Užsienio reikalų taryba, 2020 m. rugsėjo 21 d.

Pagrindiniai rezultatai

Baltarusija

Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl Baltarusijos ir pakartota, kad ES nepripažįsta rugpjūčio mėn. rinkimų rezultatų, nes rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.

Ministrai atkreipė dėmesį į Baltarusijos žmonių ryžtą ir atkaklumą nepaisant represijų, pareiškė tvirtą solidarumą su jais siekiant demokratijos ir paragino surengti naujus, laisvus ir sąžiningus rinkimus prižiūrint ESBO.

Tvirtai remiame laisvą ir demokratinį Baltarusijos žmonių pasirinkimą dėl savo vadovo ir šalies ateities. Neturime slaptų ketinimų, nesiekiame kištis į šalies vidaus reikalus. Tik prašome surengti nacionalinį dialogą apie tai, kaip išspręsti dabartinę krizę, ir surengti laisvus bei sąžiningus rinkimus.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Ministrai pareiškė tvirtai remiantys Baltarusijos suverenumą bei nepriklausomybę ir paragino visus tarptautinius partnerius nesikišti į jos vidaus reikalus.

Taip pat buvo aptartas sankcijų klausimas ir ministrai pakartojo politinę valią kuo greičiau priimti naujas ribojamąsias priemones.

Galiausiai Taryba taip pat peržiūrėjo ES ir Baltarusijos santykius apskritai ir šiame kontekste aptarė tolesnę finansinę paramą, kuri galėtų būti suteikta pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai.

Libija

Vėliau Taryba aptarė naujausius įvykius Libijoje po to, kai 2020 m. rugpjūčio 21 d. Prezidentinės tarybos pirmininkas Fayezas Al-Serrajas ir Atstovų Rūmų pirmininkas Aguila Salehas paskelbė pranešimus dėl tolesnių veiksmų Libijos krizei įveikti.

Ministrai nurodė šiuos pagrindinius prioritetus: susitarti dėl ilgalaikio ir tvaraus ugnies nutraukimo pagal JT vadovaujamą procesą, nutraukti naftos blokadą visoje Libijoje ir atnaujinti politinį dialogą.

Ministrai taip pat turėjo galimybę aptarti neseniai pradėtos operacijos IRINI rezultatus įgyvendinant JT ginklų embargą.

Be to, Taryba nustatė naujas sankcijas dviem asmenims ir trims subjektams, keliantiems grėsmę taikai ir saugumui Libijoje, pažeidžiantiems ginklų embargą arba vykdantiems žmogaus teisių pažeidimus.

Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga

Po to Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis apie ES santykius su kolegomis iš Afrikos Sąjungos ir būdus stiprinti santykius su Afrika vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu.

Ministrai susitarė nustatyti bendrus strateginius prioritetus, kad būtų sudarytos sąlygos bendradarbiavimui kitą dešimtmetį, ir sutelkti dėmesį į apčiuopiamus rezultatus laikantis Europos komandos požiūrio.

Atsižvelgiant į tai, Tarybai taip pat buvo pateikta naujausia informacija apie derybų dėl sistemos nustojus galioti Kotonu susitarimui padėtį.

Einamieji reikalai

Svarstydami punktą „Einamieji reikalai“, ministrai buvo informuoti apie padėtį Venesueloje ir apie paskutinio Tarptautinės kontaktinės grupės posėdžio rezultatus. Ministrai sutiko, kad tarptautinė bendruomenė turi sutelkti visas pastangas, kad padėtų venesueliečiams rasti taikų ir demokratinį dabartinės krizės sprendimą ir būtų patenkinti neatidėliotini gyventojų poreikiai.

Kalbant apie Rusiją, vyriausiasis įgaliotinis paminėjo A. Navalno apnuodijimą ir būtinybę skubiai atlikti tarptautinį tyrimą, užtikrinant visišką skaidrumą ir bendradarbiaujant su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija.

Ministrai pripažino, kad padėtis Libane yra sudėtinga, ir pabrėžė savo solidarumą su žmonėmis, akcentuodami, kad reikia skubiai suformuoti naują vyriausybę.

Kalbant apie Kiniją, vyriausiasis įgaliotinis informavo ministrus apie rugsėjo 14 d. įvykusią ES ir Kinijos vadovų vaizdo konferenciją, kurioje daugiausia dėmesio skirta derybų dėl išsamaus investicijų susitarimo padėčiai ir žmogaus teisių padėčiai.

Galiausiai Turkijos klausimu ministrai trumpai aptarė padėtį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, rengdamiesi būsimam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Nors ministrai pripažino kai kuriuos pastarojo meto teigiamus veiksmus, jie paragino Turkiją imtis tolesnių deeskalavimo veiksmų.