"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2019 10 07–08, 2019 m. spalio 7–8 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai, 2019 m. spalio 8 d., antradienis
Vidaus saugumo ateitis
Ministrai aptarė naujų technologijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes vidaus saugumo srityje. Jie pažymėjo, kad reikalingas iniciatyvus požiūris, kuris leistų valdžios institucijoms ir laikytis teisės aktų, ir apsaugoti privatumą bei pagrindines teises. Ministrai pareiškė bendrą paramą Europolo inovacijų laboratorijos, kuri galėtų veikti kaip naujų technologijų plėtros stebėtoja ir skatintų inovacijas, įsteigimui. Jie aptarė galimas šios naujos laboratorijos užduotis ir prioritetus, taip pat klausimą, kas turėtų dalyvauti jos veikloje.
Ministrai taip pat išnagrinėjo hibridinių grėsmių ir vidaus saugumo sąsajas. Diskusijoje daugiausia dėmesio visų pirma skirta tam, kaip ES galėtų geriau padėti valstybėms narėms aptikti bei nustatyti hibridines grėsmes ir jas pašalinti, kiek tai susiję su vidaus saugumu. Ministrai taip pat diskutavo, kurios ES agentūros ir mechanizmai galėtų būti svarbūs šiam darbui.
Mūsų visuomenės pokyčiai gali palengvinti mūsų gyvenimą, tačiau jie taip pat sudaro sąlygas nusikaltėliams rasti naujų būdų nusikaltimams įvykdyti. Esame pasiryžę dirbti kartu, jog užtikrintume, kad teisėsaugos institucijos būtų pajėgios reaguoti į naujas grėsmes. Mums visiems svarbu būti technologinės plėtros priešakyje ir turėti tinkamų priemonių reaguoti į naujas ir sudėtingas hibridines grėsmes.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo
Dešiniosios pakraipos smurtinis ekstremizmas ir terorizmas
Vidaus reikalų ministrai apsvarstė dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo ir terorizmo klausimus. Jie patvirtino, kad reikia toliau dirbti sprendžiant šiuos klausimus:
susidaryti geresnį dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo ir terorizmo padėties vaizdą
toliau plėtoti gerąja praktiką, kaip geriau aptikti smurtinį ekstremizmą ir terorizmą, stiprinti jų prevenciją ir kovą su šiais reiškiniais, taip pat dalytis šios praktikos pavyzdžiais
spręsti dešiniosios pakraipos ekstremistinio turinio neteisėto platinimo internete ir realiame gyvenime klausimą
bendradarbiauti su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis.
Migracija
Per pietus ministrai aptarė su migracija susijusią padėtį. Jie pasinaudojo proga susidaryti bendrą vaizdą apie migracijos padėtį ES apžvelgiant visus maršrutus, ypač daug dėmesio skirdami atvykstančių asmenų skaičiaus didėjimui rytiniame Viduržemio jūros regione ir neseniai padarytam Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Maltos pareiškimui dėl laikinos išlaipinimo tvarkos.
Svarbiausi 2019 m. spalio 8 d. Liuksemburge įvykusio Vidaus reikalų tarybos posėdžio momentai
Teisingumas, 2019 m. spalio 7 d., pirmadienis
Pagrindinės teisės
Taryba priėmė išvadas Pagrindinių teisių chartijos 10-ųjų metinių proga. Išvadose dar kartą patvirtinama, kad Sąjunga yra grindžiama bendromis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios teisės yra Europos Sąjungos kertinis akmuo ir visos valstybės narės ir ES institucijos jas turi visapusiškai gerbti.
Ministrai viešame posėdyje pasikeitė nuomonėmis apie ES kovos su korupcija veiksmus. Didelė dauguma ministrų pritarė principui, kad reikėtų naujos išsamios ES strategijos ar veiksmų plano, kuriuose dėmesys turėtų būti sutelktas į sritis, kuriose ES veikla gali suteikti pridėtinės vertės. Taip pat bus nagrinėjama galima sinergija su esamomis tarptautinėmis priemonėmis. Galiausiai, pirmininkaujanti valstybė narė padarė išvadą, kad aiški dauguma pritaria tam, kad ES taptų visateise Europos Tarybos kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) nare.
Korupcija, nors ir skirtingu mastu, daro poveikį visoms valstybėms narėms. Išplitusi korupcija pakerta piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir teisinės valstybės principu. Ji taip pat stabdo ekonomikos augimą. Tai iššūkis, kurį turime įveikti kartu, o ES turėtų rodyti pavyzdį.
Suomijos teisingumo ministrė Anna-Maja Henriksson
Taryba priėmė išvadas dėl Eurojusto. Ji pabrėžė šios agentūros svarbą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir jos, kaip bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, Europolu ir būsima Europos prokuratūra, svarbą.
Taryba taip pat priminė, kad Eurojustui turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad jis galėtų atremti naujus iššūkius, atsirandančius dėl technologinės plėtros, ir grėsmes, kylančias dėl kintančios saugumo padėties.
Taryba dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą prisijungti prie EŽTK. Ministrai susitarė dėl papildomų derybinių nurodymų, todėl Komisija yra pasirengusi artimiausiu metu atnaujinti derybas su Europos Taryba.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Mūsų visuomenės pokyčiai gali palengvinti mūsų gyvenimą, tačiau jie taip pat sudaro sąlygas nusikaltėliams rasti naujų būdų nusikaltimams įvykdyti. Esame pasiryžę dirbti kartu, jog užtikrintume, kad teisėsaugos institucijos būtų pajėgios reaguoti į naujas grėsmes. Mums visiems svarbu būti technologinės plėtros priešakyje ir turėti tinkamų priemonių reaguoti į naujas ir sudėtingas hibridines grėsmes.
Korupcija, nors ir skirtingu mastu, daro poveikį visoms valstybėms narėms. Išplitusi korupcija pakerta piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir teisinės valstybės principu. Ji taip pat stabdo ekonomikos augimą. Tai iššūkis, kurį turime įveikti kartu, o ES turėtų rodyti pavyzdį.
