Konkurencingumo taryba, 2019 m. rugsėjo 26–27 d.

Pagrindiniai rezultatai

Vidaus rinka ir pramonė, rugsėjo 26 d.

Mūsų ekonominės bazės plėtojimas:

• ilgalaikės tvaraus augimo strategijos vizija
• konkurencingumo įvertinimas

Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl pagrindinių politikos krypčių, kurios turėtų sudaryti ilgalaikės ES tvaraus augimo strategijos pagrindą. Ši strategija yra 2019 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos naujos 2019–2024 m. ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimo dalis.

Šiandien dar vienu žingsniu priartėjome prie mūsų ilgalaikės strategijos, kuria siekiama užtikrinti didesnį Sąjungos konkurencingumą, tvarumą ir įtraukumą, rengimo pabaigos. Puikiai suvokiame, kokie iššūkiai mūsų laukia, tačiau tebesame visiškai tikri, kad sugebėsime pateisinti Europos piliečių lūkesčius, susijusius su teisingesniu ir tvaresniu ekonomikos augimu. Suomijos užimtumo ministras Timo Harakka

Delegacijos iš esmės patvirtino, jog reikia laikytis integruoto požiūrio į tvarų augimą, ir nurodė, kuriuos iš pirmininkaujančios valstybės narės pranešime Tarybai išdėstytų politikos tikslų jos laiko prioritetiniais.

Šių diskusijų rezultatus pirmininkaujanti valstybė narė praneš Europos Vadovų Tarybai 2019 m. spalio mėn. susitikime.

Be to, remdamiesi Komisijos bei Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio grupės pirmininko pranešimais, ministrai pasikeitė nuomonėmis apie ES konkurencingumo išorės aspektą – tai buvo reguliaraus konkurencingumo įvertinimo proceso dalis.

• Žiūrėti viešų debatų Taryboje vaizdo įrašą
• Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas Tarybai dėl ilgalaikės tvaraus augimo strategijos vizijos
• Europos Vadovų Tarybos išvados. Nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė. 2019 m. birželio 20 d.

Kiti darbotvarkės punktai

Tarybą taip pat informavo:

• pirmininkaujanti valstybė narė – apie iki šiol padarytą pažangą, susijusią su vadinamuoju realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio reglamentu. Šiame reglamente nustatyti atitikties koeficientai, kurie turi būti taikomi matuojant lengvųjų transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai kasmet peržiūrėti šiuos atitikties koeficientus, kad būtų atsižvelgta į technikos pažangą, susijusią su nešiojamosios matavimo įrangos tikslumu;
• Vokietijos delegacija – apie MVĮ atstovų tinklo raginimą plėtoti ryžtingą ir perspektyvią ES smulkaus verslo politiką;
• Čekijos delegacija – apie 2019 m. gegužės 29–31 d. Brno įvykusios konferencijos, skirtos valstybės pagalbos ir MVĮ apibrėžties temoms, rezultatus; ir
• Komisija – apie naujausius pokyčius, susijusius su Europos baterijų aljanso projektu, pradėtu įgyvendinti 2017 m. spalio mėn. Aljanso tikslas – remti konkurencingos, tvarios ir novatoriškos baterijų vertės grandinės kūrimą ES.

Pietų metu ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis apie tvaraus augimo Europos Sąjungoje finansavimo priemones.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, rugsėjo 27 d.

Mūsų ekonominės bazės plėtojimas. Ilgalaikės tvaraus augimo strategijos vizija

Taryboje buvo toliau keičiamasi nuomonėmis dėl pagrindinių politikos krypčių, kurios turėtų sudaryti ilgalaikės ES tvaraus augimo strategijos pagrindą. Ši strategija yra 2019 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos naujos 2019–2024 m. ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimo dalis.

Esminiai konkurencingos ir tvarios ES ekonomikos elementai yra aktyvesnis naudojimasis mūsų mokslo tyrėjų siūlomais novatoriškais sprendimais kartu su gerai veikiančia programos „Europos horizontas“ ir kitų ES programų sinergija. Susitarėme, jog reikia dėti pastangas siekiant šio tikslo. Suomijos ekonomikos reikalų ministrė Katri Kulmuni

Mokslinių tyrimų ministrai iš esmės patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės pranešime Tarybai išdėstytą integruotą požiūrį į inovacijomis grindžiamo tvaraus augimo modelio formavimą, taip pat susijusius politikos tikslus. Kelios delegacijos pareiškė, jog tikisi, kad į šiuos elementus bus atsižvelgta Komisijos darbo programoje.

Diskusijų metu daugiausia svarstyta, kokių veiksmų reikia imtis norint pritraukti daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje ES, taip pat, kokiu būdu užtikrinti aktyvesnį ES įmonių naudojimąsi mokslinių tyrimų rezultatais ir ardomųjų inovacijų diegimą.

Šių diskusijų rezultatus pirmininkaujanti valstybė narė praneš Europos Vadovų Tarybai 2019 m. spalio mėn. susitikime.

• Žiūrėti viešų debatų Taryboje vaizdo įrašą
• Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas Tarybai dėl ilgalaikės tvaraus augimo strategijos vizijos
• Europos Vadovų Tarybos išvados. Nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė. 2019 m. birželio 20 d.

Programa „Europos horizontas“: sinergija su kitomis programomis

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie galimą „Europos horizonto“ ir kitų ES programų sinergiją.

Konkrečiau, mokslinių tyrimų ministrai aptarė, kaip būtų galima geriausiai pasinaudoti kitomis ES programomis, įskaitant struktūrinius fondus, taip pat nacionalinėmis bei privačiomis lėšomis ir kitais šaltiniais, pavyzdžiui, Europos investicijų banko lėšomis, siekiant prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų, kurios numatytos pagal programą „Europos horizontas“, paramos. Jie taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip valstybės narės gali pasinaudoti galima nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų programų ir programos „Europos horizontas“ sinergija.

Posėdžio dalyviai plačiai pritarė tam, kad įvairių ES programų sinergija yra itin svarbi norint užtikrinti kuo didesnį jų teigiamą poveikį ekonomikai. Tačiau tam, kad sinergija būtų praktiškai naudinga, ji ne tik turi būti tinkamai numatyta teisėkūros aktuose, bet ir tinkamai įgyvendinama pasikonsultavus su visais suinteresuotaisiais subjektais.

• Žiūrėti viešų debatų Taryboje vaizdo įrašą
• Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas Tarybai dėl programos „Europos horizontas“ dokumentų rinkinio. Sinergija su kitomis programomis

Pietų metu įvyko neformali ministrų diskusija apie mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį siekiant klimato srities tikslų.