Vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini deklaracija ES vardu dėl Krymo

Praėjus trejiems metams nuo Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, Europos Sąjunga tebėra tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Europos Sąjunga pakartoja nepripažįstanti šio tarptautinės teisės pažeidimo ir toliau jį smerkianti. Tai tebėra tiesioginis iššūkis tarptautiniam saugumui, turintis reikšmingų pasekmių tarptautinei teisinei tvarkai, kuria saugomas visų valstybių vientisumas ir suverenitetas.

Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi visapusiškai įgyvendinti nepripažinimo politiką, be kita ko, taikydama ribojamąsias priemones. ES vėl ragina JT valstybes nares apsvarstyti panašias nepripažinimo priemones pagal JT GA rezoliuciją 68/262. Europos Sąjunga nepripažįsta nei Rusijos Federacijos Krymo pusiasalyje surengtų rinkimų, nei šiuose rinkimuose išrinktų vietos ar nacionalinių atstovų.

Per praėjusius metus vykdomu pusiasalio militarizavimu buvo toliau daromas poveikis saugumo padėčiai Juodosios jūros regione, o žmogaus teisių padėtis Krymo pusiasalyje toliau blogėjo. Buvo šiurkščiai pažeistos Krymo totorių teisės: uždarytos Krymo totorių žiniasklaidos priemonės, uždrausta jų savivaldos institucijos – Medžliso – veikla ir persekiojami jos vadovai. Krymo totorių ir asmenų, nepripažįstančių neteisėtos pusiasalio aneksijos, teises ginantiems advokatams Emiliui Kurbedinovui ir Mykolai Polozovui patiems buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Todėl raginame paleisti pirmąjį pirmininko pavaduotoją Achtemą Čijgozą ir panaikinti kaltinimus pirmininko pavaduotojui Ilmi Umerovui, taip pat visapusiškai gerbti teisę turėti advokatą. Be to, ES pakartoja raginanti nedelsiant paleisti Olehą Sencovą, Oleksandrą Kolčenko ir visus tuos, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti pažeidžiant tarptautinę teisę.

Turėtų būti nuodugniai ištirtos visos nebaigtos nagrinėti žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, priverstinio dingimo, kankinimo ir nužudymo, bylos. Tebėra itin svarbu suteikti tarptautiniams žmogaus teisių subjektams visapusišką, laisvą ir neribojamą galimybę patekti į visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą ir Sevastopolį. Šiomis aplinkybėmis ES primena 2016 m. gruodžio 19 d. JT GA rezoliuciją 71/205 ir ragina visapusiškai ją įgyvendinti.

Šalys kandidatės buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija*, Juodkalnija* ir Albanija* bei Europos ekonominės erdvės narėmis esančios ELPA šalys Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, taip pat Ukraina ir Gruzija prisijungia prie šios deklaracijos.

*Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Albanija toliau dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese.“

____________________________

Ši deklaracija paskelbta trečiosioms Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos metinėms pažymėti (2017 m. kovo 18 d.)