Skip to content

Europos švietimo erdvė

Europos švietimo erdvė skatina ES šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, siekiant sukurti atsparesnes ir įtraukesnes nacionalines švietimo ir mokymo sistemas.

Kas yra Europos švietimo erdvė?

ES siekis – suteikti galimybes visiems ES piliečiams įgyti geriausią išsilavinimą ir gauti geriausią mokymą.

Nors kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo švietimo ir mokymo sistemą, ES labai joms padeda. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą bei keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir papildo nacionalines pastangas ir reformas.

Švietimas yra itin svarbus suartinant ES piliečius ir užtikrinant jų ir visos ES ateitį. Visi europiečiai turėtų galėti pasinaudoti įvairiu bendru kultūros ir švietimo paveldu.



Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu, kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje.

Europos švietimo erdvė skatina ES šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, siekiant sukurti atsparesnes ir įtraukesnes nacionalines švietimo ir mokymo sistemas.

Kodėl mums to reikia?

Švietimas ir mokymas yra geriausios investicijos į Europos ateitį. Jie atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą. Reikia, kad Europos švietimo ir mokymo sistemos žmonėms suteiktų perspektyvias žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurių jiems reikia, kad jie galėtų kurti naujoves ir klestėti.

Švietimas turėtų padėti jaunimui įgalėti reikšti savo požiūrį ir įsitraukti, dalyvauti ir formuoti ateities Europą, kuriai būtų būdinga demokratija, solidarumas ir įtrauktis.

Pagrindinės Europos švietimo erdvės iniciatyvos

Vienas iš Europos politinės darbotvarkės prioritetų – suteikti jaunimui galimybių įgyti geriausią išsilavinimą ir gauti geriausią mokymą bei galiausiai saugias darbo vietas, todėl ES siūlo daug naujų ir atnaujintų iniciatyvų.

Programa „Erasmus+“

Studijuoti ir mokytis užsienyje turėtų būti norma vis įtraukesnėje Europoje. Programa „Erasmus+“ skatinamas mobilumas mokymosi tikslais visoje Europoje ir už jos ribų.

ES piliečiai turėtų labai aiškiai jausti savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokti Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos tapatybę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir kultūromis.

ES nori nuveikti daugiau, kad paskatintų dalyvauti šioje programoje.

Skaitmeniniai įgūdžiai ir švietimas

Skaitmeninės technologijos praturtina mokymąsi įvairiais būdais ir suteikia mokymosi galimybių – jos turi būti prieinamos visiems. Svarbu gerinti mokymąsi ir mokymą skaitmeniniame amžiuje, kelti besimokančių asmenų ir ugdytojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti parengiant skaitmeninių įgūdžių lavinimo programas.

Pasitelkiant programą „Erasmus+“ numatoma švietimo ir mokymo sistemas ir infrastruktūrą pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus.

ES remia švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą pasitelkus inovacijas: pedagoginiais tikslais ir novatoriškai naudojant skaitmenines technologijas. Tikslas – ugdyti visų ES piliečių skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad:

  • būtų ugdomas atsparumas dezinformacijai ir propagandai,
  • būtų skatinama naudotis technologijomis savo pačių gerovei ir pilietiniam angažuotumui.

Aukštasis mokslas

Europos aukštojo mokslo sektorius susiduria su specifiniais iššūkiais ir poreikiu stiprinti aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą. Pagal programą „Erasmus+“ numatyto mobilumo mokymosi tikslais ir strateginių ES partnerysčių pridėtinė vertė jau pasitvirtino, o dabar rengiamos ir kai kurios kitos priemonės:

  • Europos universitetų tinklo plėtojimas,
  • daugiakalbis mokymasis,
  • kvalifikacijų pripažinimas,
  • bendrų švietimo ir mokslinių tyrimų programų bei projektų plėtotė,
  • mokymosi visą gyvenimą skatinimas,
  • mobilumo mokymosi tikslais gerinimas, pasiūlant savanorišką Europos studento pažymėjimą.

Europos universitetai

Europos universitetų tinklų iniciatyva pradėta 2018 m. kaip pavyzdinė Europos švietimo erdvės iniciatyva. „Europos universitetai“ – tai plataus užmojo tarpvalstybiniai aukštojo mokslo institucijų, plėtojančių ilgalaikį struktūrinį ir tvarų bendradarbiavimą, aljansai. Aljansai turi suburti ne mažiau kaip tris aukštojo mokslo institucijas iš trijų ES ar kitų programos „Erasmus“ šalių.

Kokybiškas ir įtraukus švietimas

Kiekvienas asmuo turėtų turėti galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo jo socialinės ir ekonominės padėties. ES siekia, kad visi vaikai, be kita ko, vaikai iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių regionų, taip pat iš bet kokios socialinės ir ekonominės aplinkos, turėtų prieigą prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų.

ES siekia užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą, kad būtų remiamas visų besimokančiųjų ugdymas. Galima dar daugiau nuveikti siekiant propaguoti mokytojo ir kitų švietimo darbuotojų profesijų patrauklumą bei svarbą ir remti nuolatinį jų kvalifikacijos kėlimą.

Būtina suvienyti jėgas, kad būtų mažinamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius Europoje ir didinamos galimybės vienodomis sąlygomis įgyti išsilavinimą.

Kalbų mokymasis

Dviejų kalbų, be gimtosios, mokėjimas turėtų tapti standartu. Daugiakalbystės kompetencija turėtų būti laikoma svarbia Europos švietimo erdvės sudedamąja dalimi. Ji skatina supratimą ir įvairovę, taip pat padeda propaguoti Europos vertybes. ES norėtų tvirtinti ir tobulinti priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti daugiakalbystę ir gerinti kalbų mokymosi ir mokymo kokybę bei veiksmingumą.

Kvalifikacijų pripažinimas

Mokyklos ir aukštojo mokslo kvalifikacija turėtų būti pripažįstama visoje ES. Siekiant užtikrinti sklandų besimokančių asmenų mobilumą visoje ES, reikia aktyvesnio švietimo ir mokymo sistemų bendradarbiavimo, kad būtų skatinamas akademinis kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių pripažinimas.

Pagrindiniai faktai

Idėją sukurti Europos švietimo erdvę Europos vadovai pirmą kartą patvirtino 2017 m. Geteborge (Švedija) įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime.

2018 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė išvadas dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos.

2020 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatė atnaujintą Europos švietimo erdvės viziją ir konkrečius veiksmus jai įgyvendinti. 2021 m. vasario 26 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos 2021–2020 m. laikotarpiui.

ES ir jos valstybės narės plėtoja iniciatyvas, kad iki 2025 m. Europos švietimo erdvė taptų realybe.

Taip pat žr.:

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 4 d.