Žemės ūkio žalinimas
ES skatina tvarią ir ekologišką praktiką maisto sistemose, siekdama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, kartu didinant maisto sektoriaus atsparumą.
Tvari, atspari ir sveika maisto sistema
Žemės ūkio maisto produktų sektorius yra vienas iš svarbiausių ES ekonomikoje.
Jis labai priklauso nuo aplinkos, tačiau taip pat daro jai gana didelį poveikį. Maisto gamyba ir jos tiekimo grandinė yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų, lemiančių klimato kaitą, šaltinis. Intensyvus ūkininkavimas gali sukelti dirvožemio degradaciją ir biologinės įvairovės nykimą dėl miškų naikinimo, pesticidų naudojimo ir kitokios aplinkai žalingos praktikos.
ES keičia maisto gamybos ir vartojimo būdus Europoje, kad:
- ūkininkavimas ir maisto sistemos taptų tvaresni,
- būtų padidintas atsparumas krizėms,
- būtų toliau užtikrinama, kad maistas būtų sveikas ir įperkamas.
Skatindama tvarią praktiką, mažindama išmetamųjų teršalų kiekį bei taršą ir didindama biologinę įvairovę, ES siekia sukurti klimato kaitai atsparią ir aplinką tausojančią maisto sistemą.
Be to, ES nori stiprinti gyvūnų gerovę, mažinti maisto nuostolius ir švaistymą, skatinti tvaresnį maisto vartojimą ir sveiką mitybą ir kovoti su sukčiavimu maisto produktų tiekimo grandinėje.
Kodėl žemės ūkis turėtų tapti žalesnis?
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, trečdalis visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro dėl maisto sistemų. ES viduje žemės ūkiui tenka beveik 11 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio – tai daugiausia gyvulininkystės sektoriuje išmetamas metanas ir iš dirvožemio išsiskiriantis azoto suboksidas.
Vis dėlto ūkininkavimas ir miškininkystė gali atlikti itin svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes iš atmosferos absorbuoja anglies dioksidą.
Perteklinis pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje yra dar vienas iššūkis, turintis rimtų pasekmių aplinkai ir sveikatai, lemiantis vandens taršą, dirvožemio degradaciją ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 60–70 % ES dirvožemio laikoma prastos būklės. Nuskurdęs dirvožemis ir nualintos žemės ūkio ekosistemos suteikia mažiau galimybių užauginti maisto produktus.
Pagrindinės ES politikos kryptys ir teisės aktai
ES požiūris į ekologiškesnį žemės ūkį įtvirtintas įvairiose strategijose ir teisės aktuose.
2019 m. priimtas Europos žaliasis kursas yra aplinkos ir klimato politikos iniciatyvų rinkinys. Jame nustatytas tikslas iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui. Žemės ūkis yra labai svarbi šios pertvarkos dalis.
Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ – vienas iš pagrindinių veiksmų pagal Europos žaliąjį kursą. Ja ketinama dabartinę ES maisto sistemą paversti tvariu modeliu. Taryba šiam tikslui pritarė 2020 m. spalio mėn. išvadose.
Biologinės įvairovės strategija yra dar viena esminė žaliojo kurso sudedamoji dalis. Ja siekiama atkurti ekosistemas ir apgręžti biologinės įvairovės nykimo procesą, taip pat skatinama agroekologinė praktika, įskaitant sėjomainą ir agrarinę miškininkystę.
Siekiant veiksmingiau remti aplinkos ir klimato politikos tikslus, reformuota bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). 2023–2027 m. 40 % BŽŪP biudžeto skiriama klimato politikos veiksmams.
Remiantis biologinės įvairovės strategija, gamtos atkūrimo teisės akte pirmą kartą nustatyti privalomi tikslai atkurti ekosistemas, buveines ir rūšių populiacijas. Taip pat siekiama didinti biologinę įvairovę ir žemės ūkio paskirties žemės tvarumą.
Šiomis strategijomis ir teisės aktais sprendžiami įvairūs svarbiausi klausimai – nuo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir pesticidų naudojimo iki ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovės ir maisto švaistymo.
Tvaresnis ūkininkavimas
Nuo 2023 m. galiojančia naująja BŽŪP skatinama ir reikalaujama, kad ūkininkai taikytų aplinką tausojančią praktiką:
- paramos sąlygos: ūkiai, gaunantys tiesiogines išmokas pagal BŽŪP, turi apsaugoti šlapynes ir durpynus ir taikyti sėjomainą arba įvairinimą ir dirvožemio dengimo praktiką,
- ekologinės sistemos: jei ūkininkai viršija privalomus reikalavimus, jie gali gauti papildomų išmokų pagal ekologines sistemas. Ne mažiau kaip 25 % tiesioginių išmokų skiriama ekologinėms sistemoms – 48,5 mlrd. € biudžetas,
- kaimo plėtra: papildoma parama skiriama pagal kaimo plėtros programas, siūlant ūkininkams finansinę paramą aplinkosaugos praktikai įgyvendinti.
Ūkininkai taip pat gali padėti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taikydami anglies kaupimo ūkininkavimo praktiką. Tai, be kita ko, veiksmai, kuriais siekiama surinkti anglies dioksidą iš atmosferos (anglies sekvestracija) ir jį saugoti dirvožemyje ar biomasėje, taip pat geriau tvarkyti dirvožemį, kad būtų padidinta jo geba saugoti anglies dioksidą.
Žemės ūkio ekosistemų atkūrimas
Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. galiojančiame Gamtos atkūrimo reglamente ES valstybių narių prašoma imtis priemonių, kad:
- iki 2030 m. būtų atkurta 30 %, o iki 2050 m. – 50 % žemės ūkio reikmėms naudojamų nusausintų durpynų (labai paveiktos valstybės narės gali taikyti mažesnį procentinį dydį),
- būtų padidintas anglies sankaupų kiekis mineraliniuose dirvožemiuose,
- būtų padidintas didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų skaičius žemės ūkio paskirties žemėje (pvz., gyvatvorių, gėlių juostų, pūdymų, tvenkinių ir vaismedžių).
Gamtos atkūrimas
Ekologinis ūkininkavimas
Ekologinis ūkininkavimas yra viena iš pagrindinių priemonių ES pereinant prie tvarių maisto sistemų. Vykdant ekologinį ūkininkavimą taikoma aplinką tausojanti praktika, kuria mažinamas trąšų ir pesticidų naudojimas, gerinama dirvožemio būklė, didinama biologinė įvairovė ir užtikrinami aukšti gyvūnų gerovės standartai. ES tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 m. 25 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologinė.
Ekologinis ūkininkavimas
Parama ekologiniam ūkininkavimui yra įtraukta į bendrą žemės ūkio politiką. Be to, Ekologinio ūkininkavimo reglamentu užtikrinami aukšti ekologinės gamybos ir sertifikavimo standartai, skatinamas skaidrumas ir vartotojų pasitikėjimas ekologiškais produktais.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. gegužės 21 d.