Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Versalyje, 2022 m. kovo 10–11 d.

ES priėmė Versalio deklaraciją, kurioje nurodoma, kaip ES gali įvykdyti savo pareigas ir ginti ES piliečius, vertybes, demokratiją ir Europos modelį.

Deklaracijoje kalbama apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir nurodoma, kaip ES gali sustiprinti gynybos pajėgumus, sumažinti energetinę priklausomybę ir sukurti tvirtesnę ekonominę bazę.

• Versalio deklaracija, 2022 m. kovo 10–11 d.

Susitikimą surengė pirmininkaujanti Prancūzija, o jam pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.

Pagrindiniai rezultatai

Rusijos agresija prieš Ukrainą

Civilių gyventojų ir branduolinės energetikos objektų sauga

ES vadovai pabrėžė, kad Rusijos neišprovokuota ir nepateisinama karinė agresija prieš Ukrainą „šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę“ ir „kenkia saugumui bei stabilumui Europoje ir visame pasaulyje“.

ES vadovai taip pat pareiškė, kad „visa atsakomybė tenka Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai“, ir kad atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn, be kita ko, už beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus. Šiuo klausimu jie taip pat palankiai įvertino Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimą pradėti tyrimą ir paragino nedelsiant užtikrinti Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugą ir saugumą.

Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama ir besąlygiškai nutrauktų karinius veiksmus, atitrauktų visas pajėgas bei karinę įrangą iš visos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. ES valstybių ir vyriausybių vadovai

ES vadovai pabrėžė savo ryžtą dar labiau padidinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai ir užtikrinti, kad priimtos sankcijos būtų visiškai įgyvendintos. ES priėmė reikšmingas sankcijas ir yra pasirengusi greitai imtis tolesnių sankcijų.

• ES ribojamosios priemonės reaguojant į krizę Ukrainoje (bendra informacija)

ES parama Ukrainos žmonėms

ES vadovai itin gyrė Ukrainos žmones už tai, kad jie gina savo šalį ir bendras laisvės bei demokratijos vertybes. Jie pareiškė, kad ES ir jos valstybės narės toliau teiks koordinuotą politinę, finansinę, materialinę ir humanitarinę paramą, taip pat paramą demokratinės Ukrainos atstatymui.

ES valstybės narės visiems karo pabėgėliams iš Ukrainos siūlo laikinąją apsaugą ir yra pasiryžusios toliau rodyti solidarumą ir teikti paramą pabėgėliams ir juos priimančioms šalims.

Todėl ES vadovai ragino skirti lėšų skubiai priimant pasiūlymą dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) ir naudojantis „ReactEU“.

Be to, jie taip pat ragino Rusiją:

• visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę;
• užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos teikimą aukoms Ukrainoje ir šalies viduje perkeltiems asmenims;
• sudaryti sąlygas saugiai išvykti to norintiems civiliams.

ES santykiai su Ukraina

Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis ES valstybių ar vyriausybių vadovai

ES vadovai pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir jos pasirinkimą, kaip išdėstyta Asociacijos susitarime. Taryba skubiai sureagavo ir paprašė Europos Komisijos pateikti nuomonę dėl Ukrainos paraiškos tapti ES nare pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas. Laukdami šios nuomonės, vadovai nedelsdami įsipareigojo toliau stiprinti ryšius ir gilinti partnerystę su Ukraina.

Taryba taip pat paprašė Komisijos pateikti nuomones dėl Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų.

Gynybos pajėgumų stiprinimas

ES vadovai dar kartą patvirtino savo pasirengimą prisiimti didesnę atsakomybę už pačios ES saugumą, laikytis strateginės veiksmų krypties gynybos srityje ir didinti savo gebėjimą veikti savarankiškai, remiantis 2021 m. gruodžio mėn. išvadomis. Vadovai pabrėžė, kad šiuo požiūriu itin svarbu toliau ryžtingai koordinuoti veiksmus saugumo ir gynybos srityje su partneriais ir sąjungininkais, įskaitant ES ir NATO bendradarbiavimą, laikantis Sutartyse nustatytų įtraukumo, abipusiškumo ir ES sprendimų priėmimo autonomiškumo principų.

• 2021 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados

Privalome ryžtingai daugiau ir geriau investuoti į gynybos pajėgumus ir novatoriškas technologijas. ES valstybių ar vyriausybių vadovai

Siekdama geriau apsaugoti piliečius ir ES parengti greitai kylantiems iššūkiams, ES turi didinti investicijas į gynybos pajėgumus ir novatoriškas technologijas. Tuo tikslu vadovai susitarė:

• gerokai padidinti gynybos išlaidas;
• kurti tolesnes paskatas, kuriomis būtų skatinamos bendradarbiavimu grindžiamos investicijos į bendrus projektus ir bendri viešieji pirkimai;
• investuoti į strategines įgalinančias priemones, tokias kaip kibernetinis saugumas ir kosmoso technologijomis grindžiamas junglumas;
• skatinti civilinių, gynybos ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergijas;
• investuoti į saugumo ir gynybos sričiai skirtas ypatingos svarbos ir besiformuojančias technologijas bei inovacijas.

Šiame kontekste vadovai taip pat nustatė, kad būtina:

• apsisaugoti nuo hibridinio karo;
• stiprinti kibernetinį atsparumą;
• apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą;
• kovoti su dezinformacija;
• stiprinti kosmoso pramonės saugumo ir gynybos aspektą;
• intensyvinti pastangas karinio mobilumo ES srityje.

Kartu su šiomis pastangomis ES rems partnerius visomis turimomis užsienio politikos priemonėmis, be kita ko, sustiprinta Europos taikos priemone ir būsimu Strateginiu kelrodžiu, kuriame bus pateiktos gairės dėl veiksmų, kad ES taptų stipresne ir pajėgesne saugumo užtikrintoja.

• ES bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje (bendra informacija)
• Europos taikos priemonė (bendra informacija)

Vadovai paprašė Europos Komisijos, koordinuojant veiksmus su Europos gynybos agentūra, ne vėliau kaip gegužės mėn. viduryje pateikti investicijų gynybos srityje spragų analizę.

Energetinės priklausomybės mažinimas

ES vadovai aptarė, kaip užtikrinti energijos tiekimo saugumą, atsižvelgiant į dabartinę padėtį Ukrainoje, taip pat į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Šiuo atžvilgiu vadovai susitarė palaipsniui sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies importo, visų pirma:

• sparčiau mažinant bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;
• įvairinant tiekimą ir maršrutus, be kita ko, naudojant suskystintas gamtines dujas ir plėtojant biodujas;
• toliau plėtojant Europos vandenilio rinką;
• spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtotę;
• gerinant Europos elektros ir dujų tinklų sujungimą;
• stiprinant ES nenumatytų atvejų planavimą tiekimo saugumo srityje;
• gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir skatinant žiediškumą.

ES vadovai paprašė Europos Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje pasiūlyti planą „REPowerEU“, kad ES taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro.

Be to, vadovai pareiškė, kad ES toliau dirbs, kad būtų užtikrinti pakankami dujų laikymo lygiai ir įdiegtos koordinuotos papildymo operacijos, būtų stebimas ir optimizuojamas elektros energijos rinkos veikimas, nukreipiamos investicijos į energetikos sistemas ir didinamas sujungiamumas su mūsų artimiausiomis kaimyninėmis šalimis.

ES vadovai paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. kovo mėn. pabaigoje pateikti planą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas.

ES vadovai apsvarstys konkrečias galimybes spręsti padidėjusių energijos kainų poveikio piliečiams ir įmonėms, ypač pažeidžiamiems piliečiams ir MVĮ, klausimą, be kita ko, kitame 2022 m. kovo 24–25 d. įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

• Energijos kainos (bendra informacija)
• Švari energija (bendra informacija)

Tvirtesnės ekonominės bazės kūrimas

Strateginės priklausomybės mažinimas

Vadovai pabrėžė, kad siekiant stiprinti Europos suverenumą ir kad Europa taptų tinkamesnė žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, nė vieno nepaliekant nuošalyje, itin svarbu sumažinti strateginę priklausomybę ypatingos svarbos sektoriuose. Tai turėtų būti papildyta veiksmais, kuriais skatinamos pramonės iniciatyvos ir tvirta prekybos politika, taip pat stiprinami ES mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai.

Šiuo požiūriu vadovai nustatė šias svarbiausias sritis:

• svarbiausiosios žaliavos;
• puslaidininkiai;
• sveikata;
• skaitmeniniai klausimai;
• maistas.

Finansavimas ir investicijos

Vadovai pareiškė, kad ES bus sukurta aplinka, kuri palengvina ir pritraukia investicijas, be kita ko, drastiškai reformuojant administracines procedūras, pagal kurias išduodami leidimai vykdyti investicinius projektus ES, ir sukuriant paprastą ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką, ypač skirtą MVĮ.

Be to, vadovai pabrėžė būtinybę sukurti labiau integruotas, patrauklesnes ir konkurencingesnes Europos finansų rinkas, be kita ko, gilinant kapitalo rinkų sąjungą ir užbaigiant kurti bankų sąjungą.

• Kapitalo rinkų sąjunga (bendra informacija)
• Bankų sąjunga (bendra informacija)

Diskusijose dėmesys taip pat buvo sutelktas į įsipareigojimą stiprinti reformas, kuriomis būtų:

• didinamas konkurencingumas;
• skatinamas darbo vietų kūrimas;
• investuojama į žaliuosius ir skaitmeninius tikslus;
• plėtojamas ES ekonomikos augimo potencialas.

Nacionalinėje fiskalinėje politikoje reikės atsižvelgti į bendrus investicijų poreikius ir ji turės atspindėti naująją geopolitinę padėtį. Vykdysime patikimą fiskalinę politiką, kuri yra itin svarbi siekiant mūsų žaliųjų ir skaitmeninių tikslų. ES valstybių ar vyriausybių vadovai