"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Užsienio reikalų taryba ir Užsienio reikalų taryba (gynyba), 2022 m. kovo 21 d.
Pagrindiniai rezultatai
Užsienio reikalai
Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą
Ministrai surengė diskusiją dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Jau 13 milijonų žmonių reikia skubios humanitarinės pagalbos, o daugiau nei 3,3 žmonių pabėgo iš šalies.
Ministrai vieningai pareiškė paramą Ukrainai. Jie susitarė toliau varžyti ir izoliuoti Rusiją diplomatiniu lygmeniu tarptautinėje arenoje ir paragino reikalauti jos atsakomybės už karo nusikaltimus bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.
ES toliau ekonomiškai bei finansiškai rems Ukrainą ir teiks paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo atžvilgiu ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl papildomų 500 mln. €, kurie turės būti sutelkti pagal Europos taikos priemonę.
Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra didžiuliai karo nusikaltimai, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš Ukrainos gyventojus. Už tai negalima nenubausti. Todėl palankiai vertiname tai, kad JT žmogaus teisių taryba įsteigė Tyrimų komisiją. Taip pat palankiai vertiname Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro tyrimą ir primename Tarptautinio Teisingumo Teismo nurodymą Rusijai nutraukti invaziją į Ukrainą.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Jei susiklostys atitinkama padėtis, ES yra pasirengusi toliau griežtinti ribojamąsias priemones ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Diskusijų metu prie ministrų prisijungė Moldovos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
Moldova yra viena iš šalių, kuriai dėl Rusijos agresijos padarytas didžiausias poveikis, kadangi 13 % šioje šalyje esančių vaikų yra Ukrainos pabėgėliai, ir kuriai gresia didžiausias pavojus. ES labai rimtai vertina Moldovos susirūpinimą ir poreikius, todėl ministrai pabrėžė esantys įsipareigoję kolektyviai padidinti ES paramą šiai šaliai.
Malis
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl padėties Malyje.
Malio pereinamojo laikotarpio valdžios institucijos ne tik paragino iš šalies išvesti Barkhane ir Takuba pajėgas, bet ir nusprendė bendradarbiauti su Vagnerio grupuotės samdinių pajėgomis, kurios yra susijusios su Rusija ir garsėja žiaurumais visur, kur vykdė operacijas.
Taryba patvirtino, kad ES karinė mokymo misija Malyje (EUTM Mali) jokiu būdu negali būti įtraukta į veiklą, kuria galėtų būti pakenkta ES reputacijai.
Todėl vyriausiasis įgaliotinis raštu paprašė garantijų, kad ES mokomi daliniai nedirbtų ir nebendradarbiautų su Vagnerio grupuote. ES laukia Malio valdžios institucijų atsakymo ir, jei tokios garantijos nebūtų suteiktos, ES neturėtų kito pasirinkimo, kaip persvarstyti savo bendradarbiavimą su Maliu.
Tuo tarpu ES toliau teikia tiesioginę finansinę pagalbą gyventojams Malyje bei platesniame Sahelio regione ir pradės teikti paramą Burkina Fasui ir Nigeriui.
ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai bendrame posėdyje patvirtino Strateginį kelrodį – plataus užmojo veiksmų planą, skirtą ES saugumo ir gynybos politikos stiprinimui iki 2030 m.
Kai pernai lapkričio mėn. pristačiau Kelrodį, sakiau, kad Europa yra pavojuje. Šiandien tai daugiau nei akivaizdu. Ši neišprovokuota ir nepateisinama invazija yra tam tikras tektoninis lūžis. Mūsų reakcija į šį karą pademonstravo, kad kai mes, ES, esame vieningi, galime reaguoti griežtai ir skubiai. Tai patvirtina šiandien priimtas Kelrodis.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Strateginiame kelrodyje pateikiamas strateginės aplinkos, kurioje veikia ES, ir grėsmių bei iššūkių, su kuriais Sąjunga susiduria, bendras vertinimas. Pirmą kartą istorijoje šiame dokumente pateikiama konkrečių ir įgyvendinamų pasiūlymų ir labai tikslus įgyvendinimo tvarkaraštis, kad ES būtų pajėgesnė ryžtingai veikti krizių metu ir ginti savo saugumą bei piliečius.
Kelrodyje taip pat aiškiai pabrėžiama transatlantinių santykių ir NATO vaidmens svarba kolektyvinės gynybos kontekste. Saugumo ir gynybos srityje tvirtesnė ir pajėgesnė ES padės stiprinti transatlantinį saugumą ir NATO.
Dabar Strateginį kelrodį 2022 m. kovo 24–25 d. susitikime turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra didžiuliai karo nusikaltimai, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš Ukrainos gyventojus. Už tai negalima nenubausti. Todėl palankiai vertiname tai, kad JT žmogaus teisių taryba įsteigė Tyrimų komisiją. Taip pat palankiai vertiname Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro tyrimą ir primename Tarptautinio Teisingumo Teismo nurodymą Rusijai nutraukti invaziją į Ukrainą.
