Apie kapitalo rinkų sąjungą
ES siekia sukurti bendrąją kapitalo rinką, kad pagerintų įmonių finansavimo galimybes ir suteiktų naujų galimybių santaupų turėtojams ir investuotojams nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
Kodėl būtina stiprinti Europos kapitalo rinkas?
Atviros, gerai veikiančios ir integruotos kapitalo rinkos yra būtinos, kad ES galėtų toliau plėtoti savo bendrąją rinką ir pritraukti investicijų. Jos skatina ekonomikos augimą ir inovacijas, kuria darbo vietas ir didina konkurencingumą.
Pastaraisiais metais ES gerokai pagerino savo kapitalo rinkų veikimą plėtodama kapitalo rinkų sąjungą – iniciatyvą, kuria siekiama visoje ES sukurti tikrą bendrąją kapitalo rinką.
Nepaisant per pastaruosius kelerius metus padarytos didelės pažangos ES kapitalo rinkų augimo srityje (nuo 2014 m. matomas beveik 50 % BVP augimas), vis dar esama didelio jų plėtros atotrūkio.
Todėl ES turi dėti daugiau pastangų toliau plėtodama savo kapitalo rinkas.
Labiau išplėtojus ir integravus Europos kapitalo rinkas:
- įmonės, ypač MVĮ, galėtų įvairinti savo finansavimo šaltinius,
- būtų palengvintos tarpvalstybinės investicijos ir pritraukta daugiau užsienio investicijų į ES,
- ES finansų sistema taptų stabilesnė, atsparesnė ir konkurencingesnė,
- būtų suteikta daugiau galimybių santaupų turėtojams ir sumažintos įmonių finansavimo išlaidos,
- sustiprėtų euro, kaip tarptautinės investicijų valiutos, vaidmuo,
- būtų remiamos investicijos į inovacijas ir prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų.
Kartu su gerai veikiančia bankų sąjunga, stiprios ir likvidžios kapitalo rinkos prisidėtų prie bendro ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) atsparumo.
ES finansų rinkų infrastruktūra
Europos kapitalo rinkų integracija tebėra palyginti nedidelė. Tvirtas ir gerai reguliuojamas ES bankų sektorius patenkina didelę dalį Europoje esančių įmonių finansavimo poreikių. Taupymo ir investavimo galimybes piliečiams vėlgi siūlo daugiausia bankai ir draudimo bendrovės.
ES finansų rinkų infrastruktūra / euro zona
Tarpininkai / investuotojai
- Bankai – 37 trln. €
- Investicinės įmonės – 0,5 trln. €
Investuotojai
- Investavimo fondai – 16 trln. €
- Gyvybės draudikai – 3 trln. €
- Privatūs pensijų fondai – 3 trln. €
Kapitalo rinkos Europoje tebėra susiskaidžiusios pagal valstybes, o jų finansinė integracija atsilieka nuo lygių, buvusių prieš pasaulinę finansų krizę. Kartu su palyginti mažu šių kapitalo rinkų dydžiu, šis susiskaidymas trukdo tarpvalstybiniam rizikos pasidalijimui. Tai mažina ES atsparumą sukrėtimams.
Atverti galimybes įmonėms gauti kapitalo
ES turi užtikrinti, kad Europos įmonės turėtų joms reikalingų finansavimo galimybių.
Stiprios ir gerai veikiančios Europos rizikos kapitalo rinkos būtų naudingos įmonėms, ypač jų veiklos pradžios ir veiklos plėtimo etapais. Šiuo metu veiklos plėtimo finansavimo etapuose dominuoja užsienio investicijos. Dinamiškos ir novatoriškos ES įmonės dažnai neturi pakankamai kapitalo, kad galėtų konkuruoti pasaulio mastu, ir joms tenka ieškoti finansavimo užsienyje arba persikelti į užsienį. Pavyzdžiui, Europos technologijų startuolius JAV įmonės įsigyja kur kas dažniau nei ES įmonės – JAV startuolius. Be to, palyginti su JAV, kur rizikos kapitalo investicijos 2022 m. buvo dešimt kartų didesnės, Europoje tokių investavimo galimybių yra mažiau.
TVF tyrimai rodo, kad dėl Europos kapitalo rinkų susiskaidymo taip pat atsiranda skirtingose šalyse esančių įmonių finansavimo išlaidų skirtumai.
Tai, kad ES kapitalo rinkos šiuo metu nėra pakankamai išvystytos, reiškia, kad įmonės negali visapusiškai pasinaudoti finansavimu ir investicijomis, kurių galėtų pasiūlyti gerai integruotos Europos kapitalo rinkos.
Tai taip pat daro poveikį ES, kaip investavimo vietos, patrauklumui ir įmonių sprendimams plėsti veiklą ir būti įtrauktoms į biržos sąrašus ES.
Gerinti finansinį raštingumą visoje ES
ES piliečiai turi turėti reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtų priimti finansinius sprendimus – nuspręsti, ar atsidaryti banko sąskaitą, paimti paskolą arba investuoti. Visi turėtų gebėti suprasti riziką, susijusią su pinigų skolinimusi ar investavimu.
Vis dėlto finansinio raštingumo lygis ES tebėra žemas. Remiantis 2023 m. paskelbta „Eurobarometro“ apklausa dėl finansinio raštingumo, maždaug pusė suaugusių ES gyventojų nepakankamai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas.
64 % ES piliečių finansinio raštingumo lygis yra vidutinis, o 18 % – žemas.
Siekdama padėti europiečiams priimti geriau pagrįstus finansinius sprendimus ir paskatinti juos investuoti Europos finansų rinkose, 2024 m. gegužės 14 d. Taryba patvirtino išvadas dėl finansinio raštingumo. Jų tikslas – pateikti Komisijai ir valstybėms narėms gaires dėl veiksmų, kuriais siekiama pagerinti piliečių žinias ir supratimą apie finansus.
Kurį iš šių finansinių produktų šiuo metu turite arba turėjote per pastaruosius dvejus metus?
(% ES 27, galima pažymėti keletą atsakymų)
Kurį iš šių finansinių produktų šiuo metu turite arba turėjote per pastaruosius dvejus metus? (% ES 27, galima pažymėti keletą atsakymų)
Privačioji pensija arba pensijos produktas: 22 %
Gyvybės draudimas: 31 %
Ne gyvybės draudimas (pvz., namų ūkio draudimas, transporto priemonių draudimas): 46 %
Hipotekos arba būsto paskola: 20 %
Kita vartojamoji paskola: 14 %
Investicinis produktas (fondai, akcijos arba obligacijos): 24 %
Kriptoturto finansinės priemonės (įskaitant kriptovaliutą): 6 %
Nė vienas iš paminėtųjų: 21 %
Nežinau / pageidauju neatsakyti: 3 %
Taip pat žr.:
Tarptautinis euro vaidmuo
Ekonominė ir pinigų sąjunga
Bankų sąjunga
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. gegužės 23 d.