"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Ekonomikos ir finansų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. gegužės 19 d.
Pagrindiniai rezultatai
Ekonominis atsakas į COVID-19 pandemiją
Ministrai aptarė pažangą, pasiektą ES reagavimo į COVID-19 krizę priemonių srityje.
Ministrai palankiai įvertino tai, kad taikant rašytinę procedūrą buvo priimtas reglamentas dėl laikinos paramos nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Pagal SURE valstybėms narėms gali būti suteikta iki 100 mlrd. EUR paskolų palankiomis sąlygomis siekiant padėti finansuoti reaguojant į krizę taikomas nacionalines sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašias priemones, be kita ko, skirtas ir savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat remti tam tikras su sveikata susijusias priemones, visų pirma taikomas darbo vietoje.
Išsaugodamos darbo vietas ir apsaugodamos mūsų piliečių pajamas, ES vyriausybės galės sumažinti neigiamą socialinį sveikatos krizės poveikį ir sudaryti sąlygas mūsų ekonomikai kuo greičiau atsigauti pasinaudojus šia paklausos atsarga kaip svertu.
Kroatijos ministro pirmininko pavaduotojas ir finansų ministras Zdravko Marićius
SURE yra viena iš trijų apsaugos priemonių (bendra jų vertė – 540 mlrd. EUR), skirtų darbo vietoms ir darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms remti. Dėl šių priemonių Euro grupė susitarė 2020 m. balandžio 9 d. Balandžio 23 d. ES vadovai patvirtino susitarimą ir paragino užtikrinti, kad šios priemonės pradėtų veikti ne vėliau kaip 2020 m. birželio 1 d.
Apsaugos priemonė valstybėms narėms – pagal ESM teikiama parama kovai su pandemijos krize – pradėjo veikti 2020 m. gegužės 15 d., t. y. po to, kai gegužės 8 d. Euro grupė pasiekė politinį susitarimą dėl šios priemonės ypatybių ir standartizuotų sąlygų.
Ministrai taip pat apžvelgė vykstančias diskusijas dėl sąlygų, reikalingų, kad pradėtų veikti apsaugos priemonės įmonėms, pasitelkus Europos investicijų banko visos Europos garantijų fondą. Pirmininkaujanti valstybė narė paragino kuo greičiau patvirtinti galutinę šios priemonės redakciją.
Komisija ir Europos Centrinis Bankas pateikė ekonominės ir finansinės padėties įvertinimą.
Ministrai diskutavo dėl Europos Komisijos pristatyto požiūrio, kaip toliau stiprinti ES kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
Ministrai aptarė, kaip toliau tobulinti esamą kovos su pinigų plovimu sistemą, visų pirma:
kaip geriausiai pasiekti suderintą taisyklių rinkinį ir kurioms sritims bei sektoriams būtų naudinga taikyti reglamentą
kaip geriau panaudoti duomenis, duomenų analizę ir dalijimąsi duomenimis
galimybę įsteigti naują specialią ES kovos su pinigų plovimu instituciją ir jos galimas kompetencijos sritis
peržiūrėtą Komisijos pasiūlytą didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodiką.
Gegužės 7 d. Komisija pristatė:
visapusiškos ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planą
peržiūrėtą didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu režimai turi strateginių trūkumų, įtraukimo į sąrašą metodiką.
Komisijos veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas, kuriose nustatyti strateginiai reformos šioje srityje prioritetai.
Peržiūrėta įtraukimo į sąrašą metodika siekiama geriau apsaugoti ES finansų sistemą nuo pinigų plovimo rizikos. ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktuose numatyta pareiga nustatyti trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčius subjektus, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų.
Ministrai palankiai įvertino tai, kad priimtos Tarybos išvados dėl 2020 m. Europos semestro šalių ataskaitų ir 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.
Šios išvados yra makroekonominio disbalanso procedūrų metinio vertinimo proceso dalis. Tačiau šiais metais jos atspindi išskirtinę padėtį, susijusią su dideliu ekonominės padėties pablogėjimu dėl COVID-19 pandemijos. Išvadose daugiausia dėmesio skiriama struktūriniams iššūkiams ir pažeidžiamumui, kurie tebėra aktualūs dabartinėje kintančioje ir neužtikrintoje ekonominėje aplinkoje ir kurie gali būti svarbūs įgyvendinant ekonomikos gaivinimo strategiją.
Ekonominis dialogas su Vakarų Balkanais ir Turkija
Ekonomikos ir finansų ministrų vaizdo konferencijos metu ES, Vakarų Balkanai ir Turkija dalyvavo savo metiniame dialoge ekonominės politikos klausimais. Šių metų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta COVID-19 pandemijos ekonominiam poveikiui regione. Vaizdo konferencijos pabaigoje dalyviai priėmė bendrą pareiškimą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Išsaugodamos darbo vietas ir apsaugodamos mūsų piliečių pajamas, ES vyriausybės galės sumažinti neigiamą socialinį sveikatos krizės poveikį ir sudaryti sąlygas mūsų ekonomikai kuo greičiau atsigauti pasinaudojus šia paklausos atsarga kaip svertu.
