame valdymo plane pateikiami žuvų išteklių valdymo tikslai ir taip pat gali būti nurodytos kitos konkrečios išsaugojimo taisyklės. Be to, daugiamečiuose planuose nustatomas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas ir terminas šiam tikslui pasiekti.
ES nustato daugumos verslinių rūšių žuvų išteklių metinius laimikio limitus. Šie limitai dar vadinami bendrais leidžiamais sužvejoti kiekiais(BLSK) arba žvejybos galimybėmis. Visus BLSK pasidalija ES valstybės narės nustatydamos nacionalines kvotas. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už užtikrinimą, kad jos kvotos nebūtų pereikvotos.
Kvotos ir laimikio limitai taikomi žuvių ištekliams, sužvejojamiems ES vandenyse arba ES žvejybos laivų sužvejojamiems tam tikruose ne ES vandenyse.
Pagrindiniai terminai
Žuvų ištekliai – gyvieji ištekliai jūroje, kurioje žvejojama. Tai gali apimti vienos ar kelių rūšių žuvų, bestuburių ir augalų populiaciją.
Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), dar vadinami žvejybos galimybėmis – didžiausi tam tikrų išteklių žuvų kiekiai, kuriuos leidžiama sužvejoti (išreikšti tonomis arba skaičiais).
Kvotos (nacionalinės) – kiekvienai valstybei narei nustatyta bendro leidžiamo sužvejoti kiekio dalis.
Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias laimikis, kurį iš tam tikros rūšies išteklių galima žvejoti nemažinant populiacijos dydžio.
Kur yra ES vandenys?
Šiame žemėlapyje parodytos ES valstybių narių išskirtinės ekonominės zonos. Kiekviena šalis turi teises savo zonoje eksploatuoti jūrų išteklius. ES valstybės narės daugumą išteklių valdo bendrai, remdamosi taisyklėmis, dėl kurių susitarta laikantis ES bendros žuvininkystės politikos.
Pakrantė: © EuroGeographics, © FAO (UN). IEZ: © VLIZ, šaltinis: Europos Komisija – Eurostatas/GISCO
Tarptautiniai susitarimai. Bendras žuvų išteklių valdymas
ES lygmeniu sutartos žuvų išteklių, kurie pasidalijami ir bendrai valdomi su ES nepriklausančiomis šalimis, žvejybos galimybės turi atitikti nuolatinių konsultacijų su tomis ES nepriklausančiomis šalimis rezultatus. Šios konsultacijos grindžiamos tarptautiniais susitarimais dėl bendradarbiavimo žvejybos valdymo srityje.
Tarptautiniai susitarimai yra svarbi žvejybos valdymo Europos Sąjungoje dalis. Sudaromi dviejų pagrindinių rūšių tarptautiniai žvejybos susitarimai: dvišaliai susitarimai ir daugiašaliai susitarimai.
Žvejybos kvotos po „Brexit’o“ (Infografikas.)
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, išteklių, kuriais dalijasi ES ir JK, žvejybos galimybės nustatomos laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo. Vadovaujantis 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu susitarimu, ES ir JK turi kasmet rengti konsultacijas, kad nustatytų bendrų išteklių žvejybos galimybes ateinantiems metams.
Koks yra Tarybos vaidmuo valdant žuvų išteklius?
Taryba atlieka svarbų vaidmenį valdant ES žuvų išteklius ir nustatant žvejybos galimybes veiklos vykdytojams valstybėse narėse, kaip nustatyta Sutarties dėl ES veikimo 43 straipsnyje.
Taryba yra atsakinga už:
- bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) nustatymą,
- žvejybos galimybių valstybėms narėms paskirstymą.
Praktiškai tai reiškia, kad kasmet Taryba, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamais Europos Komisijos pasiūlymais, patvirtina metinius laimikio limitus ir kvotas kiekvienų jos valdomų žuvų išteklių atžvilgiu. Tuo tikslu priimamas reglamentas. Jis ištisus metus prireikus gali būti atnaujinamas.
Kalbant apie tarptautinius žvejybos susitarimus, Taryba yra atsakinga už:
- derybų įgaliojimų suteikimą,
- susitarimų pasirašymą ES vardu,
- galutinio sprendimo, kuriuo susitarimai įgyvendinami ES teisėje, priėmimą.
Taryba taip pat suteikia derybų įgaliojimus Komisijai, jei pastaroji atstovauja Europos Sąjungai įvairiose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių nare ES yra.
Pagal ES sutartis ES turi išimtinę kompetenciją „biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką“ srityje. Kitos žuvininkystės politikos sritys (rinkos politika, kontrolės priemonės ir akvakultūra) priskiriamos pasidalijamajai kompetencijai. Įprasta teisėkūros procedūra taikoma beveik visiems žuvininkystės srities sprendimams, išskyrus pažymėtiną išimtį – laimikio limitų ir kvotų nustatymą. Tai jau Tarybos prerogatyva.