Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas
Žmogaus teisės yra ES išorės veiksmų pagrindas. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi visame pasaulyje ginti ir propaguoti žmogaus teises.
ES įsipareigojimai žmogaus teisių srityje
ES sutartys
Pagarba žmogaus teisėms yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir vienas iš pagrindinių jos išorės santykių aspektų.
ES yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.
Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis
ES sutartyse nustatyta, kad ES veiksmai tarptautinėje arenoje turi būti grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą: demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumu ir nedalomumu, pagarba žmogaus orumui, lygybės bei solidarumo principais ir Jungtinių Tautų Chartijos bei tarptautinės teisės principų laikymusi.
Pagrindinių teisių chartija
Įgyvendindamos ES teisę ES institucijos ir įstaigos, taip pat ES valstybės narės privalo laikytis Pagrindinių teisių chartijos. Jos turi laikytis šios chartijos ir ES išorės santykių srityje.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Europos žmogaus teisių konvencija
1948 m. gruodžio 10 d. priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija paklojo pamatus tokiai žmogaus teisių teisei, kuri šiandien yra žinoma visame pasaulyje. Ši deklaracija buvo itin svarbus orientyras Europos žmogaus teisių konvencijos, kuri buvo pateikta pasirašyti 1950 m. lapkričio 4 d. ir įsigaliojo 1953 m. rugsėjo 3 d., rengėjams.
Europos žmogaus teisių konvenciją yra pasirašiusios visos 27 ES šalys. ES sutartys įpareigoja ją prisijungti prie šios konvencijos.
Žmogaus teisių politika
ES siekia inkorporuoti žmogaus teises vykdydama visus savo išorės veiksmus, įskaitant prekybos, migracijos ir aplinkos politiką. Visi ES pasirašyti susitarimai turi derėti su žmogaus teisėmis.
Veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje
ES darbas žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo visame pasaulyje srityje grindžiamas 2020 m. lapkričio mėn. priimtu 2020–2024 m. laikotarpio veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje. 2024 m. gegužės 27 d. ES nusprendė pratęsti veiksmų plano galiojimą iki 2027 m.
Veiksmų planą sudaro penkios veiksmų kryptys:
- asmenų apsauga ir įgalinimas,
- atsparios, įtraukios ir demokratinės visuomenės kūrimas,
- pasaulinės žmogaus teisių ir demokratijos sistemos propagavimas,
- naujos technologijos: galimybių išnaudojimas ir uždavinių sprendimas,
- rezultatų siekimas bendradarbiaujant.
- Tarybos išvados dėl ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2024 m. gegužės 27 d.)
- ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2020–2027 m.)
Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos
Metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos išsamiai apžvelgiamos ES pastangos bei laimėjimai ir iššūkiai, su kuriais ji susiduria skatindama kurti pasaulį, kuriame gerbiamos žmogaus teisės, laikomasi demokratijos principų ir saugomas visų asmenų orumas ir laisvė.
ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais
ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vaidmuo – didinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą, matomumą ir nuoseklumą vykdant išorės veiksmus ir formuoti pozityvų naratyvą žmogaus teisių tema.
Įgaliotinis bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis ir taip pat:
- pirmininkauja dialogams žmogaus teisių klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis,
- dirba gilindamas politinį bendradarbiavimą su atitinkamais partneriais,
- atkreipia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, į kuriuos būtina skubiai reaguoti,
- skatina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
- remia tarptautinę baudžiamąją justiciją.
Dabartinė specialioji įgaliotinė žmogaus teisių klausimais yra Kajsa Ollongren.
ES gairės dėl žmogaus teisių,
ES yra priėmusi ne vienas gaires žmogaus teisių srityje. Šiose gairėse jos prioritetai tapo praktinėmis instrukcijomis ES politikos formuotojams, valstybėms narėms ir ES delegacijoms visame pasaulyje.
Gairėse kalbama, pavyzdžiui, apie kankinimą ir netinkamą elgesį, mirties bausmę, religijos ar tikėjimo laisvę, vaikų teises, LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis apsaugą, smurtą prieš moteris bei mergaites ir saviraiškos laisvę internete bei realiame gyvenime.
- Kankinimas ir netinkamas elgesys
- Mirties bausmė
- Religijos ar tikėjimo laisvė
- Vaiko teisės
- Vaikai ir ginkluotieji konfliktai
- Nediskriminavimas
- LGBTI asmenų apsauga
- Smurtas prieš moteris
- Saviraiškos laisvė
- Tarptautinė teisė
- Žmogaus teisių gynėjai
- Saugus geriamasis vanduo
Daugiau informacijos:
Kaip ES įgyvendina žmogaus teisių politiką
ES turi daug įvairių žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemonių. Tokios priemonės – tai dialogai žmogaus teisių klausimais, pareiškimai ir kitų formų dalyvavimas daugiašaliuose forumuose, projektuose bei programose, taip pat ES rinkimų stebėjimo misijos.
Dialogai žmogaus teisių klausimais
Europos Sąjunga reguliariai palaiko dialogus žmogaus teisių klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis ir regioninėmis grupėmis. Kiekvienas dialogas užmezgamas laikantis ES gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais, kurias Taryba priėmė 2001 m., o paskutinį kartą atnaujino 2021 m.
Taryba įvertina žmogaus teisių padėtį atitinkamoje valstybėje ir, priėmusi išvadas, nusprendžia, ar būtų tinkama pradėti dialogą su ta valstybe.
Bėgant metams dialogai žmogaus teisių klausimais buvo užmegzti su maždaug 60 valstybių ir regioninių grupių visame pasaulyje. Šie dialogai – tai platforma, kurioje keliami žmogaus teisių srityje svarbūs klausimai, keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinamas dvišalis bei daugiašalis bendradarbiavimas.
Dalyvavimas daugiašaliuose forumuose
Taryba yra atsakinga už Europos Sąjungos strateginių prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių forumuose nustatymą. Tuo tikslu ji kartą per metus priima išvadas ir nustato pagrindines ES veiksmų kryptis, kurių turi būti laikomasi ir Žmogaus teisių taryboje.
2025 m. sausio mėn. priimtose išvadose Taryba pabrėžė, jog norint, kad įstatymai ir normos būtų stipresni už konfliktus, visi turi įsipareigoti laikytis daugiašališkumo ir tarptautinės tvarkos, kurių pagrindas yra Jungtinės Tautos. Siekdama šio tikslo ES ir toliau bendradarbiaus su visais pasaulio regionais ir stiprins bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis.
Daug dėmesio ES skirs ir tam, kad būtų užtikrinama atskaitomybė ir dedama daugiau pastangų užtikrinti lyčių lygybę. ES tęs darbą, kad būtų sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai visame pasaulyje ir būtų užkirstas kelias tolesniems pažeidimams, be kita ko, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir padėties Artimuosiuose Rytuose, ypač Gazoje, kontekste.
- Jungtinių Tautų žmogaus teisių forumai: Taryba patvirtino ES prioritetus (pranešimas spaudai, 2025 m. sausio 27 d.)
- ES bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis
Teminė Žmogaus teisių ir demokratijos programa
Teminė Žmogaus teisių ir demokratijos programa yra viena iš programų, vykdomų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (2021–2027 m. ES išorės veiksmų fondų programa). Jos biudžetas – 1,5 mlrd. €.
Programa užtikrina veiksmų nepriklausomumą, nes joje numatytas tiesioginis bendradarbiavimas su žmogaus teisių gynėjais ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, o nacionalinių valdžios institucijų pritarimas nereikalingas.
Be to, tai pasaulinio masto programa, kuria gali būti naudojamasi žmogaus teisėms remti bet kur už Europos Sąjungos ribų, nes ji veikia visame pasaulyje nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Rinkimų stebėjimo misijos
ES rinkimų stebėjimo misijos yra esminė Europos Sąjungos veiksmų, kuriais visame pasaulyje skatinama demokratija, žmogaus teisės ir pilietinės visuomenės dalyvavimas, dalis.
Rinkimų stebėjimo misijų tikslas:
- didinti visuomenės pasitikėjimą rinkimais,
- skatinti piliečių dalyvavimą,
- atgrasyti nuo sukčiavimo,
- teikti informacija pagrįstą, nešališką ir faktinį rinkimų proceso vertinimą.
Ilgalaikėje perspektyvoje jų tikslas taip pat yra:
- gerinti bendrą rinkimų sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkimams rengti,
- didinti valstybės institucijų nepriklausomumą ir atskaitomybę,
- didinti šalių partnerių atsparumą remiant gerą valdymą,
- švelninti galimus su rinkimais susijusius konfliktus.
Nuo 2000 m. ES yra išsiuntusi virš 180 rinkimų stebėjimo misijų į daugiau kaip 65 šalis.
Europos Sąjunga siunčia rinkimų stebėjimo misijas į visas pasaulio šalis, išskyrus regionus, kurie priklauso Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). ES valstybėse narėse rinkimų procesus stebi ESBO.
Su žmogaus teisėmis susijusios sankcijos
Reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, ES gali taikyti sankcijas asmenims ir subjektams.
Taip pat žr.:
Žmogaus teisės
Pagrindinės teisės ES
Sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. gegužės 28 d.