G20 aukščiausiojo lygio susitikimas, Roma (Italija), 2021 m. spalio 30–31 d.

Pagrindiniai rezultatai

2021 m. spalio 30–31 d. įvyko dviejų dienų G20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį Romoje surengė G20 pirmininkaujanti Italija.

ES atstovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Susitikimui baigiantis G20 vadovai priėmė G20 vadovų deklaraciją.

• G20 vadovų Romos deklaracija

Susitikime G20 vadovai susitarė:

• užtikrinti, kad pavyktų pasiekti tikslą apriboti pasaulinį atšilimą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra;
• paspartinti veiksmus siekiant pasaulinio poveikio klimatui neutralumo ar anglies dioksido poveikio neutralumo iki šio amžiaus vidurio ar maždaug iki to laiko;
• dar kartą patvirtinti išsivysčiusių šalių įsipareigojimą kovos su klimato kaita finansavimui bendrai sutelkti 100 mlrd. $ per metus ir palankiai vertinti naujus kai kurių G20 narių įsipareigojimus;
• įgyvendinti naujas taisykles siekiant stabilesnės ir teisingesnės tarptautinės mokesčių sistemos, įskaitant pasaulinį minimalų bent 15 % pelno mokestį iki 2023 m.;
• dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnes galimybes tinkamesniu laiku gauti COVID-19 vakcinų mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse;
• sudaryti G20 jungtinę finansų ir sveikatos reikalų darbo grupę siekiant užtikrinti tinkamą pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas veiksmų finansavimą.

Ekonomikos atsigavimas

Vadovai pažymėjo, kad dėl vakcinų platinimo ir nuolatinės politinės paramos pasaulio ekonomika 2021 m. sparčiai atsigauna. Tačiau šalys ar jų teritorijos atsigauna labai nevienodai.

Todėl G20 tebėra pasiryžusi tiek laiko, kiek reikalinga, taikyti visas turimas priemones, kad būtų pašalintas neigiamas pandemijos poveikis, visų pirma labiausiai jos paveiktiems asmenims, kaip antai moterys, jaunimas, neoficialūs ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, taip pat poveikis nelygybei.

„Toliau palaikysime ekonomikos atsigavimą: vengsime per anksti atšaukti paramos priemones, kartu stengsimės išlaikyti finansinį stabilumą bei ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir saugosimės ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos bei neigiamų šalutinių poveikių.“ G20 vadovų deklaracija

G20 taip pat toliau atidžiai stebės pasaulio ekonomikos iššūkius, pvz., tiekimo grandinių sutrikdymą.

COVID-19

Kad pašalintų nesibaigiančius skiepijimo trūkumus, G20 vadovai įsipareigojo žymiai padidinti vakcinų tiekimą, gydymo bei diagnostikos teikimą ir prieigą prie jų, visų pirma atsižvelgiant į mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių poreikius.

Tai turėtų padėti priartėti prie tikslo visose šalyse paskiepyti bent 40 % gyventojų iki 2021 m. pabaigos ir 70 % gyventojų iki 2022 m. vidurio, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Siekiant užtikrinti greitą ir teisingą vakcinų platinimą visame pasaulyje turės būti stiprinamos tiekimo grandinės, plečiami ir diversifikuojami gamybos pajėgumai, skatinamas vakcinų priėmimas ir pasitikėjimas vakcinomis, taip pat kovojama su dezinformacija.

G20 vadovai taip pat dar kartą patvirtino įsipareigojimą „kaip kolektyvinių veiksmų kelrodžio“ laikytis Romos deklaracijos, gegužės mėn. priimtos pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikime visuomenės sveikatos klausimais.

• ES tarptautinis solidarumas COVID-19 pandemijos metu
• Romos deklaracija

Pandemijų prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas (PPR)

Siekiant užtikrinti tinkamą, tvarų ir geriau koordinuojamą pandemijų PPR finansavimą, G20 vadovai sudarė G20 jungtinę finansų ir sveikatos reikalų darbo grupę.

Ne vėliau kaip 2022 m. pradžioje ši darbo grupė atliks parengiamąjį darbą, kad būtų nustatyta finansinė priemonė, kurią koordinuos PPO, pandemijų PPR visuotiniam finansavimui sustiprinti.

Sudaryti šią darbo grupę aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse pasiūlė G20 sveikatos ir finansų ministrai.

• G20 finansų ir sveikatos ministrų bendras komunikatas, 2021 m. spalio 29 d.

Vadovai taip pat pažymėjo, kad stiprinant pandemijų PPR taip pat gali būti pasitelkta tarptautinė priemonė arba susitarimas PPO kontekste.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą pirmininkas C. Michelis pabrėžė tarptautinės sutarties dėl pandemijų naudą.

„Lapkričio mėn. vyksiančioje specialioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje bus aptartas tarptautinės sutarties dėl pandemijų principas, įtvirtintas Pasaulio sveikatos organizacijos įstatuose. Esame įsitikinę, kad tokia sutartis bus geriausia priemonė siekiant gerinti pasaulio pasirengimą pandemijoms ir gebėjimą į jas reaguoti.“ Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis

• Tarptautinis atsparumas sveikatos srityje: lemiamas iššūkis (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 26 d.)
• Tarptautinė sutartis dėl pandemijų prevencijos ir pasirengimo joms (bendra informacija)

Klimatas ir energetika

G20 vadovai įsipareigojo dėti kolektyvines pastangas ir taip užtikrinti JT klimato konferencijos (COP26), kuri Glazge (JK) prasidėjo iš karto po G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, sėkmę.

Jie dar kartą patvirtino įsipareigojimą visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą.

G20 vadovai pažymėjo, kad norint užtikrinti, kad pavyktų pasiekti tikslą apriboti pasaulinį atšilimą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, reikės visų šalių reikšmingų ir veiksmingų veiksmų bei įsipareigojimo, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius.

G20 paspartins savo veiksmus klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie jos padarinių ir kovos su klimato kaita finansavimo srityse, pripažindamas, kad itin svarbu pasiekti pasaulinį poveikio klimatui neutralumą arba anglies dioksido poveikio neutralumą iki šio amžiaus vidurio ar maždaug iki to laiko.

Vadovai taip pat įsipareigojo imtis tolesnių veiksmų šį dešimtmetį ir suformuluoti, įgyvendinti, atnaujinti ir prireikus sustiprinti 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.

• Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (bendra informacija)
• JT klimato kaitos konferencija (COP26), pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, Glazgas, Jungtinė Karalystė (2021 m. lapkričio 1 d.)
• Aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais (COP26): kodėl tai svarbu? (bendra informacija)

Vadovai priminė ir dar kartą patvirtino išsivysčiusių šalių įsipareigojimą kovos su klimato kaita finansavimui iki 2020 m. bendrai sutelkti 100 mlrd. $ per metus ir išlaikyti šį lygi iki 2025 m., siekiant remti besivystančių šalių pastangas mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie neigiamų jos padarinių.

Jie taip pat palankiai įvertino naujus kai kurių G20 narių įsipareigojimus padidinti ir pagerinti bendro tarptautinio viešojo kovos su klimato kaita finansavimo įnašus iki pat 2025 m.; jie tikisi, kad naujų įsipareigojimų prisiims ir kiti nariai.

• Taryba patvirtino 2020 m. kovos su klimato kaita finansavimo sumą (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 29 d.)
• Tarybos išvados dėl kovos su klimato kaita finansavimo, 2021 m. spalio 5 d.
• Tarybos išvadų dėl kovos su klimato kaita finansavimo papildymas

Vadovai dar kartą patvirtino 2009 m. įsipareigojimą vidutinės trukmės laikotarpiu laipsniškai panaikinti ir racionalizuoti neefektyvias subsidijas iškastiniam kurui, kuriomis skatinamas netausus vartojimas.

Jie įsipareigojo iki 2021 m. pabaigos nutraukti tarptautinį viešąjį finansavimą naujai energijos gamybai naudojant anglis, kai netaikomos taršos mažinimo priemonės.

G20 vadovai pabrėžė esantys įsipareigoję išlaikyti energetinį saugumą, kartu sprendžiant klimato kaitos problemas, ir užtikrinti, kad vykdant energetikos sistemos pertvarkas energija išliktų įperkama pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms.

Jie taip pat pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti nepertraukiamus energijos iš įvairių šaltinių, tiekėjų ir maršrutų srautus ir skatinti atviras, konkurencingas ir laisvas tarptautines energijos rinkas.

Biologinė įvairovė ir aplinka

G20 vadovai įsipareigojo iki 2030 m. sustiprinti veiksmus siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pakeisti šį procesą priešingu.

Jie sieks užtikrinti, kad iki 2030 m. bent 30 % pasaulio žemės ir bent 30 % pasaulio vandenynų ir jūrų būtų saugomi ir apsaugoti, ir padės nariams daryti pažangą siekiant šio tikslo, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.

Vadovai paragino kitas šalis prisijungti prie G20, kad būtų pasiektas ambicingas tikslas iki 2030 m. pasodinti 1 trilijoną medžių prisidedant privačiajam sektoriui ir pilietinei visuomenei.

Darnus vystymasis

G20 vadovai pareiškė gilų susirūpinimą dėl COVID-19 krizės poveikio, ypač besivystančiose šalyse. Jie dar kartą patvirtino įsipareigojimą reaguoti pasauliniu mastu, kad būtų sparčiau daroma pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų ir kad būtų remiamas tvarus, įtraukus ir atsparus ekonomikos atsigavimas visame pasaulyje.

Vadovai įsipareigojo sustiprinti savo veiksmus siekiant įgyvendinti G20 veiksmų planą dėl darbotvarkės iki 2030 m. ir G20 paramą reagavimui į COVID-19 ir ekonomikos atsigavimui besivystančiose šalyse. Jie taip pat dar kartą patvirtino toliau remiantys Afrikos šalis įvairiomis iniciatyvomis, pvz., pagal G20 Susitarimą su Afrika.

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba G20 Susitarimo su Afrika konferencijoje (pranešimas spaudai, 2021 m. rugpjūčio 27 d.)
• G20 Susitarimo su Afrika interneto svetainė

Vadovai palankiai įvertino naują bendrąjį specialiųjų skolinimosi teisių (SST) skyrimą, dėl kurio atsirado 650 mlrd. $ vertės papildomų rezervų pasauliniu mastu. G20 ieškos būdų, kaip padidinti savo įtaką tam, kad dalis paskirtų SST būtų savanoriškai nukreipiama pagalbai pažeidžiamoms valstybėms.

G20 vadovai paragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) įsteigti naują Atsparumo ir tvarumo fondą (ATF) siekiant teikti prieinamą ilgalaikį finansavimą mažų pajamų šalims, be kita ko, Afrikos žemyne, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir pažeidžiamoms vidutines pajamas gaunančioms šalims.

Vadovai palankiai įvertino pažangą vykdant G20 skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvą (DSSI), dėl kurios, turimais duomenimis, buvo galima nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. atidėti iš viso ne mažiau kaip 12,7 mlrd. $ vertės skolos tvarkymą – tai buvo naudinga 50 valstybių.

Aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkė

Aukščiausiojo lygio susitikime diskusijos vyko trijose pagrindinėse darbo sesijose ir dviejuose vadovų gretutiniuose renginiuose.

Darbo sesijos

• I sesija „Pasaulio ekonomika ir visuotinė sveikata“
• II sesija „Klimato kaita ir aplinka“
• III sesija „Darnus vystymasis“

Vadovų gretutiniai renginiai

• „Parama MVĮ ir moterims priklausančioms įmonėms, siekiant geresnio atsigavimo“
• „Privačiojo sektoriaus vaidmuo kovojant su klimato kaita“

Pirmininko C. Michelio dvišaliai susitikimai

Aukščiausiojo lygio susitikimo metu pirmininkas C. Michelis surengė dvišalių susitikimų su kitais pasaulio vadovais:

• Narendra Modi, Indijos ministru pirmininku,
• Lee Hsienu Loongu, Singapūro ministru pirmininku,
• Paulu Kagame, Ruandos prezidentu ir Naujosios Afrikos vystymosi partnerystės pirmininku,
• Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu, Pasaulio sveikatos organizacijos generaliniu direktoriumi,
• Alberto Fernándezu, Argentinos prezidentu,
• Scottu Morrisoun, Australijos ministru pirmininku,
• Angela Merkel, Vokietijos kanclere,
• Joko Widodo, Indonezijos ministru pirmininku,
• Recepu Tayyipu Erdoğanu, Turkijos prezidentu.

Pirmininkas C. Michelis ir pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat dalyvavo neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujančių ES ir Afrikos Sąjungos vadovų susitikime, kurį surengė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Bendra informacija

Apie Italijos pirmininkavimą G20

Pirmininkaujančios Italijos bendra tema apėmė tris ramsčius: „žmonės, planeta, gerovė“. Šią temą atspindėjo trys darbo sesijos Romos aukščiausiojo lygio susitikime.

Apie G20

G20 narės yra Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kinija, Korėjos Respublika, Meksika, Pietų Afrika, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija ir Europos Sąjunga.

Ispanija dalyvauja nuolatinio svečio teisėmis. G20 pirmininkaujanti Italija į aukščiausiojo lygio susitikimą pakvietė dar septynis vadovus, įskaitant Nyderlandų ministrą pirmininką.

Ankstesni aukščiausiojo lygio susitikimai

Ankstesnis 2020 m. G20 aukščiausiojo lygio susitikimas dėl COVID-19 pandemijos buvo surengtas vaizdo konferencijos būdu.

• G20 aukščiausiojo lygio susitikimas, 2020 m. lapkričio 21–22 d.

Paskutinis fizinis G20 aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2019 m. Osakoje (Japonija).

• G20 aukščiausiojo lygio susitikimas Osakoje (Japonija), 2019 m. birželio 28–29 d.