Civilinės ir karinės misijos bei operacijos

Kas yra bendra saugumo ir gynybos politika?

2009 m. pasirašius Lisabonos sutartį buvo sukurta ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) – ji pakeitė Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP).

BSGP yra bendradarbiavimo gynybos ir krizių valdymo srityje sistema. ES valstybės turi užtikrinti, kad Europos Sąjungai būtų prieinami civiliniai ir kariniai pajėgumai siekiant įgyvendinti BSGP.

Su BSGP susijusius sprendimus Europos Sąjungos Taryba priima vieningai. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia pasiūlymus dėl sprendimų BSGP srityje.

• ES bendra saugumo ir gynybos politika (ES oficialusis leidinys)

Reagavimas į konfliktus ir krizes

Bendra saugumo ir gynybos politika suteikia ES galimybę dislokuoti civilines ir karines misijas bei vykdyti operacijas užsienyje, be kita ko, suteikiant vykdomuosius įgaliojimus, remiantis ES valstybių narių operatyviniais pajėgumais.

Pagal BSGP gali būti vykdomi šių rūšių uždaviniai:

Humanitariniai ir gelbėjimo uždaviniai

Konfliktų prevencija

Kovinių pajėgų uždaviniai krizių valdymo srityje

Bendri nusiginklavimo veiksmai

Civilinių ir karinių konsultacijų ir pagalbos teikimo uždaviniai

Uždaviniai, susiję su stabilizavimu po konflikto

Vykdydama savo misijas ir operacijas ES siekia reaguoti į konfliktus ir krizes, stiprinti partnerių pajėgumus ir galiausiai ji siekia apsaugoti Europos Sąjungą ir jos piliečius.

Nuo 2003 m. ES vykdė daugiau kaip 40 misijų ir operacijų visame pasaulyje. Šiuo metu vykdomos 22 ES BSGP misijos ir operacijos:

• 13 civilinių misijų;
• 8 karinės misijos / operacijos;
• 1 civilinė ir karinė misija / iniciatyva.

Karinės operacijos ir misijos finansuojamos pagal Europos taikos priemonę. Dalis civilinių misijų bendrųjų išlaidų yra finansuojama iš ES biudžeto.

• Europos taikos priemonė

Susitarimas dėl civilinių pajėgumų

2023 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino naują susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti bendros saugumo ir gynybos politikos civilinį aspektą ir didinti civilinių misijų veiksmingumą, poveikį, lankstumą ir tvirtumą. Naujasis susitarimas grindžiamas 2018 m. lapkričio mėn. priimtu pirmuoju susitarimu.

• Bendra saugumo ir gynybos politika. Taryba patvirtino išvadas dėl civilinių BSGP pajėgumų (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 11 d.)
• ES sustiprino savo civilines misijas (pranešimas spaudai, 2023 m. gegužės 22 d.)

BSGP sprendimus priimantys organai

ES valstybės narės sukūrė nuolatines politines, karines ir civilines struktūras, kad Europos Sąjunga galėtų visapusiškai prisiimti krizių valdymo pareigas ir atlikti savo, kaip pasaulinio masto saugumo veikėjos, vaidmenį.

Užsienio reikalų taryba

Gynybos sudėties Užsienio reikalų taryboje (FAC) susirenka Europos Sąjungos gynybos ministrai.

Užsienio reikalų tarybos posėdžiams pirmininkauja Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

• Užsienio reikalų sudėties taryba
• Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai

Politinis ir saugumo komitetas

Politinį ir saugumo komitetą (PSK) sudaro valstybių narių ambasadoriai, o jam pirmininkauja Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas.

PSK stebi tarptautinę padėtį, kiek tai susiję su bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais, ir padeda apibrėžti šios srities politiką. Be to, Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe PSK atlieka ES krizių valdymo operacijų politinę kontrolę ir joms strategiškai vadovauja.

• Politinis ir saugumo komitetas

Europos Sąjungos karinis komitetas

Europos Sąjungos karinis komitetas (ESKK) yra aukščiausias Tarybos karinis organas. Jį sudaro valstybių narių kariuomenės vadai, kuriems reguliariai atstovauja jų nuolatiniai kariniai atstovai.

ESKK vadovauja visai karinei veiklai pagal ES sistemą ir teikia Politiniam ir saugumo komitetui karinius patarimus ir rekomendacijas.

• Europos Sąjungos karinis komitetas

Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas

Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas (CIVCOM) yra Politinio ir saugumo komiteto patariamasis organas civilinio krizių valdymo klausimais, visų pirma kiek tai susiję su civiliniais BSGP aspektais. Tai apima naujų misijų planavimo dokumentų ir susijusių strategijų rengimą bei politikos plėtojimą, kartu kuriant civilinio krizių valdymo pajėgumus.

• Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas

Politinė ir karinė grupė

Politinė ir karinė grupė (PKG) atlieka parengiamąjį darbą BSGP srityje; šis darbas skirtas Politiniam ir saugumo komitetui. Jis apima politinius ES karinių ir civilinių karinių klausimų aspektus, įskaitant koncepcijas, pajėgumus, operacijas ir misijas.

Visų pirma ši grupė atsakinga už partnerystes su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, įskaitant NATO, taip pat už pratybas.

• Politinė ir karinė grupė

Taip pat žr.:

• ES gynyba skaičiais
• Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis
• ES karinė parama Ukrainai
• ES ir NATO bendradarbiavimas
• ES misijos ir operacijos (Europos išorės veiksmų tarnyba)