Programa „Erasmus+“

„Erasmus+“ – tai ES programa švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui Europoje remti. Šiuo metu tai viena iš labiausiai žinomų, išgarsėjusių ir sėkmingiausių ES programų. Ji buvo pradėta 1987 m. kaip kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta mobilumo programa.

Jau daugiau nei 35 metus ji suteikia jaunimui galimybių išvykti į užsienį ir taip praplėsti savo akiratį. Programa „Erasmus+“ suteikia pridėtinės vertės Europos lygmeniu – ji viršija tai, ką dalyvaujančios šalys galėtų pasiekti vienos pačios. Programa „Erasmus+“ ir jos pirmtakės padarė teigiamą poveikį daugiau kaip 12 mln. europiečių:

• padėjo jiems tobulėti profesiniame ir asmeniniame gyvenime,
• stiprino europinę tapatybę ir vertybes.

2021–2027 m. programa „Erasmus+“

Besimokančiųjų ir darbuotojų mobilumas yra programos „Erasmus+“ pagrindas. Būtent dėl unikalios gyvenimo, studijavimo, mokymosi ar kelionių į užsienį patirties dalyviai:

• įgyja pasitikėjimo savimi ir socialinių emocinių įgūdžių,
• atranda įvairias kultūras,
• užmezga asmeninius ir profesinius ryšius su žmonėmis iš kitų šalių.

Tai pagerina jų karjeros perspektyvas ir užtikrina jų aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime, kartu prisidedant prie didesnės socialinės įtraukties ir europinės tapatybės stiprinimo.



2021–2027 m. programoje daug dėmesio skiriama:

• socialinei įtraukčiai,
• žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms,
• skatinimui, kad jaunimas dalyvautų demokratiniame gyvenime.

Ja remiami prioritetai ir veikla, išdėstyti Europos švietimo erdvės iniciatyvoje, Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo Europoje iniciatyvų rinkinyje) ir Europos įgūdžių darbotvarkėje. Programa taip pat:

• padedama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį,
• įgyvendinami tam tikri 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos aspektai,
• padedama plėtoti europinę pakraipą sporto srityje.

Kasmet pagal programą „Erasmus+“ surengiama virš 2 000 tarptautinių strateginių partnerysčių – ji yra plečiama ir tampa vis labiau tarptautinė.

Programa iš dalies valdoma nacionaliniu lygmeniu (tai daro nacionalinės agentūros) ir iš dalies – Europos lygmeniu​ (tai daro Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA)).

• Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga

Programa taip pat siekiama skatinti darnų jos partnerių vystymąsi aukštojo mokslo srityje ir padėti pasiekti ES jaunimo strategijos tikslus.

Programa „Erasmus+“ siekiama:

• sumažinti nedarbą, ypač tarp jaunimo,
• propaguoti suaugusiųjų mokymąsi, ypač skatinti, kad jie įgytų naujų įgūdžių ir tų įgūdžių, kurių reikia darbo rinkai,
• skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratijos procese,
• remti inovacijas, bendradarbiavimą ir reformas,
• mažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių,
• skatinti bendradarbiavimą su ES šalimis partnerėmis ir mobilumą jose.

2021–2027 m. programos biudžetas

Numatomas programos septynerių metų (2021–2027 m.) biudžetas – 26,2 mlrd. €. Tai beveik dvigubai didesnis finansavimas nei 2014–2020 m. laikotarpiu.



Numatoma, kad įgyvendinant naująją daugiametę finansinę programą (DFP) programos „Erasmus+“ dalyvių skaičius padidės tris kartus.

• 2021–2027 m. ilgalaikis ES biudžetas ir gaivinimo priemonių rinkinys

Kas gali dalyvauti?

„Erasmus+“ suteikia galimybių ne vien universitetų studentams. Ši programa, kuria sujungiamos septynios ankstesnės programos, suteikia galimybių:

• atskiriems asmenims: visų amžiaus grupių žmonėms, padedant jiems įgyti žinių bei patirties ir jomis dalytis institucijose ir organizacijose skirtingose šalyse,
• organizacijoms: labai įvairioms organizacijoms, įskaitant universitetus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, idėjų institutus, mokslinių tyrimų organizacijas ir privačias įmones.

Joje gali dalyvauti mokiniai, aukštojo mokslo ir profesinio rengimo bei mokymo įstaigose besimokantys asmenys, suaugę besimokantys asmenys, jaunimo mainų dalyviai, jaunimo darbuotojai ir sporto treneriai.

Programa šiuo metu aprėpia 33 šalis:

• ES valstybes nares,
• Turkiją,
• Šiaurės Makedonijos Respubliką,
• Serbiją,
• Norvegiją,
• Islandiją,
• Lichtenšteiną,
• Jungtinę Karalystę (nuo 2027 m.; tai bus peržiūrėta po 10 mėnesių).

Pagal naująją programą „Erasmus+“ taip pat investuojama į tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, pavyzdžiui:

• Europos universitetų tinklų iniciatyvą, kuria skatinamas ES aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas,
• „Erasmus+“ mokytojų akademijas, kuriomis kuriamos mokytojų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų Europos partnerystės,
• profesinės kompetencijos centrus – bendradarbiavimo tinklus, sujungiančius įvairius vietos partnerius, kad būtų kuriamos inovacijoms, regioninei plėtrai ir socialinei įtraukčiai skirtos įgūdžių ekosistemos.

• Galimybės pagal „Erasmus+“ (Europos Komisija)

Kas nauja 2021–2027 m. programoje „Erasmus+“?

Programai „Erasmus+“ tenka itin svarbus vaidmuo plėtojant Europos švietimo erdvę. ES vadovai paragino intensyvinti mobilumą ir mainus, be kita ko, taikant iš esmės sustiprintą, įtraukią ir išplėstą programą „Erasmus+“.



Dabartinės kartos programa į šį raginimą atsižvelgiama taip:

• mobilumo mokymosi tikslais galimybė siūloma rekordiniam skaičiui žmonių,
• didinamas prieinamumas mažiau galimybių turintiems jaunuoliams,
• didinamas prieinamumas nedidelėms ir visuomeninėms organizacijoms,
• išlaikomas integruotas programos pobūdis, apimant visų formų mokymąsi – formalųjį, neformalųjį ir savaiminį.

Įtraukia programa „Erasmus+“:

• pasiekiama daugiau žmonių, kurie turi mažiau galimybių,
• apimami žmonės iš įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės aplinkos,
• apimami kaimo ir atokiose vietovėse gyvenantys žmonės,
• užtikrinamas labiau tarptautinis programos pobūdis.

Skaitmenine programa „Erasmus+“:

• remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir spartinama švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninė pertvarka, ypač reaguojant į COVID-19 pandemiją,
• skatinamos stažuotės skaitmeniniame sektoriuje,
• diegiamas Europos studento pažymėjimas.

Žaliąja programa „Erasmus+“:

• dalyviams siūlomos finansinės paskatos naudotis darniųjų rūšių transportu,
• investuojama į projektus, kuriais didinamas informuotumas aplinkos klausimais.

Programa „Erasmus+“ jaunimui:

• padedama jaunimui keliauti ir atrasti Europos įvairovę, sužinoti apie Europos kultūros paveldą ir istoriją pagal iniciatyvą „Discover EU“.

Atsparumo didinimo pastangomis pagal programą „Erasmus+“:

• padedama sparčiau diegti naują praktiką, kuria nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis gerinama švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybė ir aktualumas visoje Europoje.

2028–2034 m. programa „Erasmus+“

Šiuo metu vyksta derybos dėl naujos kartos programos „Erasmus+“ (2028–2034 m.).

2026 m. gegužės 11 d. Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos – tai pirmas žingsnis siekiant pradėti derybas su Europos Parlamentu. Finansiniai ir horizontalieji aspektai toliau svarstomi kitos daugiametės finansinės programos (DFP) kontekste.

Siūloma programa grindžiama 2021–2027 m. laikotarpio programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso pasiekimais. Ja siekiama toliau remti kokybišką švietimą bei mokymą, mobilumą mokymosi tikslais ir įgūdžių ugdymą, kartu skatinant pilietinį aktyvumą, solidarumą ir socialinę įtrauktį.

Būsima programa grindžiama dviem pagrindiniais ramsčiais:

• mokymosi galimybės visiems,
• gebėjimų stiprinimas pasitelkiant organizacijų ir institucijų bendradarbiavimą ir remiant politikos plėtojimą.

Pagal ją bus toliau remiama veikla švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse, kartu išplečiant galimybes, susijusias su savanoriavimu, dalyvavimu ir specialistų ugdymu visoje Europoje.

• Programa „Erasmus+“: Taryba susitarė dėl pozicijos dėl pavyzdinės ES švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programos (pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 11 d.)

Išplėsta taikymo sritis

Numatoma, kad nuo 2028 m. pagal programą bus:

• toliau remiamas švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas,
• remiamasi Europos solidarumo korpuso palikimu,
• remiamas jaunimo dalyvavimas ir savanoriavimas, įskaitant humanitarinės pagalbos iniciatyvas,
• stiprinamas bendradarbiavimas sporto srityje.

• Europos solidarumo korpusas

Tarybos pozicija

Taryba pasiūlė šio teisės akto teksto pakeitimus, kuriais stiprinamas valstybių narių vaidmuo, užtikrinama, kad visi sektoriai būtų matomi, ir išsaugomas Europos solidarumo korpuso palikimas.

Pirmiausia Taryba ragina užtikrinti:

• tvirtesnį valdymo modelį su didesniais valstybių narių tikrinimo įgaliojimais,
• nuorodas į savanoriavimą, vykdomą pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso iniciatyvą,
• didesnį pagal programą „Erasmus+“ remiamų veiksmų jaunimo ir sporto srityse matomumą.