Kad naršymas Tarybos interneto svetainėje būtų kuo patogesnis, naudojame slapukus. Kai kurie slapukai naudojami suvestiniams statistiniams duomenims apie apsilankymus svetainėje gauti. Tai padeda mums nuolat tobulinti svetainę ir taip geriau tenkinti jūsų poreikius. Kiti slapukai naudojami svetainės efektyvumui didinti ir saugumui užtikrinti.
Jums leidus, naudosime „AT internet“ slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir elgesį mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Daugiau informacijos apie šiuos slapukus, apie tai, kaip ir kodėl juos naudojame ir kaip jūs galite pakeisti savo nustatymus, pateikta puslapyje apie mūsų slapukų politiką.
ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą
Kaip ES iki 2050 m. užtikrins poveikio klimatui neutralumą?
Europos ateitis priklauso nuo planetos sveikatos. Į dabartinius iššūkius klimato ir aplinkos srityje reikia reaguoti skubiai, imantis plataus užmojo veiksmų.
ES įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Šiam tikslui pasiekti reikės transformuoti Europos visuomenę ir ekonomiką, o transformacija turės būti ekonomiškai efektyvi, teisinga ir socialiniu požiūriu subalansuota.
Europos Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso išdėstytos politikos iniciatyvos, kurių tikslas – padėti ES pasiekti savo 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Taryba svarsto teisėkūros ir kitas iniciatyvas pagal Europos žaliąjį kursą po to, kai jas pasiūlo Komisija.
2019 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino dėti daugiau pastangų kovoti su klimato kaita ir paprašė Komisijos paspartinti darbą siekiant, kad ES poveikis klimatui taptų neutralus, vadovaujantis ES tarptautiniais įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą.
ES gali ir privalo imtis vadovaujamo vaidmens: vykdyti nuodugnią savo ekonomikos ir visuomenės transformaciją siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė (priimta 2019 m. birželio mėn.)
2019 m. gruodžio 11 d. Komisija pristatė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Žaliasis kursas yra nauja ES augimo strategija, kuria siekiama transformuoti Europą į neutralaus poveikio klimatui, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika.
2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai susipažino su Komisijos komunikatu dėl Europos žaliojo kurso, dar kartą patvirtino ES pasiryžimą imtis vadovaujamo vaidmens pasaulinėje kovoje su klimato kaita ir išvadose patvirtino ES tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo suteiks didelių galimybių, be kita ko, potencialo ekonomikos augimo, naujų verslo modelių ir rinkų, naujų darbo vietų ir technologinės plėtros srityse.
Europos Vadovų Tarybos išvados, 2019 m. gruodžio 12 d.
Vos po metų, 2020 m. gruodžio mėn., Europos Vadovų Taryba patvirtino savo įsipareigojimą vykdyti ES žaliąją pertvarką. ES vadovai patvirtino naują privalomą ES tikslą užtikrinti, kad iki 2030 m. grynasis ES viduje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiais – tai yra daugiau, nei 2014 m. sutartas tikslas iki 2030 m. sumažinti išmetamą šių dujų kiekį bent 40 %. ES vadovai paragino Tarybą ir Parlamentą įtraukti šį naują tikslą į pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto, kurį Komisija pateikė kaip Žaliojo kurso dalį, ir skubiai šį aktą priimti.
Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos vaidmuo įgyvendinant Europos žaliąjį kursą
Europos Vadovų Taryba teikia politines gaires dėl ES politikos. ES įsipareigojimu iki 2050 m. tapti neutralia poveikio klimatui atžvilgiu, kurį ES vadovai įtvirtino strateginėje darbotvarkėje ir dar kartą patvirtino 2019 m. gruodžio mėn., nustatytas aiškus artimiausių metų tikslas.
Savo pasiūlymus ir iniciatyvas, skelbiamus pagal Žaliąjį kursą, Komisija teikia ES Tarybai ir Parlamentui. Įvairių sudėčių Taryboje posėdžiaujantys ES ministrai aptaria siūlomus teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmus.
Kalbant apie pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, galutinis tikslas – priimti teisės aktus dauguma atvejų taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Taryba ir Europos Parlamentas sprendžia kartu.
Komunikate dėl Europos žaliojo kurso pabrėžiama, kad reikia laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį visi ES veiksmai ir politikos priemonės padėtų siekti Žaliojo kurso tikslų. Komisijos komunikate paskelbtos iniciatyvos daugelyje politikos sričių, įskaitant klimatą, aplinką, energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį ir tvarų finansavimą – visos šios sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios.
Be to, pagal Žaliąjį kursą visos dabartinės politikos priemonės, susijusios su tikslu užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, bus peržiūrėtos ir prireikus patikslintos atsižvelgiant į didesnius užmojus klimato srityje. Tokios priemonės apima, pavyzdžiui, galiojančius teisės aktus dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo.
Europos klimato teisės aktas
Europos klimato teisės aktu Komisija siūlo teisės aktuose įtvirtinti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą ir jam pasiekti reikalingą sistemą.
Siūlomu Europos klimato teisės aktu siekiama užtikrinti, kad visi ekonomikos ir visuomenės sektoriai prisidėtų prie nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio tikslo iki 2050 m., ir jame apibrėžiama pažangos siekiant to tikslo įvertinimo sistema. Jame taip pat siūlomas naujas ES tikslas iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m.
2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai patvirtino Komisijos pasiūlytą naują ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą ir paragino skubiai priimti Klimato teisės aktą.
Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos gairėmis, Aplinkos taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl Europos klimato teisės akto, įskaitant naują 55 % ES tikslą.
2021 m. balandžio mėn. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Klimato teisės akto; abi institucijos turi jį patvirtinti prieš galutinai priimant.
Priėmus Klimato teisės aktą, Komisija pateiks pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti ir atnaujinti su klimatu ir energetika susijusius teisės aktus, rinkinį – taip siekiama užtikrinti, kad jie atitiktų sutartą bendrą 2030 m. tikslą.
2020 m. gegužės mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos. Strategijos tikslas – užtikrinti, kad biologinė įvairovė iki 2030 m. atsigautų, o tai būtų naudinga žmonėms, klimatui ir planetai.
Siūlomi pagal strategiją veiksmai, be kita ko, apima saugomų teritorijų Europoje stiprinimą ir nualintų ekosistemų atkūrimą padidinant ekologinio ūkininkavimo mastą, sumažinant pesticidų naudojimą bei jų daromą žalą ir sodinant medžius.
2020 m. spalio mėn. Aplinkos taryba priėmė išvadas dėl biologinės įvairovės, kuriose patvirtinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslai. Valstybės narės pripažino, kad reikia dėti daugiau pastangų šalinant tiesioginius ir netiesioginius biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nykimo veiksnius. Jos pakartojo, kad biologinės įvairovės tikslus reikia visapusiškai integruoti į kitus sektorius, tokius kaip žemės ūkis, žuvininkystė bei miškininkystė, ir užtikrinti nuoseklų ES priemonių šiose srityse įgyvendinimą.
Strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas – padėti ES iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, dabartinę ES maisto sistemą pakeičiant tvariu modeliu.
Be aprūpinimo maistu saugumo ir maisto saugos, pagrindiniai strategijos tikslai yra:
užtikrinti pakankamai įperkamo ir maistingo maisto pagal planetos galimybes,
užtikrinti tvarią maisto gamybą, be kita ko, gerokai sumažinant pesticidų, antimikrobinių medžiagų ir trąšų naudojimą ir didinant ekologinio ūkininkavimo mastą,
skatinti tvaresnį maisto vartojimą ir sveiką mitybą,
mažinti maisto nuostolius ir švaistymą,
kovoti su sukčiavimu maisto tiekimo grandinėje,
didinti gyvūnų gerovę.
2020 m. spalio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl strategijos, kuriose patvirtintas tikslas plėtoti tvarią Europos maisto sistemą nuo gamybos iki vartojimo. Išvadomis valstybės narės siunčia trejopą politinę žinią – jos susitarė užtikrinti:
galimybes įsigytipakankamai ir įperkamo maisto, kartu prisidedant prie ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo,
teisingas pajamas ir tvirtą paramą pirminiams gamintojams,
Europos pramonės strategija ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas
ES tikisi, kad Europos pramonė imsis vadovaujamo vaidmens užtikrinant poveikio klimatui neutralumą ir skaitmeninę lyderystę. Siekiama, kad ES pramonė taptų pokyčių, inovacijų ir augimo spartinimo ir sąlygų jiems sudarymo varikliu.
2019 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Komisiją pateikti pramonės politikos ilgalaikę viziją. Vėliau, 2019 m. gegužės mėn., Taryba priėmė išvadas, kuriose išdėstyta 2030 m. Europos pramonės vizija. 2020 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė naują pramonės strategiją.
2020 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl naujos strategijos, kuriose išdėstyta, kaip atsigavimą po COVID-19 krizės būtų galima panaudoti kaip svertą dinamiškesnei, atsparesnei ir konkurencingesnei Europos pramonei. Ji pakartojo, kad ekonomikos atsigavimas turėtų būti teisingas, grindžiamas konkurencingumo, bendrosios rinkos integracijos, tvarumo, sanglaudos, įtraukumo, solidarumo, žiediškumo ir aplinkos apsaugos principais ir turėtų atitikti socialinius standartus.
Norint iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir pereiti prie žiedinių gamybos ir vartojimo sistemų.
2020 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. gruodžio mėn. Taryba dėl jo priėmė išvadas. Išvadose taip pat pabrėžiamas žiedinės ekonomikos vaidmuo užtikrinant žaliąjį atsigavimą po COVID-19.
Veiksmų plane numatyta daugiau kaip 30 veiksmų, susijusių su tvarių produktų kūrimu, gamybos procesų žiediškumu ir vartotojų bei viešųjų pirkėjų įgalinimu. Jis apima tokius sektorius kaip elektronikos ir IRT, baterijų, pakuočių, plastikų, tekstilės, statybos ir pastatų sektoriai, taip pat maisto sektorių.
Kai kurioms valstybėms narėms ir regionams bus sunkiau nei kitiems iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės ir regionai yra labiau priklausomi nuo iškastinio kuro arba juose yra anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, kuriose dirba daug žmonių.
ES įdiegė Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad teiktų finansinę ir techninę paramą regionams, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. 2021–2027 m. laikotarpiu jis padės sutelkti bent 100 mlrd. €:
gyventojams ir bendruomenėms – sudarant palankesnes įsidarbinimo ir persikvalifikavimo galimybes, tobulinant efektyvų energijos vartojimą būstuose ir sprendžiant energijos nepritekliaus problemą,
bendrovėms – užtikrinant, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų taptų patrauklus investicijoms, teikiant finansinę paramą ir investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas,
valstybėms narėms ir regionams – investuojant į naujas žaliąsias darbo vietas, tvarų viešąjį transportą, skaitmeninį ryšį ir švarios energijos infrastruktūrą.
Kadangi 75 % ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl energijos vartojimo ir gamybos, energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus žingsnis siekiant neutralaus poveikio klimatui ES.
Komisijai pateikus švarios energijos strategijas, 2020 m. gruodžio mėn. ES energetikos ministrai priėmė išvadas dėl:
jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos,
vandenilio.
Jie taip pat aptarė ES energetikos sistemos integravimo strategiją, kuri yra svarbi didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant šilumos nuostolius visoje Europoje.
ES cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti
Cheminės medžiagos yra itin svarbios šiuolaikinio gyvenimo lygio ir ekonomikos požiūriu. Tačiau cheminės medžiagos gali būti kenksmingos žmonėms ir aplinkai. 2021 m. kovo mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose patvirtinta Komisijos pateikta ES cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti.
Strategijoje nustatyta ilgalaikė ES cheminių medžiagų politikos vizija, kuria ES ir valstybės narės siekia:
labiau apsaugoti žmonių sveikatą,
didinti pramonės konkurencingumą,
remti aplinkos be toksinių medžiagų kūrimą.
Ši strategija yra itin svarbi Europos žaliojo kurso ir jame nustatyto siekio, kad tarša būtų nulinė, dalis.
Kad visuomenė ir ekonomika būtų neutralios ŠESD poveikio atžvilgiu, reikia, kad judumo sektorius taptų tvaresnis ir pažangesnis. Apskaičiuota, kad transporto sektoriuje išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. turės sumažėti 90 %, kad ES galėtų užtikrinti neutralų poveikį klimatui.
Atsižvelgdama į Žaliojo kurso tikslus, Taryba pastaruoju metu dirbo prie keleto teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų:
2021 metų paskelbimas Europos geležinkelių metais,
sunkiosioms transporto priemonėms taikomų kelių apmokestinimo taisyklių peržiūra,
naujas finansavimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, skirtas transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui remti.
Komisija priėmė pasiūlymus ir kitose politikos srityse. Jie Tarybai dar nepateikti. Daugiau politikos pasiūlymų planuojama pagal Europos žaliojo kurso veiksmų gaires.
5 faktai apie ES poveikio klimatui neutralumo tikslą
Kova su klimato kaita yra būtina dėl Europos ir pasaulio ateities. 2019 m. ES vadovai patvirtino 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Tai padaryta atsižvelgiant į ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. pasirašant Paryžiaus susitarimą. Ką reiškia poveikio klimatui neutralumas? Ir kaip ES pasieks šį tikslą kartu didindama savo piliečių gerovę?
