Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos
Paryžiaus susitarimu siekiama apriboti visuotinį atšilimą ir kovoti su klimato kaita. Šį susitarimą yra ratifikavusios visos ES šalys.
Kas yra Paryžiaus susitarimas?
Paryžiaus susitarimas yra tarptautinė sutartis, kurią pasirašiusios šalys yra teisiškai įpareigojamos imtis veiksmų kovoti su klimato kaita.
2015 m. – pirmą kartą istorijoje – vyriausybės bendrai susitarė dėti dideles kolektyvines pastangas, kad būtų apribotas visuotinis atšilimas ir sumažintas jo poveikis.
Užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 1,5 °C
Šalinti klimato kaitos padarinius
Šis susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., įvykdžius sąlygą, kad jį turi būti ratifikavusios bent 55 šalys, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent 55 % pasaulio mastu išmetamo kiekio.
Juo nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama kuo labiau apriboti visuotinį atšilimą.
Pagrindiniai Paryžiaus susitarimo aspektai
Ilgalaikis tikslas
Vidutinė pasaulio temperatūra iki šio amžiaus pabaigos neturėtų padidėti daugiau kaip 1,5 °C.
Skaidrumas
Siekdamos užtikrinti skaidrumą ir priežiūrą, šalys viena kitai ir visuomenei praneša, kaip joms sekasi siekti savo tikslų.
Įnašai
Šalys pateikia klimato srities veiksmų planus išmetamam teršalų kiekiui sumažinti ir taip įsipareigoja vykdyti klimato srities veiksmus.
Solidarumas
Pažeidžiamoms šalims reikia kovos su klimato kaita finansavimo, kad joms būtų padedama sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti atsparumą klimato kaitai.
Užmojis
Veiksmų planus vyriausybės pateikia kas penkerius metus, kiekviename plane nustatydamos vis didesnio užmojo tikslus.
UNFCCC: pasaulinė klimato kaitos konvencija
Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) yra pagrindinis tarptautinis susitarimas klimato politikos srityje. Būtent per UNFCCC šalių susitikimą 2015 m. valstybės priėmė Paryžiaus susitarimą.
UNFCCC yra viena iš trijų konvencijų, priimtų 1992 m. Rio de Žaneire įvykusiame Žemės aukščiausiojo lygio susitikime, kurio metu tarptautinė bendruomenė pripažino, kad reikia veikti kolektyviai, kad būtų apsaugoti žmonės bei aplinka ir suvaldytas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Ją yra ratifikavusios beveik visos pasaulio šalys.
1997 m. UNFCCC pasirašiusios šalys sudarė Kioto protokolą, kuriuo pirmą kartą nustatyti išsivysčiusioms šalims teisiškai privalomi išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai. Šis protokolas nustojo galioti 2020 m.
Paryžiaus susitarimu šalys atnaujino savo įsipareigojimą imtis veiksmų klimato kaitos srityje ir susitarė dėl naujų tikslų, kad būtų paspartintos pastangos apriboti visuotinį atšilimą.
Europos Sąjunga ir Paryžiaus susitarimas
ES ir visos jos valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios Paryžiaus susitarimą ir yra tvirtai įsipareigojusios jį įgyvendinti.
ES ir jos šalys yra ratifikavusios susitarimą, todėl joms yra teisiškai privalomas jo tikslas – užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra neviršytų saugių ribų.
Siekdama šio tikslo, ES, be kita ko, paskelbė Europos žaliojo kurso strategiją, kuria nustatomos priemonės ir taisyklės, kuriomis siekiama drastiškai sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir pertvarkyti ekonomiką taip, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui taptų neutralus.
2025 m. spalio mėn. Taryba patvirtino išvadas dėl ES pasirengimo JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) 30‑ajai šalių konferencijai (COP30), vyksiančiai 2025 m. lapkričio 10–21 d. Belene (Brazilija).
Išvadose pateikti pagrindiniai ES prioritetai ir pozicijos konferencijoje, daugiausia dėmesio skiriant poreikiui skubiai imtis visuotinių klimato politikos veiksmų ir bendradarbiauti.
Lapkričio 5 d. Taryba patvirtino atnaujintus ES ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), kurie rengiantis COP30 turi būti pateikti UNFCCC. Šie NDC apima laikotarpį iki 2035 m.
NDC pakartojamas ES tikslas iki 2030 m. 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatomas orientacinis 2035 m. 66,25–72,5 % įnašas siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo iki 2050 m.
- Paryžiaus susitarimas: rengiantis COP30, Europos Sąjunga JT sekretoriatui pateikė savo atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir orientacinį 2035 m. tikslą (pranešimas spaudai, 2025 m. lapkričio 5 d.)
- COP30: Taryba nustatė ES poziciją, kurios turi būti laikomasi klimato kaitos konferencijoje Belene (pranešimas spaudai, 2025 m. spalio 21 d.)
ES užmojai kovojant su klimato kaita yra didžiuliai, todėl ES šioje srityje užima lyderės pozicijas. Vykdydama ryžtingą politiką ir veiksmus ji nustato pasaulinius standartus ir yra klimato srities užmojų visame pasaulyje varomoji jėga.
5 faktai apie ES poveikio klimatui neutralumo tikslą
Kovoti su klimato kaita yra būtina dėl Europos ir pasaulio ateities. Europos klimato teisės aktu ES teisėje nustatytas tikslas iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus. Tai padaryta atsižvelgiant į ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą, prisiimtą 2015 m. pasirašant Paryžiaus susitarimą.
Kas yra poveikio klimatui neutralumas ir kaip ES planuoja pasiekti šį tikslą?
Tarybos vaidmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą
Kiekvienais metais rengiama UNFCCC šalių konferencija (COP), kurioje šalys peržiūri ir aptaria pažangą, padarytą šios konvencijos ir susijusių susitarimų atžvilgiu ir juos įgyvendinant.
ES ir jos valstybės narės yra tiek UNFCCC, tiek Paryžiaus susitarimo šalys. Jos kasmet dalyvauja šalių konferencijoje ir pagal klimato kaitos konvenciją nustatytose derybose, siekdamos susitarti dėl atnaujintų arba naujų taisyklių pagal pasaulinius susitarimus.
ES delegacijai šalių konferencijoje vadovauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė kartu su Europos Komisija. Šioje konferencijoje taip pat gali dalyvauti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Šiuose forumuose ES laikosi vieningos nuomonės. Prieš tarptautinį susitikimą ES Taryba patvirtina Tarybos išvadas, kuriomis siekiama susitarti dėl bendros derybinės pozicijos, kurios ES turi laikytis derybose klimato klausimais.
Taip pat žr.
Pasauliniai klimato srities veiksmai
Klimato kaita: ką daro ES
Europos žaliasis kursas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. lapkričio 5 d.