Bankų sąjunga
Bankų sąjunga yra Europos Sąjungos politika, kuria integruojamas euro zonos valstybių narių bankų sektorius.
Kas yra bankų sąjunga?
Bankų sąjunga yra labai svarbus žingsnis siekiant sukurti ES ekonominę ir pinigų sąjungą.
Ją sudaro taisyklių, procedūrų ir priemonių sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad euro zonos bankai būtų atsparesni, geriau prižiūrimi ir pajėgūs atlaikyti finansų krizes.
Pagrindiniai bankų sąjungos tikslai:
- stiprinti bankų saugumą ir patikimumą siekiant užtikrinti, kad jie būtų pajėgūs atlaikyti būsimas finansų krizes,
- pertvarkyti negyvybingus bankus nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų ir darant kuo mažesnį poveikį realiajai ekonomikai,
- sumažinti rinkos susiskaidymą, suderinant bankų sektoriaus taisykles ir priežiūrą.
Dalyvaujančios valstybės
Bankų sąjungoje automatiškai dalyvauja euro zonos valstybės narės.
2020 m. spalio 1 d. prisijungus Bulgarijai ir Kroatijai, bankų sąjungą šiuo metu sudaro 21 valstybė narė.
Euro zonai nepriklausančios valstybės narės gali prisijungti prie bankų sąjungos, pradėjusios glaudų bendradarbiavimą su Europos Centriniu Banku (ECB). Tuomet, ir neįsivedusios euro, jos gali dalyvauti bankų sąjungos priežiūros ir pertvarkymo mechanizmuose.
Kodėl buvo sukurta bankų sąjunga?
Bankų sąjunga buvo sukurta reaguojant į 2008 m. finansų krizę ir po jos kilusią euro zonos skolos krizę.
Šios krizės parodė, kad euro zonos bankų sektoriuje egzistuoja gilūs tarpusavio ryšiai ir finansiniai sunkumai vienoje šalyje gali greitai išplisti į kitas šalis paveikdami viso regiono finansinį stabilumą.
Taigi, siekiant užtikrinti naują ir geriau integruotą Europos bankų priežiūros ir pertvarkymo struktūrą, 2014 m. buvo sukurta bankų sąjunga. Naujosios taisyklės grindžiamos ankstesne bankų reguliavimo sistema.
Jos galutinis tikslas – sustiprinti Europos bankų saugumą ir patikimumą, kad jie taptų atsparesni, ir padidinti pasitikėjimą finansų sistema.
Kokie yra bankų sąjungos ramsčiai?
Bankų sąjunga grindžiama trimis ramsčiais. Pirmieji du ramsčiai veikia visu pajėgumu ir yra taikomi euro zonos šalims bei euro zonai nepriklausančioms šalims savanorišku pagrindu:
- Bendras priežiūros mechanizmas,
- Bendras pertvarkymo mechanizmas,
- Europos indėlių draudimo sistema.
Bendras priežiūros mechanizmas
Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai ES viršnacionalinė bankų priežiūros sistema.
Europos Centrinis Bankas yra atsakingas už bankų sąjungoje įsteigtų kredito įstaigų priežiūrą, kurią jis vykdo glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos dirba kartu, siekdami:
- užtikrinti, kad bankai laikytųsi ES bendro taisyklių sąvado,
- kuo anksčiau pašalinti galimas grėsmes finansiniam stabilumui.
Bendras pertvarkymo mechanizmas
Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – tai negyvybingų kredito įstaigų veiksmingo ir efektyvaus pertvarkymo sistema. Juo siekiama užtikrinti žlungančių bankų pertvarkymą kuo mažesnėmis mokesčių mokėtojų ir realiosios ekonomikos sąnaudomis.
Bendro pertvarkymo mechanizmo veikimą užtikrina:
- Bendra pertvarkymo valdyba,
- Bendras pertvarkymo fondas.
Kaip veikia bendras pertvarkymo mechanizmas (Infografikas.)
Europos indėlių draudimo sistema.
Indėlių garantijų sistema (IGS) užtikrinama, kad banko žlugimo atveju būtų apdrausti jame laikomi iki 100 000 € vertės indėliai. Šiuo metu indėliai valstybių narių lygmeniu apdrausti nacionalinėmis indėlių garantijų sistemomis.
2015 m. Europos Komisija pasiūlė sukurti bendrą indėlių apsaugos sistemą, žinomą kaip Europos indėlių draudimo sistema (EIDS).Užtikrinant vienodą bankų indėlių apsaugos lygį, EIDS siekiama:
- užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą, neatsižvelgiant į tai, kurioje euro zonos valstybėje yra jų bankas,
- nutraukti bankų ir jų nacionalinių vyriausybių sąsają, sumažinant finansinės rizikos plitimo riziką,
- padidinti gebėjimą veiksmingiau valdyti bankų krizes, kuo labiau sumažinant galimą poveikį ekonomikai.
Pasiūlymas dėl EIDS vis dar svarstomas ir teisėkūros institucijos jo dar nepriėmė.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. birželio 19 d.