Įprasta teisėkūros procedūra

Kas yra įprasta teisėkūros procedūra?

Įprasta teisėkūros procedūra yra dažniausiai ES lygmeniu taikoma teisės aktų priėmimo procedūra. Ji taikoma didžiajai daugumai ES politikos sričių.

Pagal šią procedūrą ES Taryba ir Europos Parlamentas kartu veda derybas dėl ES teisės aktų ir juos priima. Tai yra dvi teisėkūros institucijos.

Kaip pasiūlymai tampa ES teisės aktais?

Įprastos teisėkūros procedūros etapai

1. 1

   Pasiūlymas

   Europos Komisija pateikia Tarybai ir Parlamentui pasiūlymą dėl naujo ES teisės akto.

2. 2

   Nagrinėjimas (svarstymas)

   Taryba ir Parlamentas kiekvienas atskirai išnagrinėja pasiūlymą ir gali jį iš dalies pakeisti. Šis nagrinėjimas vadinamas svarstymu. Ši procedūra gali trukti iki trijų svarstymų.

3. 3

   Priėmimas

   Teisės aktas priimamas, jei Taryba ir Parlamentas per bet kurį svarstymą susitaria dėl to paties teksto. Nepasiekus susitarimo, teisės aktas nepriimamas.

Daugiau kaip 85 % teisės aktų pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimami pirmojo svarstymo pabaigoje arba antrojo svarstymo pradžioje.

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

Pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų teikia Europos Komisija. Tai vadinama iniciatyvos teise. Jos darbas grindžiamas politiniais prioritetais, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba ir kurie išdėstyti Komisijos darbo programoje.

Komisija pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui.

Tuo pat metu ji pasiūlymą perduoda ir nacionaliniams parlamentams peržiūrėti. Kai tikslinga, pasiūlymas taip pat siunčiamas kitoms ES institucijoms ir įstaigoms, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad jie pateiktų savo nuomones.

Ar Taryba gali teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų?

Nors Komisija pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų paprastai rengia savo iniciatyva, Taryba, Parlamentas arba ES piliečiai (naudodamiesi Europos piliečių iniciatyvos teise) taip pat gali prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tada Komisija nusprendžia, ar imtis veiksmų, ir bet kuriuo atveju turi paaiškinti savo sprendimą.

Yra tik kelios Komisijos iniciatyvos teisės išimtys. Pavyzdžiui, kai kuriose teisminio bendradarbiavimo srityse ES valstybės narės gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei jam pritaria ne mažiau kaip ketvirtadalis visų valstybių narių.

Pasiūlymo nagrinėjimas

Gavę pasiūlymą, Taryba ir Parlamentas jį atskirai išsamiai išnagrinėja.

Taryboje kiekviename svarstyme dalyvauja du parengiamieji organai:

1. nacionalinių ekspertų darbo grupė aptaria techninius pasiūlymo aspektus,
2. COREPER (Nuolatinių atstovų komitetas, kurį sudaro valstybių narių ambasadoriai ES) sprendžia opesnius arba politinius klausimus.

Parengiamuosiuose organuose Taryba siekia susitarti dėl bendrosios pozicijos dėl pasiūlymo, dėl kurios susitarė visos valstybės narės.

Europos Parlamentas savo poziciją rengia diskutuodamas atitinkamuose komitetuose.

Pirmasis svarstymas

Europos Parlamentas priima savo poziciją per pirmąjį svarstymą priimdamas arba iš dalies pakeisdamas pasiūlymą.

Taryba išnagrinėja Parlamento poziciją ir gali:

• ją patvirtinti – teisės aktas priimamas,
• siūlyti pakeitimus – iš dalies pakeistas tekstas grąžinamas Parlamentui antrajam svarstymui.

Terminas: pirmajam svarstymui nėra nustatyto termino.

Taryba taip pat gali priimti bendrą požiūrį laikydamasi politinės pozicijos, o tai leidžia Parlamentui suprasti Taryboje vykstančių diskusijų kryptį ir gali padėti daryti pažangą derybose. Paprastai tai įvyksta prieš Europos Parlamentui priimant savo poziciją per pirmąjį svarstymą. Tačiau bendras požiūris nepakeičia Tarybos per pirmąjį svarstymą priimamos oficialios pozicijos.

Bendro požiūrio dokumentus, kai jie paskelbiami viešai, galima rasti oficialiame Tarybos dokumentų registre.

• Naujausi bendro požiūrio dokumentai (Tarybos dokumentų registras)

Antrasis svarstymas

Jei per pirmąjį svarstymą susitarimas nepasiekiamas, Parlamentas ir Taryba toliau peržiūri vienas kito pozicijas.

Pirma, Parlamentas išnagrinėja per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją ir gali:

• ją patvirtinti – teisės aktas priimamas,
• ją atmesti – teisės aktas nepriimamas ir procedūra užbaigiama,
• pasiūlyti pakeitimų – iš dalies pakeistas tekstas grąžinamas Tarybai.

Taryba išnagrinėja Parlamento pakeitimus ir gali:

• patvirtinti visus pakeitimus – teisės aktas priimamas,
• patvirtinti ne visus pakeitimus – sušaukiamas Taikinimo komitetas.

Terminas: trys mėnesiai kiekvienai institucijai; terminą galima pratęsti vienu mėnesiu.

• Taikinimo komitetas

Derybos dėl kompromiso rengiant trilogus

Bet kuriuo procedūros etapu Taryba ir Parlamentas gali rengti neformalius posėdžius, vadinamus trilogais, siekdami suartinti savo pozicijas.

Triloguose dalyvauja Tarybos, Parlamento ir Komisijos atstovai. Jie gali būti įvairūs – nuo ekspertų techninių diskusijų iki ambasadorių ar ministrų ir Europos Parlamento narių politinių derybų. Tarybos vardu deryboms vadovauja rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovai.

Bet kokį trilogo metu pasiektą neoficialų susitarimą turi oficialiai patvirtinti kiekviena institucija.

Procedūros istorija

Mastrichto sutartimi (1993 m.) nustatyta, kad ES teisės aktus kartu priima Taryba ir Parlamentas ir ši procedūra pavadinta bendro sprendimo procedūra. Iš pradžių ji buvo taikoma tik keliose srityse, pavyzdžiui, bendrosios rinkos, imigracijos, socialinės politikos ir aplinkos srityse.

Vėliau jos taikymo sritis buvo išplėsta:

• Amsterdamo sutartimi (1999 m.) ir Nicos sutartimi (2003 m.) – įtraukta papildomų politikos sričių,
• Lisabonos sutartimi (2009 m.) – ji tapo pagrindine daugumos ES teisės aktų priėmimo procedūra ir pervadinta įprasta teisėkūros procedūra.

Teisinis pagrindas

Įprasta teisėkūros procedūra apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 289 ir 294 straipsniuose.

• Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Taip pat žr.

• ES teisės aktų rūšys
• ES teisės aktų stebėjimo platforma
• Tarpinstitucinis įprasta teisėkūros procedūra priimamų aktų bendrasis rinkinys
• Įprastos teisėkūros procedūros dokumentai, kurių priėmimas užbaigtas pirmininkaujant Danijai (2025 m. liepos–gruodžio mėn.)