Ekonomikos ir finansų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. liepos 10 d.

Pagrindiniai rezultatai

COVID-19 ekonominis poveikis ir gaivinimo priemonės

Finansų ministrai pasikeitė nuomonėmis apie padarytą pažangą įgyvendinant priemones, kurių imtasi ES lygmeniu reaguojant į COVID-19 krizę. Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pristatė dabartinės padėties įvertinimą.

Dabar yra itin svarbus mūsų atsako į COVID-19 krizės sukeltus ekonominius padarinius momentas. Intensyviname pastangas siekdami užtikrinti, kad įmonės, darbuotojai ir valstybės narės galėtų naudotis lėšomis, dėl kurių susitarėme šį pavasarį. Tuo pat metu vyksta itin svarbios derybos dėl ekonomikos gaivinimo plano. Šiandien ministrai pakartojo savo įsipareigojimą skubiai imtis veiksmingų atsakomųjų veiksmų siekiant tvirto ekonomikos atsigavimo. Vokietijos federalinis finansų ministras ir vicekancleris Olafas Scholzas

Ministrai apžvelgė, kaip įgyvendinamos trys apsaugos priemonės:

• ESM parama kovai su pandemijos krize valstybėms narėms: ši priemonė, grindžiama esama ESM prevencine kredito linija, pritaikyta atsižvelgiant į COVID-19 krizę, pradėjo veikti 2020 m. gegužės 15 d.;
• laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE): pagal šią Komisijos administruojamą priemonę valstybėms narėms palankiomis sąlygomis gali būti suteikta iki 100 mlrd. € vertės paskolų; ji pradės veikti, kai visos valstybės narės pateiks garantijas. Tikimasi, kad šis procesas bus baigtas iki mėnesio pabaigos;
• EIB visos Europos garantijų fondas, skirtas įmonėms remti: šis 25 mlrd. € vertės garantijų fondas, kuris sutelks investicijas visose ES pramonės šakose, pradės veikti, kai tik valstybės narės, kurioms tenka ne mažiau kaip 60 % EIB kapitalo, pateiks garantijas. Tikimasi, kad šis fondas bus parengtas iki liepos mėn. pabaigos.

Ministrai taip pat apžvelgė vykdomą darbą, susijusį su ES ekonomikos gaivinimu po COVID-19. Laukiant Europos Vadovų Tarybos sprendimo, tęsiamas darbas dėl ekonomikos gaivinimo plano teisės aktų techninių aspektų.

• COVID-19: ES atsakas į ekonominius padarinius (bendra informacija)

Kapitalo rinkų sąjunga

Kapitalo rinkų sąjungos klausimų aukšto lygio forumo pirmininkas Thomas Wieseris pristatė birželio 10 d. paskelbtą galutinę forumo ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama 17 rekomendacijų, kaip pašalinti didžiausias kliūtis ES kapitalo rinkose ir padidinti Europos kapitalo rinkų konkurencingumą.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo prioritetus, visų pirma siekiant įveikti COVID-19 krizės ekonominius padarinius ir sukurti tvirtas alternatyvas kapitalo rinkoms Europos Sąjungoje po „Brexit’o“. Šis diskusija pasitarnaus rengiant naują Komisijos kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuris turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos.

Kapitalo rinkų sąjungos stiprinimas bus vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios valstybės narės prioritetų ekonomikos srityje. Kapitalo rinkos yra labai svarbios siekiant atgaivinti ekonomiką po COVID-19, suteikti papildomų finansavimo šaltinių mūsų bendrovėms ir sudaryti palankesnes sąlygas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai. Mūsų tikslas – iki metų pabaigos Taryboje susitarti dėl bendro požiūrio, kokie turėtų būti prioritetai siekiant toliau stiprinti šią iniciatyvą. Vokietijos federalinis finansų ministras ir vicekancleris Olafas Scholzas

• Kapitalo rinkų sąjungos klausimų aukšto lygio forumas (Europos Komisija)

Konvergencijos ataskaitos

Ministrai apžvelgė birželio 10 d. Europos Komisijos ir ECB paskelbtas konvergencijos ataskaitas. Ataskaitose nagrinėjama, ar euro zonai nepriklausančios valstybės narės atitinka būtinas bendros valiutos įvedimo sąlygas. Jos apima septynias šalis: Bulgariją, Čekiją, Kroatiją, Lenkiją, Rumuniją, Švediją ir Vengriją.

Ataskaitos grindžiamos konvergencijos kriterijais, įskaitant kainų stabilumą, patikimus viešuosius finansus, valiutos kurso stabilumą ir ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją. Taip pat vertinamas nacionalinės teisės aktų suderinamumas su ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėmis. Ataskaitose padaryta išvada, kad nė viena iš šių šalių kol kas neatitinka visų oficialių prisijungimo prie euro zonos sąlygų.

• 2020 m. konvergencijos ataskaita (Europos Komisija)
• 2020 m. konvergencijos ataskaita (Europos Centrinis Bankas)

Pirmininkaujančios valstybės narės informacija

Pirmininkaujanti Vokietija apibrėžė savo prioritetus ekonomikos ir finansų reikalų srityje. Daugiausia dėmesio ji skirs visapusiškam ir plataus užmojo Europos atsakui į COVID-19 pandemiją. Ji taip pat sieks modernizuoti ES mokesčių politiką, stiprinti bankų sąjungą, daryti pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą, skatinti saugų ir novatorišką finansinių paslaugų sektoriaus skaitmeninimą ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Ir toliau svarbią vietą užims tvarūs finansai.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie pasirengimą būsimam G 20 finansų srities susitikimui ir apie pažangą sprendžiant aktualius tarptautinius klausimus.