Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2016 m. birželio 27–28 d.

Pagrindiniai rezultatai

Išorės žvejybos laivynai

Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo. Pasiūlymu siekiama modernizuoti ir supaprastinti galiojančią ne ES vandenyse žvejojantiems ES laivams suteikiamų leidimų ir ES vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių žvejybos laivams suteikiamų leidimų administravimo sistemą. Jame taip pat nagrinėjami kiti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas perregistruojant kitoje šalyje ir privatūs ES laivynų žvejybos ne ES vandenyse susitarimai. Tarybos bendrame požiūryje daugiausia dėmesio skiriama techniniams patobulinimams, supaprastintoms administracinėms procedūroms ir geresniam kontrolės reglamento suderinimui su bendra žuvininkystės politika (BŽP).

• Išorės žvejybos laivynai. Taryba susitarė dėl savo pozicijos

„Tarybos tekstu numatoma padidinti išorės žvejybos veiklos skaidrumą ir užtikrinama, kad bus sudėtingiau vengti taikyti BŽP taisykles, taip pat kartu mažinama administracinė našta“

Nyderlandų žemės ūkio ministras ir Tarybos pirmininkas Martijnas van Damas

2017 m. žvejybos galimybės

Ministrai buvo informuoti apie Komisijos komunikatą dėl 2017 m. žvejybos galimybių.

Valstybės narės iš esmės palankiai įvertino komunikatą, pripažino, kad žuvų išteklių bendra padėtis gerėja, ir pabrėžė, kad reikia geriau informuoti apie ES pastangas mažinti žvejybos apimtį.

Kelios delegacijos pareiškė pritariančios tam, kad iki 2017 m. būtų kuo daugiau pasiekti išteklių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslai; kartu jos yra pasirengusios prireikus atsižvelgti į socialinius ir ekonominius aspektus. Kai kurios kitos pabrėžė, kad dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo artimiausiu metu galėtų kilti problemų, visų pirma dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių.

2017 m. žvejybos galimybės, dėl kurių Taryba turės susitarti iki metų pabaigos, bus nustatytos laikantis 2014 m. BŽP tikslų, remiantis nepriklausomomis mokslinėmis rekomendacijomis. Pagal BŽP žvejybos poveikis ištekliams turėtų kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. būti suderintas su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslu. Tai padės užtikrinti gerą aplinkos būklę Europos jūrose ir sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemai.

Maisto švaistymas ir maisto nuostoliai

Taryba priėmė išvadas, kuriose nurodytos maisto švaistymo ir maisto nuostolių mažinimo iniciatyvos. Šios priemonės apima raginimą valstybėms narėms ir Komisijai tobulinti stebėseną ir duomenų rinkimą siekiant geriau suprasti problemą, būsimuose ES teisės aktuose daug dėmesio skirti maisto švaistymo ir maisto nuostolių prevencijai ir didesniam biomasės naudojimui, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas paaukoti neparduotus maisto produktus labdaros organizacijoms.

• Maisto nuostoliai ir maisto švaistymas. Tarybos išvados

Kiti darbotvarkės klausimai

Dviejų dienų posėdyje ministrai aptarė ir kitus klausimus, įskaitant šiuo metu vykstantį Ceeso Veermano vadovaujamos žemės ūkio darbo rinkų darbo grupės darbą ir endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas.

Be to, Taryba priėmė išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) ir patvirtino įgyvendinimo planą bei rekomendacijas dėl augalų apsaugos produktų darnaus naudojimo paspartinimo.

• Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena. Tarybos išvados

Rinkos padėtis

Komisija pateikė Tarybai naujausią informaciją apie pastarojo meto rinkos pokyčius svarbiausiuose žemės ūkio sektoriuose. Ji taip pat pranešė apie paramos priemones, dėl kurių susitarta 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. kovo mėn. Tarybos posėdžiuose. Po to įvykusiuose debatuose buvo nuodugniai įvertintos šiuo metu taikomos priemonės.

Daugelis ministrų pareiškė, kad jiems tebekelia susirūpinimą esama rinkos padėtis, ir pabrėžė, kad reikia palengvinti sudėtingą padėtį, kurioje yra atsidūrę Europos ūkininkai, ir padėti užtikrinti labiausiai paveiktų sektorių tvarumą.

Posėdžio pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė parengė išvadas, kuriose ji ragina Komisiją liepos mėn. pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima sumažinti šiuo metu rinkos patiriamą spaudimą ir kurios būtų suderinamos su esamais biudžeto apribojimais.

„Nepaisant rugsėjo ir kovo mėn. patvirtintų priemonių rinkinių krizė pieno produktų, kiaulienos ir vaisių bei daržovių sektoriuje tebesitęsia dėl nuolatinio pasiūlos ir paklausos disbalanso. Tai daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms. Dėl šios sunkios padėties reikia kuo greičiau imtis papildomų priemonių, todėl paraginome Komisiją 2016 m. liepos mėn. pateikti papildomą finansinių priemonių rinkinį.“

Nyderlandų žemės ūkio ministras ir Tarybos pirmininkas Martijnas van Damas

Ekologinis ūkininkavimas

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie derybų su Europos Parlamentu dėl ekologinio ūkininkavimo padėtį. Savo dokumente pirmininkaujanti valstybė narė akcentavo, kad dauguma klausimų padaryta reikšminga pažanga, be kita ko, šiais opiais klausimais: importo, kontrolės ir neleidžiamų naudoti produktų bei medžiagų.