ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, Brdo pri Kranju (Slovėnija), 2021 m. spalio 6 d.

Pagrindiniai rezultatai

Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos rengiamame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Brdo pri Kranju susitiko vadovai iš:

• ES valstybių narių,
• šešių Vakarų Balkanų partnerių: Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos Respublikos ir Kosovo*.

Aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis. ES atstovavo pirmininkas C. Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba po ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Brdo pri Kranju (Slovėnija)

Aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai priėmė deklaraciją, prie kurios prisijungė Vakarų Balkanų partnerių vadovai.

• Brdo deklaracija, 2021 m. spalio 6 d.

Deklaracijoje dar kartą pakartota, kad ES aiškiai remia Vakarų Balkanų europinę perspektyvą. Joje išdėstytos iniciatyvos, kuriomis siekiama remti sujungiamumą ir žaliąją ir skaitmeninę pertvarką regione, taip pat įsipareigojimai, susiję su politiniu bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu saugumo srityje.

Deklaracijoje taip pat nurodomi įvairūs konkretūs įsipareigojimai Vakarų Balkanų naudai, be kita ko:

• 30 mlrd. € vertės Ekonomikos ir investicijų planas (EIP),
• įsipareigojimas didinti vakcinacijos nuo COVID-19 lygius,
• gairės siekiant užtikrinti mažesnes tarptinklinio ryšio paslaugų kainas,
• Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkė,
• žalieji koridoriai ir Transporto bendrijos veiksmų planai.

Europinė perspektyva

Vadovai dar kartą patvirtino aiškiai remiantys Vakarų Balkanų europinę perspektyvą – tai atitinka bendrą strateginį interesą ir tebėra bendras strateginis pasirinkimas.

ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl plėtros proceso ir dėl jo priimtus savo sprendimus, grindžiamus patikimomis partnerių reformomis, sąžiningomis ir griežtomis sąlygomis ir nuopelnų principu.

ES vadovai taip pat priminė, jog svarbu yra tai, kad ES galėtų išlaikyti ir stiprinti savo pačios vystymąsi, užtikrindama savo gebėjimą integruoti naujas nares.

Vakarų Balkanų partneriai dar kartą patvirtino esantys pasiryžę laikytis europinių vertybių ir principų ir vykdyti būtinas reformas savo žmonių labui.

Atsakas į COVID-19

Vadovai priminė, kad Vakarų Balkanai, remdamiesi glaudžia ir veiksminga partneryste su ES, aktyviai dalyvauja ES kovos su pandemija iniciatyvose.

ES vadovai įsipareigojo toliau gerinti partnerių galimybes gauti vakcinų, diagnostikos ir terapijos priemonių. Jie įsipareigojo padėti Vakarų Balkanų partneriams iki 2021 m. pabaigos pasiekti vakcinacijos lygį, panašų į vidutinį ES lygį.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą ES ir jos valstybės narės regionui jau suteikė 2,9 mln. vakcinų dozių, taip pat skyrė beprecedentę 3,3 mlrd. € dydžio paramą sveikatos priežiūrai ir socioekonominę paramą.

• Europos komanda. Iki šiol išmokėta 34 mlrd. €, skirtų kovai su COVID-19 šalyse partnerėse (Europos Komisija)
• ES tarptautinis solidarumas COVID-19 pandemijos metu (bendra informacija)

30 mlrd. € vertės Ekonomikos ir investicijų planas (EIP)

ES yra Vakarų Balkanų svarbiausia politinė, ekonominė ir prekybos partnerė. Pagal EIP ES šiuo metu teikia beprecedentę finansinę paramą: per artimiausius septynerius metus regionui bus skirta apie 30 mlrd. €.

Pasitelkdama 10 investicijų pavyzdinių iniciatyvų, ES suteiks 9 mlrd. € vertės dotacijų finansavimą. Tokiu būdu EIP siekiama:

• paskatinti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą,
• paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką,
• remti regioninį bendradarbiavimą,
• skatinti konvergenciją su ES.

EIP taip pat padės pritraukti viešųjų ir privačiųjų investicijų naudojantis Vakarų Balkanų garantijų priemone, kuri turi potencialą sutelkti 20 mlrd. €.

• Infografikas. ES – pagrindinė Vakarų Balkanų prekybos partnerė ir investuotoja
• Informacijos suvestinė. Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas (Europos Komisija)
• Komisijos komunikatas „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (Europos Komisija)

Bendra atsakomybė

EIP investicijomis siekiama paskatinti Vakarų Balkanams naudingus teigiamus pokyčius. Tačiau tai pavyks padaryti tik visų šalių bendromis pastangomis.

Todėl ES parama susieta su apčiuopiama pažanga teisinės valstybės, socialinių bei ekonominių reformų ir Europos vertybių, taisyklių ir standartų laikymosi srityse.

Sujungiamumas, integracija, žalioji ir skaitmeninė pertvarka

EIP bus papildytas įvairiomis naujomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, regioninę integraciją ir sujungiamumą, taip pat socialinį bei ekonominį atsigavimą.

Vadovai palankiai įvertino susitarimą dėl veiksmų plano, susijusio su Žaliąja darbotvarke, kuri bus vienas iš pagrindinių veiksnių skatinančių perėjimą prie modernios, neutralaus anglies dioksido poveikio, atsparios klimato kaitos poveikiui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos.

ES toliau rems įtraukų regioninį bendradarbiavimą.

Vadovai susitarė dėti daugiau pastangų, kad padidintų Vakarų Balkanų rinkos integraciją į ES bendrąją rinką, įskaitant SEPA (bendra mokėjimų eurais erdvė).

Jie palankiai įvertino tarptinklinio ryšio veiksmų gaires, kuriomis bus sudarytos sąlygos užtikrinti mažesnes ES ir Vakarų Balkanų tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, remiantis nuo 2021 m. liepos 1 d. regione taikytinu nemokamo tarptinklinio ryšio režimu.

Vadovai taip pat palankiai įvertino ES ir Vakarų Balkanų žaliųjų koridorių koncepciją, siekiant sutrumpinti laukimo pasienyje laiką, ir neseniai patvirtintus Transporto bendrijos veiksmų planus pažangaus transporto ir tvaraus sujungiamumo srityse.

Jie taip pat paskelbė Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkę, kad būtų skatinamas kompetencijos plėtojimas ir galimybių suteikimas inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto srityse.

Politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas saugumo srityje

ES vadovai pažymėjo, jog tai, kad Vakarų Balkanų partneriai yra solidarūs su ES, yra aiškus jų strateginės krypties ženklas. Tai turėtų būti atspindėta visiškai suderinant pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis.

Dar kartą patvirtiname, jog tikimės, kad partneriai toliau stiprins bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ir darys apčiuopiamą bei tvarią pažangą siekdami visiškai suderinti savo pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis, be kita ko, su pozicijomis tarptautiniuose forumuose, ir atitinkamai veiks, nes tai yra svarbi jų europinio kelio dalis. Brdo deklaracija

ES ir Vakarų Balkanai susiduria su daug bendrų saugumo iššūkių, todėl vadovai susitarė sustiprinti savo bendradarbiavimą:

• prisidedant prie ES saugumo misijas ir operacijas,
• kovojant su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis,
• stiprinant kibernetinį saugumą ir kibernetinę diplomatiją,
• kovojant su terorizmu, radikalizacija ir organizuotu nusikalstamumu,
• kovojant su pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis bei narkotikais,
• reaguojant į įvykius Afganistane.

ES taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi stiprinti savo paramą Vakarų Balkanų partneriams sprendžiant migracijos problemas. Prioritetinės sritys turėtų būti prieglobsčio sistemų tobulinimas, kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir neteisėta migracija, grąžinimo procesai, sienų valdymas, keitimasis informacija ir priėmimo pajėgumai.

Reguliarūs aukščiausiojo lygio susitikimai

Atsižvelgdami į glaudžių ES ir Vakarų Balkanų santykių svarbą, vadovai nusprendė reguliariai rengti ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus. Kitą susitikimą numatyta surengti 2022 m.

Neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas

Spalio 5 d., aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pirmininkas C. Michelis pakvietė ES vadovus aptarti ES vaidmenį pasaulyje. Vadovai priminė, kad ES tvirtai remia daugiašališkumą ir gina taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Jie aptarė šias temas:

• bendradarbiavimas su sąjungininkais ir bendraminčiais partneriais, visų pirma su JAV ir NATO,
• ES atsparumo stiprinimas mažinant jos priklausomybę ypatingos svarbos srityse,
• ES gebėjimo veikti kaip savarankiškai ekonominei galiai, taip pat pajėgumų saugumo ir gynybos srityje didinimas,
• ES interesų gynimas, visų pirma Kinijos, kuri laikoma konkurente, partnere ir sistemine varžove, atžvilgiu.

• Pirmininko Charles’io Michelio žodžiu pateiktos išvados po 2021 m. spalio 5 d. įvykusio Europos Vadovų Tarybos narių neformalaus susitikimo.

Bendra informacija

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra Europos Vadovų Tarybos 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės įgyvendinimo dalis.

• Nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė (tekstas)
• Nauja ES strateginė darbotvarkė (santrauka)

ES ir Vakarų Balkanų santykiai

• Didesnis ES angažuotumas Vakarų Balkanų atžvilgiu (Europos Komisija)

ES santykiai su atskirais Vakarų Balkanų partneriais

• Infografikas. Albanija
• Infografikas. Bosnija ir Hercegovina
• Infografikas. Kosovas*
• Infografikas. Juodkalnija
• Infografikas. Šiaurės Makedonijos Respublika
• Infografikas. Serbija

(visi infografikai parengti Europos Komisijos)

Ankstesni aukščiausiojo lygio susitikimai

Paskutinis ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas (2020 m.) įvyko virtualiai dėl COVID-19 pandemijos. Jį surengė Tarybai pirmininkaujanti Kroatija.

• ES ir Vakarų Balkanų Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimas, 2020 m. gegužės 6 d.

Ankstesnį fizinį ES ir Vakarų Balkanų vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą 2018 m. Sofijoje surengė Tarybai pirmininkavusi Bulgarija.

• ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas Sofijoje, 2018 m. gegužės 17 d.

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.