"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės (SID) priedo.
Šis ministrų susitarimas yra labai svarbus žingsnis, kuriuo, be kita ko, sudaromos sąlygos pradėti tarpinstitucines derybas dėl EIT dokumentų rinkinio su Europos Parlamentu.
Kroatijos mokslo ir švietimo ministrė Blaženka Divjak
SID priede išdėstytos EIT 2021–2027 m. laikotarpio prioritetinės sritys ir strategija. Jame apibrėžiami EIT tikslai, pagrindiniai veiksmai, veiksena, numatomi rezultatai ir reikalingi ištekliai. Be to, juo užtikrinamas būtinas EIT suderinamumas su programa „Europos horizontas“ – būsima 2021–2027 m. laikotarpio ES bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, ir tikimasi skatinti sinergiją su kitomis ES programomis.
Strateginis požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje
Remdamiesi pirmininkaujančios valstybės narės pranešimu ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ES strategiją.
Šiame kontekste ministrai pripažino tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę siekiant kuo labiau padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą Europos Sąjungoje. Tuo pačiu metu keli ministrai pabrėžė, jog reikia, kad bendradarbiavimo susitarimai tenkintų abipusiškumo, pridėtinės vertės ir pagarbos ES vertybėms sąlygas. Plačiai pritarta diferencijuotam požiūriui, kurio laikantis remiamos šalys, norinčios bendradarbiauti abipusio strateginio intereso srityse.
Be to, ministrai pabrėžė, kad reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant ne tik pritraukti talentingų tyrėjų iš trečiųjų valstybių, bet ir išlaikyti ES tyrėjus Europos Sąjungoje.
Mokslas nepaiso sienų. Kad mūsų tyrėjai galėtų toliau daryti pažangą, jie turi turėti prieigą prie tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir bendradarbiauti su kolegomis iš trečiųjų valstybių. ES yra pasirengusi sudaryti abipusiai naudingus bendradarbiavimo susitarimus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje su pagrindiniais pasaulio partneriais.
Kroatijos mokslo ir švietimo ministrė Blaženka Divjak
Europos žaliasis kursas. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ES pramonės
Remdamiesi pirmininkaujančios valstybės narės pranešimu, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl tinkamiausios politikos, kurios reikia norint:
remti pramonės galimybes prisidėti, kad iki 2050 m. būtų pasiektas neutralaus poveikio klimatui tikslas,
sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir
palengvinti ir paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos vykdant skaitmeninimą.
Turime užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ES pramonės vyktų sąžiningai, įtraukiai ir tvariai. Didžiausia mūsų užduotis bus iššūkius paversti galimybėmis. Iš šiandienos diskusijų matyti, kad esame pasiryžę išsaugoti savo pramonės konkurencingumą ir kartu siekti Europos žaliajame kurse nustatytų klimato tikslų.
Kroatijos ekonomikos, verslumo ir amatų ministras Darko Horvatas
2019 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė naują ES ekonomikos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą. Juo siekiama, kad iki 2050 m. ES taptų tvaria ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika. Jame siūlomos priemonės ir politika, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą ir įtraukų perėjimą, didinti ES ekonomikos konkurencingumą, gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę bei saugoti aplinką. 2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą iki 2050 m. užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus.
Išvados dėl geresnio reglamentavimo „Konkurencingumo ir tvaraus, integracinio augimo užtikrinimas“
Taryba priėmė išvadas, susijusias su geresnio reglamentavimo darbotvarke. Šiose išvadose aptariama poveikio vertinimų kokybė, būtinybė, kad politikos formuotojai atsižvelgtų į konkrečius mažųjų ir vidutinių įmonių, startuolių ir labai mažų įmonių interesus, taip pat poreikis gerinti tikrinimo, ar galiojantys ES teisės aktai vis dar tinkami tikslams pasiekti, metodus. Geresnis reglamentavimas yra svarbus siekiant užtikrinti ES ekonomikos konkurencingumą, tvarumą ir įtraukumą. Juo užtikrinamas faktiniais duomenimis grindžiamas sprendimų priėmimas ir tikslams pasiekti tinkama politika.
Europos semestras. Bendrosios rinkos veikimo rezultatų ataskaita
Remiantis pirmininkaujančios valstybės narės pranešimu, Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Komisijos parengtoje bendrosios rinkos veikimo rezultatų ataskaitoje pateiktų išvadų.
Ministrai iš esmės susitarė, jog reikia laikytis holistinio požiūrio į bendrosios rinkos integraciją, kartu daug dėmesio skiriant konkrečioms sritims, kuriose neišnaudotas potencialas, pavyzdžiui, paslaugų sektoriui. Siekiant kuo labiau padidinti bendrosios rinkos teikiamą naudą, pagrindinės priemonės tebėra geresnis bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimas ir jų vykdymo užtikrinimas, taip pat tolesnis standartizavimas, suderinimas ir tarpusavio pripažinimas.
2019 m. bendrosios rinkos veikimo rezultatų ataskaitoje vertinami ES bendrosios rinkos ekonominės veiklos rezultatai ir akcentuojama, kuriose srityse valstybės narės turi imtis struktūrinių reformų, kad šie rezultatai būtų optimalūs. Ataskaitoje nagrinėjamos prekių, paslaugų, energetikos, skaitmeninimo, viešųjų pirkimų sritys ir kapitalo rinkų integracija. Ji pateikta kartu su Komisijos 2020 m. metine tvaraus augimo strategija, kurioje išdėstyti politikos prioritetai, daugiausia dėmesio skiriant konkurencingam tvarumui, ir kuri žymi 2020 m. Europos semestro pradžią.
Komisija pasidalijo su Taryba savo pirmuoju COVID-19 protrūkio galimo poveikio ES pramonei vertinimu. Komisija atkreipė valstybių narių dėmesį į tai, kad svarbu dalytis visa svarbia informacija ir koordinuoti visas priemones, kurių imamasi ES lygiu.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
c) Tyrimo dėl kliūčių Čekijos įmonėms bendrojoje rinkoje išvados ir tarptautinės konferencijos „ES bendroji rinka žvelgiant iš MVĮ perspektyvos“ (2020 m. sausio 16 d., Praha) išvados
– Čekijos delegacijos informacija
Čekijos delegacija atkreipė Tarybos dėmesį į pirmiau minėtos apklausos ir konferencijos išvadas. Pagrindinis Čekijos pramonės ir prekybos ministerijos atlikto tyrimo tikslas buvo išanalizuoti, kaip Čekijos verslininkai susidoroja su kliūtimis prekybai bendrojoje rinkoje, kurios buvo pasirinktos tyrimui. Kita vertus, konferencijoje buvo siekiama informuoti verslininkus apie verslo galimybes bendrojoje rinkoje.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Lietuvos delegacija pateikė Tarybai apklausos dėl kliūčių, su kuriomis Lietuvos įmonės susiduria bendrojoje rinkoje plėsdamos savo tarpvalstybinę veiklą, išvadas. Apklausą Lietuvos Vyriausybė pradėjo 2019 m. lapkričio mėn. ir baigė 2019 m. gruodžio 31 d. Buvo pažymėta, kad 2020 m. kovo 13 d. Vilniuje bus surengtas aukšto lygio renginys šioms išvadoms aptarti ir galimiems sprendimams išnagrinėti su verslo atstovais.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Šis ministrų susitarimas yra labai svarbus žingsnis, kuriuo, be kita ko, sudaromos sąlygos pradėti tarpinstitucines derybas dėl EIT dokumentų rinkinio su Europos Parlamentu.
Turime užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ES pramonės vyktų sąžiningai, įtraukiai ir tvariai. Didžiausia mūsų užduotis bus iššūkius paversti galimybėmis. Iš šiandienos diskusijų matyti, kad esame pasiryžę išsaugoti savo pramonės konkurencingumą ir kartu siekti Europos žaliajame kurse nustatytų klimato tikslų.
